2024 m. vasario 1 d. LŠTA pranešimas „Konferencijos „ŠILUMOS ENERGETIKA – 2024” apžvalga„. Š.m. sausio 31 d. Kauno technologijos universitete įvyko tradicinė mokslinė-praktinė konferencija „ŠILUMOS ENERGETIKA – 2024”, kurią organizavo KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS (KTU) kartu su partneriais: LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTU (LEI), LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA, AB VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI ir LIETUVOS TERMOINŽINERIJOS ASOCIACIJA. 
Visą pranešimą rasite ČIA.

2024 m. sausio 9 d. LŠTA pranešimas „LŠTA prognozė: gruodžio mėnesio vidutinės sąskaitos bus apie 33 proc. mažesnės  nei pernai”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 33 proc. mažesnės nei 2022-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastatuose sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2023 m. rugsėjo 21 d. LŠTA pranešimas „Šildymo sezonas  jau artėja. Ar tinkamai pasiruošę?”. Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių. Tą reikėtų daryti, kad gyvenamose patalpose būtų šilčiau iki kol šildymo sezoną paskelbs savivaldybė. Tiesa, pradėjus šildytis anksčiau nei paskelbia savivaldybė, iki jo pradžios nepasiturintiems ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams neskaičiuojamos kompensacijos už šildymą. Iš kitos pusės, kol lauke teigiama temperatūra, šilumos suvartojama mažai ir tie keli eurai už tas dienas nesudaro didelių išlaidų, tačiau sukuria jaukumą ir sveiką aplinką namuose.

2022 m. gruodžio 14 d. Gyventojus pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį: dėl atšalusio oro šilumos vartojimas išaugo 9 proc. Gyventojus pasiekė lapkričio mėnesio šildymo sąskaitos. Didžiausią įtaką joms, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, turėjo žemesnė vidutinė lauko oro temperatūra, dėl kurios daugiabučiuose buvo suvartota 9 proc. daugiau šilumos, ir, dėl pabrangusio kuro, didesnės šilumos kainos.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2022 m. kovo 1 d. „Vasario mėnesio šilumos sąskaitos bus mažesnės nei sausį”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasieksiančios 2022 m. vasario mėnesio  sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 7 proc. mažesnės nei šių metų sausį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2022 m. vasario 3 d. „Sausio mėnesio šilumos sąskaitos bus panašios kaip gruodį„. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasieksiančios 2022 m. sausio mėnesio  sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus panašios kaip 2021-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2022 m. sausio 8 d. „Gruodžio mėnesio šilumos sąskaitos bus didesnės nei pernai“
Preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gruodžio 8 d. „Kas labiau teršia ir nuodija aplinką: kaimyno kūrenamos atliekos ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai?“. Kiekvienais metais, prasidėjus šildymo sezonui aplinkos oro kokybė Lietuvos miestuose ir miesteliuose akivaizdžiai suprastėja, nes dar daug individualių namų šildosi prastos kokybės kietojo kuro katilais, kuriuose net ir gerų malkų efektyviai sudeginti neįmanoma. Didelį kuro nesudegimą liudijantys „rūkytų gaminių“ kvapo ar dar aštresni dūmai, išmetami tiesiai į žmonių gyvenamas zonas, skatina kvėpavimo takų ar dar rimtesnes ligas. Visiems gerai žinomos mirtinai pavojingos „smalkės“. Šių dujų gausu kaminukų dūmuose. Taip deginamo kuro dūmams tinka tie patys užrašai, kuriuos matome ant cigarečių dėžučių. Tik rūkaliai nuodijasi savanoriškai, o katiliukų savininkai dūmais aplinkinius „vaišina“  neatsiklausę. Ir dūmų kiekiai, tai ne cigaretės. Negi XXI amžiuje nėra kuo pakeisti praeitų šimtmečių technologijos?
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gruodžio 2 d. „Šildymas lapkritį kainuos daugiau nei pernai, bet ne drastiškai”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios lapkričio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą vidutiniškai bus apie trečdalį didesnės nei 2020-ųjų lapkritį.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.

2021 m. lapkričio 30 d. „Šildytis taupiau – misija įmanoma: valstybė skiria paramą besijungiantiems prie centralizuoto šildymo”. Šildytis taupiau ir švariau norintys gyventojai turėtų suskubti. Iki 2022 m. vasario 1 d. skiriama 50 proc. valstybės parama atsisakantiems šilumos gamybai iškastinį kurą (dujas, anglį, durpes, skalūnus) naudojančių įrenginių ir prisijungiantiems prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos. 2 mln. eurų parama skiriama per LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA).
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. lapkričio 19 d. „Ketvirtos kartos CŠT sistemų kūrimas Baltijos regiono šalyse”. Lapkričio 18 dieną įvyko tarptautinė konferencija „4-tos kartos žemos temperatūros centralizuoto šildymo tinklai“. Jos metu buvo pristatyta eilė įdomių pranešimų apie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių patirtis diegiant žemos temperatūros šilumos tiekimo tinklus. Kai kurios išvados gali būti aktualios ir Lietuvos šilumininkams, kurie sistemiškai žemina tinklų vandens temperatūrų lygį, siekdami mažinti šilumos perdavimo nuostolius, didinti vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą bei efektyviau integruoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. rugsėjo 23 d. „Gyventi šiltai ar šalti? Ką tai reiškia?”. Pastarosiomis dienomis viešojoje ir socialinėje erdvėje gausu diskusijų: „šildyti ar taupyti?“. Žmones baugina brangstanti energija, tačiau pamirštama, kad tai žiemos mėnesių prognozė. O kaip šiuo metu išgyventi? Juk dažname būste jaučiama nemaloni temperatūra ir drėgmė. Dalis visuomenės piktinasi, kad priversti šalti, todėl perka elektrinius šildytuvus ir kolektyvinio šildymo problemas sprendžia savarankiškai.
Visą pranešimą spaudai rasite ČIA.

2021 m. rugsėjo 15 d. „Lietuvos šilumos tiekėjai tampa pavyzdžiu kaimynams”. Š.m. rugsėjo 9-10 dienomis Lietuvoje lankėsi Latvijos šilumos tiekimo sektoriaus įmonių delegacija. Specialistai atvyko susipažinti su skaitmenizavimo sprendimais, kurie įdiegti Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse.
Susitikimo metu aptartos šilumos energetikos vystymosi ir skaitmenizavimo tendencijos. Pranešimus skaitė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Latvijos šilumos tiekimo asociacijos vice prezidentas Janis Berzins bei praktinėmis įžvalgomis apie skaitmenizavimą dalinosi Energy Advice  direktorius dr. Vytautas Šiožinys. 
Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. birželio 10 d. „Valdas Lukoševičius. Taip, tai tiesa – vasarą galima būtų apsieiti ir be karšto vandens tiekimo stabdymo”. Kiekvieną vasarą Lietuvos miestų gyventojai išgyvena deja vu – dėl hidraulinių bandymų kelioms dienoms nutraukiamas karšto vandens tiekimas ir visa šeima sprendžia dilemą: grūdintis ar ar vaikščioti nesiprausus. Dauguma prie tokios tvarkos pripratę ir priima kaip neišvengiamą blogį, nė nesusimąstydami, kad tai yra viena paskutiniųjų užsilikusių sovietmečio šmėklų – mes galėtumėm puikiausiai be to apsieti. Galėtumėm, jei tai daryti leistų griežtos rinkos reguliavimo taisyklės. Taisyklės, kurias reikia keisti.  
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. birželio 3 d. Straipsnis portale www.vz.lt, „V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje”. Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės šilumos energijos pasiūlymų ir išdrįso tokios šilumos nupirkti, vietoje to, kad brangiau gamintų savo įrenginiuose degindama kurą. Ūkiškas požiūris, nauda miestiečiams, pamanėte? Tai, kad ne – už tokią saviveiklą bendrovė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) nubausta ir turės sumokėti solidžią baudą. Kvailystė? Tvarka.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. gegužės 17 d. „Europos šilumininkų kongrese „Euroheat & Power“ – išskirtinis dėmesys Lietuvos šilumos ūkiui”. Gegužės 3-5 dienomis įvyko pagrindinė Europos šilumininkų kongreso „Euroheat & Power”, kurį šiemet patikėta organizuoti Lietuvos organizacijoms, programos dalis. Net dvi sesijos šiemet buvo skirtos Lietuvos šilumos ūkio pažangai ir planams aptarti. Konstatuota, kad Lietuvos šilumos ūkis pastaruoju metu sparčiai transformuojasi ir kai kuriose srityse jau gali būti pavyzdžiu kitoms šalims.
Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. gegužės 10 d. „Saulės kolektoriai daugiabučiuose: galima, bet faktai sako, kad neverta”. Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energetinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien  investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigražinimo laikas ilgesnis, negu įrangos tarnavimo laikas.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2021 m. gegužės 3 d. „Šildymo sezonas baigiasi problemos lieka”. Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje baigiasi dar vienas šildymo sezonas, kuris parodė, jog daugelį metų linksniuojamos problemos niekur nedingo – vartotojų nepasitenkinimas tiesiog persikels į rudenį.
Patinka mums ar nepatinka, bet absoliuti dauguma Lietuvos miestiečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose su kolektyvinio šildymo sistema. Per Nepriklausomybės laikotarpį daugiabučių šildymo sistemos faktiškai buvo „modernizuojamos“ individualiai: kas papildomų „radiatorių“ prisikabino, kas reguliavimo čiaupus išsukinėjo, o kai kas net balkonus šildyti pradėjo. Žinoma, po tokių „racionalizacijų“ šildymas tampa dar labiau išbalansuotas: vieni šąla, o kiti atvirais langais vėsinasi. Tačiau visi moka pagal plotą, nors šildymo kokybė toli gražu nevienoda.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2021 m. balandžio 21 d. „2020/2021 metų šildymo sezonui besibaigiant”. Balandžio antroje pusėje, kaip įprasta, baigiasi savivaldybių organizuojamas šildymo sezonas, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įsijungti ar išsijungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia dauguma bendraturčių ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų.
Visą LŠTA parengtą informaciją skaitykite ČIA.

2021 m. balandžio 16 d. „Lietuvos energetikų diena. Ar kiekvienas turi būti energetiku?”. Artėja eilinė Lietuvos energetikų diena – balandžio 17-oji, kuri simboliškai pasirinkta dėl to, kad  1892 m. balandžio 17 d. Rietave, Bogdano Oginskio dvaro lentpjūvėje įrengus malkomis kūrenamą katilą, garo mašiną su 120 V įtampos, 300 A nuolatinės srovės, apie 36 kW galios elektros generatoriumi, apšviesti dvaro rūmai, bažnyčia ir Rietavo miestas. Šis gražus istorinis epizodas simbolizuoja didžiulio gyvenimo kokybės Lietuvoje virsmo pradžią. Rietavo epizodo esminė naujovė buvo ta, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo nutiesta elektros perdavimo linija ir sukurtas mažytis elektros persiuntimo tinklas. Tai – centralizuotos energijos tinklų sukūrimo precedentas. Ką jis reiškia?
Visą LŠTA prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus komentarą skaitykite ČIA.

2021 m. balandžio 8 d. „TEISINGA, bet NETEISĖTA. LŠTA komentaras dėl LVAT sprendimo dėl šilumos punktų eksploatavimo ir aptarnavimo sąnaudų”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų kovo 31 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė, kad Energetikos ministro 2020 m. gegužės 21 d. pasirašytas įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimų prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Tai sukėlė, kai kuriems šilumos vartotojams klausimų, kuriuos pabandysime atsakyti.
Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. balandžio 7 d. „Kovo mėnesio sąskaitos panašios kaip ir pernai”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 4 proc. didesnės nei 2020-ųjų kovą. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.
Visą LŠTA pranešimą rasite ČIA.

2021 m. kovo 3 d. „Neįvykdėme plano „alfa“, imkimės plano „beta“: apie energetikos valdymo politiką. LŠTA prezidento komentaras”. Lietuvos energetikos strategija visuomet turėjo išskirtinį bruožą – joje vis pasitaikydavo kognityvinio disonanso, kai vienas tikslas prieštaraudavo kitam. Nieko keisto, turint galvoje, kad vienu metu strategija mėgino spręsti ir energetinės nepriklausomybės, ir atsinaujinančių išteklių, ir trūkstamų gamybos pajėgumų uždavinius. Blogiau, kai tokie reiškiniai migruoja į kur kas mažesnio masto, atskirų valstybės institucijų strategijas, kurios neturėtų kirstis su realybe.
Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 1 d. „Vasarį šaltis lėmė 50 proc. didesnį šilumos suvartojimą nei pernai, tačiau mažesnė šilumos kaina amortizavo šildymo sąskaitų dydį”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc didesnės nei 2020-ųjų vasarį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.
Visą LŠTA pranešimą rasite ČIA.

2021 m. vasario 17 d. „KTU tyrimas: buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų daugiau nuodingų medžiagų, nei energetiniai”. Įsibėgėjus šildymo sezonui visuomenėje kasmet iš naujo atgimsta diskusija – kas labiau teršia ir nuodija aplinką – kaimyno kūrenamos atliekos, ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai? Iš kur sklinda blogas kūrenamų atliekų kvapas? Skirtingų įrenginių išskiriamų dūmų sudėtis nėra vienoda, todėl Kauno technologijos universitetas atliko palyginamuosius tyrimus ir išsiaiškino, kad buitiniai katilai išskiria net tūkstančius kartų daugiau nuodingų dalelių, nei naudojami centrinio šildymo sistemose.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. vasario 9 d. „Dujų kainos kyla, biokuro – išlieka stabilios”. Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ pranešė, kad sausį gamtinių dujų rinkoje yra fiksuoti kainų rekordai. Europos dujų biržose Nyderlandų TTF kainų indeksas 2021 metų vasario mėnesiui susiformavo ties 20,34 euro už megavatvalandę ir buvo 4,09 euro už MWh didesnis nei susiformavusi kaina sausio mėnesiui. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vasario mėnesio Nyderlandų TTF kainų indeksas padidėjo 80 proc. Dujų kainų šuoliai stebėti ir Azijos bei Amerikos rinkose.
Vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir toliau tikėtina, kad išliks stabilios, priešingai nuo gamtinėmis dujomis pagamintos šilumos kainos.
Daugiau apie tai skaitykite LŠTA PRANEŠIME.

2021 m. vasario 1 d. „Sausio mėnesio šildymo sąskaitas pakoregavo šaltis”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 18 proc. didesnės nei 2020-ųjų sausį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. sausio 15 d. „LŠTA atsakymas kai kuriems biokuro tiekėjams”. Kai kurie Lietuvos biokuro tiekėjai susidūrę su verslo sunkumais, ieško kaltų ir šį kartą jiems užkliuvo ne tik pigus importuojamas biokuras, bet Lietuvos šilumos tiekėjai, kurie neva nustato neteisingas kainas (daugiau informacijos ČIA)
Pirma, pradėkime nuo pradžių – didelės apimties biokuro importą paskatino aukštos Lietuvos biokuro gamintojų kainos. Priminsime, kad dar prieš porą metų, kai biokuras buvo beveik tris kartus brangesnis,  šiandien užduodamų klausimų kažkodėl nekilo. Priešingai, tuomet šilumininkų siūlymų sukurti didesnę konkurenciją biokuro rinkoje, įtraukiant į jo gamybą Valstybinę miškų urėdiją, biokuro gamintojai nepalaikė, o apie eksporto „reguliavimą“ net girdėti nenorėjo.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. sausio 13 d. „O gal, nereikia? Atsakymas viliojančią idėją viduryje žiemos didinti šilumos kainas pasiūliusiam Žygimantui Mauricui”. Viešosios nuomonės formuotojas Žygimantas Mauricas vėl prikėlė daug kartų girdėtą siūlymą –  panaikinti PVM lengvatą gyventojams, centralizuotai apsirūpinantiems šiluma ir karštu vandeniu. Taigi, siūlo kiekvieną mėnesį kiekvienam gyventojui išlaidas šildymui padidinti  12 %.
Visą LŠTA pranešimą rasite ČIA.

2021 m. sausio 8 d. „LŠTA: Gruodžio mėnesio sąskaitos bus panašios kaip pernai”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 2-3 proc. didesnės nei 2019-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.
Visą LŠTA parengtą informaciją rasite ČIA.

2021 m. sausio 7 d. „Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?”. Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat paskelbė 2019 metų duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių, ar net geresni, tačiau gyventojų apklausos duomenys rodo lietuvių išskirtinai didelį nepasitenkinimą būsto išlaidomis (vanduo, elektra, dujos, šiluma). Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net  26,7 % Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8 %, o Estijoje tik 2,5 % gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1 %).
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2020 m. gruodžio 7 d. „Šilumininkų prognozė: lapkričio mėnesio sąskaitos bus apie 14 proc. mažesnės nei pernai”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios lapkričio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 14 proc. mažesnės nei 2019-ųjų lapkritį.
Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +5,3 ⁰C šilumos, 2019 metų lapkričio mėnesį – apie +4,9 ⁰C šilumos. Dėl šiek tiek aukštesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį lapkritį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 3 proc. mažiau šilumos nei 2019-ųjų lapkričio mėnesį. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė ir 11 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl atpigusio kuro.
LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2020 m. lapkričio 27 d. „Švedijos šilumos tiekėjų aktualijos”. Lapkričio 24-25 dienomis Švedijos šilumininkų kvietimu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai dalyvavo ir skaitė pranešimus dvejose tarptautinėse nuotolinėse konferencijose – tai Linnaeus universiteto organizuotoje mokslinėje konferencijoje Eco-Tech ir tarptautinėje centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo konferencijoje „Šilumos tinklų ateitis“ (angl. The Future of Thermal Grids). Buvo pristatyti Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriaus pasiekimai ir problemos, kartu buvo gera proga tiesiogiai išgirsti apie švedų kolegų aktualijas, naujausias technologijas ir ateities planus.
LŠTA informacinį straipsnį rasite ČIA.

2020 m. spalio 7 d. „LŠTA: nepaisant rizikos faktorių, šilumos kainos išliks stabilios”. Prasidedant naujam šildymo sezonui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad didžiojoje dalyje šalies miestų centralizuoti šildymo tinklu tiekiamos šilumos kaina išliks bemaž nepakitusi, o atskiruose miestuose vyksiančias korekcijas lems techninio pobūdžio faktoriai. Didžiausią įtaką šilumos kainai šiame sezone galėtų turėti biokuro kaina, tačiau neprognozuojama, kad šį sezoną ši prekė  brangs, be to, dalis tiekėjų jau apsirūpino biokuru visam sezonui.
2019 metais net 72 % centralizuotai tiekiamos šilumos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių  – daugiausiai biomasės. Dar 2,5 % šilumos buvo pagaminta, sudeginus neatsinaujinančią komunalinių atliekų dalį. Gamtinių dujų naudojimas per metus sumažėjo nuo 29,8 iki 23,4 procentų.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2020 m. rugsėjo 17 d. „LŠTA videofilmas apie Lietuvoje taikomas CŠT vamzdynų patikimumo ir ilgaamžiškumo priemonės bei technologijas”.

2020 m. rugpjūčio 24 d. „LŠTA glaudžiai bendradarbiaus su Vokietijos efektyvios energetikos asociacija AGFW”. Pritarus Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybai, nuo š. m. rugpjūčio 20 d. LŠTA priimta į Vokietijos šilumos, vėsumos ir kogeneracijos efektyvios energetikos asociaciją AGFW (www.agfw.de). Ši organizacija, gyvuojanti beveik 40 metų, yra viena iš stipriausių ir pažangiausių Europoje techninių taisyklių ir rekomendacijų rengimo ir leidybos srityje. Asociacija vienija daugiau kaip 500 Vokietijos įmonių bei nemažai Europos šalių organizacijų ir asocijuotų struktūrų (Švedijos, Estijos, Olandijos, Šveicarijos, Austrijos), jos prezidentas Werner R. Lutsch pastaruosius 4 metus buvo ir tarptautinės asociacijos Euroheat&Power prezidentas. Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos, todėl, būnant AGFW nariu, LŠTA bus suteikta galimybė susipažinti ir įsigyti Vokietijos kompetentingu specialistų parengtas, ES standartus atitinkančias gaires ir taisykles, išversti į lietuvių kalbą ir pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai ir kt. institucijom dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo. Taip pat nuolatos dalyvauti Vokietijos šilumininkų organizuojamuose susitikimuose, mokymuose, dalintis patirtimi ir informacija.

2020 m. birželio 19 d. „LŠTA pranešimas 2020-06-19. Gyvatukas (rankšluosčių džiovintuvas) per karštas?”. Neįprastai sušilus orams viešoje erdvėje pasirodė diskusijų apie pernelyg karštus rankšluosčių džiovintuvus („gyvatukus“), įrengtus vonių patalpose ir šių patalpų perkaitinimą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) paaiškina šią situaciją.
Buitinis karštas vanduo įprastai ruošiamas pastato šilumos punkte, kur šaltas geriamas vanduo pašildomas iki tokios temperatūros, kad vartojimo vietoje jis būtų ne mažiau kaip 50 ^oC. Karšto vandens temperatūra dažniausiai palaikoma pastovi ir nepriklauso nuo išorės oro temperatūros. Kad vartotojus pasiektų reikalingos temperatūros karštas vanduo, šilumos punkte jo temperatūra turi būti keliais laipsniais didesnė, nes cirkuliuodamas jis šiek tiek atvėsta. Geriamasis karštas vanduo cirkuliuoja ir „gyvatukais“, tačiau esant labai aukštai išorės (tuo pačiu ir vidaus patalpų) temperatūrai šis atvėsimas sumažėja ir, galimai, atskirų butų vonių patalpas (gyvatukus bei maišytuvus) pasiekia karštas vanduo, kurio temperatūra kiek didesnė nei įprastai. Iš kitos pusės, dėl karšto oro lauke, reikšmingai sumažėja arba kartais net nevyksta ventiliacija  vonioje, pavyzdžiui, kai lauke dar aukštesnė temperatūra už vonios patalpos, todėl čia kurį laiką gali kauptis drėgmė ir laikytis aukštesnė temperatūra.
Visą LŠTA pranešimą rasite ČIA.

2020 m. gegužės 14 d. „Mažesnių miestų šilumos tinklai naujo šildymo sezono gali nebesulaukti”. Itin griežtas ir nelankstus reguliavimas, šylantis klimatas ir paveldėtos infrastruktūros problemos nemažai daliai Lietuvos šilumos tiekimo įmonių gali tapti neišsprendžiama problema mėginant išgyventi šiltąjį šių metų sezoną. Prie chroniškų šilumos tiekėjų ligų šiemet prisidėjo dar dvi: ypatingai šilta žiema ir vėluojantys atsiskaitymai, kuriuos lemia pandemijos bei karantino sutrikdyta ekonominė veikla.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2020 m. balandžio 16 d. „Centralizuoto vėsinimo paslauga – kas tai?”. Siekdamos kompensuoti mažėjančias pajamas iš šiluminės energijos pardavimo ir plėsdamos paslaugų įvairovę, įvairių šalių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės šalia tradicinio šilumos tiekimo vis dažniau ir plačiau pradeda teikti centralizuoto vėsinimo paslaugas. Tam tikslui panaudojama turima CŠT infrastruktūra, personalo kompetencija, įrenginiai ir kiti ištekliai, kadangi šilumos ir vėsumos tiekimo procesai technologiniu požiūriu gana artimi.
Daugiau apie centralizuotą vėsinimą LŠTA parengtame straipsnyje.

2020 m. balandžio 4 d. „LŠTA: 2019/2020 metų šildymo sezonui besibaigiant”. Balandžio antroje pusėje, kaip įprasta, baigiasi savivaldybių organizuojamas šildymo sezonas, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įsijungti ar išsijungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų.
Klimato faktorius, darantis didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, yra išorės oro temperatūra,  kurios vidutinės mėnesinės reikšmės pavaizduotos paveiksle.
Visą LŠTA parengtą informaciją rasite ČIA.

2020 m. kovo 25 d. „Šilumos tiekėjai: sunkumų patiriantiems gyventojams atsiskaitymų lengvatos galimos, bet papildomų sąlygų yra”. Po šilčiausios istorijoje žiemos iššūkio, šilumos tiekėjams gresia dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima. Pradėję sulaukti gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą, suvartotą karantino laikotarpiu, šilumos tiekėjai primena, kad neeiliniu laikotarpiu laikini mokėjimų išskaidymai įmanomi, tačiau tik individualiais atvejais ir dokumentais pagrindžiant reikšmingą pajamų sumažėjimą.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2020 m. kovo 10 d. „Valdas Lukoševičius. Kodėl šiltą žiemą šildymo sąskaitos nesumažėjo kartais?”. Klimatologai išmatavo – praėjusį žiema buvo šilčiausia per visą stebėjimo laikotarpį. Kodėl tada šildymo sąskaitos nesumažėjo reikšmingiau?
Skaitantiems vien antraštes, atsakymo toli ieškoti nereikės, nes viskas kaip ant delno – „kalti šilumos tiekėjai – monopolininkai“.
Visgi, jei paviršutiniški ir galvoti neskatinantys atsakymai jūsų netenkina, kviečiu įdėmiau pažvelgti į šilumos kainos struktūrą.
Tiesioginė straipsnio nuoroda https://m.delfi.lt/verslas/nuomones/article.php?id=83735899

2020 m. kovo 5 d. „2019/2020 metų šildymo sezonui besibaigiant (lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėn)”. LŠTA preliminariais duomenimis, šių metų vasarį dėl šiltesnių orų suvartota 5 proc mažiau šilumos energijos toms pačioms patalpoms šildyti nei prieš metus.
Vidutinė šilumos kaina per metus (2019 m. vasaris /2020 m. vasaris) sumažėjo taip pat 13 proc. Todėl galutiniai mokėjimai už šilumą bus vidutiniškai apie 18 proc. mažesni. Žinoma, kiekviename mieste jie skirsis dėl skirtingų šilumos kainų pokyčių.
Preliminariais duomenimis, buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleis apie 0,92 Eur/m² per vasarį (prieš metus šildymas kainavo apie 1,1 eur/m2),  o kokybiškuose daugiabučiuose – 0,38 eur/m² (prieš metus mokėjo 0,47 Eur/m².)
Plačiau apie tai skaitykite ČIA

2020 m. vasario 27 d. „EHP video apie CŠT privalumus, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir spartinti Europos miestų dekorbanizaciją”. Europos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriai išsikėlę tikslus iki 2050 metų visą šilumą gaminti neišmetant CO2. Esame įsipareigoję savo bendruomenei, savo klientams ir ateities kartoms! CŠT prisideda prie klimato kaitos mažinimo tikslų, nes tai yra lanksti, patikima ir galinti naudoti įvairius AEI (atliekinė, perteklinė, saulės energija ir kt.) – kompleksinė sistema, užtikrinanti tvarų ir prieinamą šildymą ir vėsinimą Europos miestams! Plačiau apie tai žiūrėkite videofilme.

2020 m. sausio 30 d. „Ar ilgai truks mažų šilumos kainų linksmotarpis?”. Šilta žiema praeis, o po jos tikriausiai ateis nebe tokia šilta – juk vidutinė temperatūra nekyla taip sparčiai, net ir pagal liūdniausias klimato kaitos prognozes. Tikriausiai pasibaigs ir pigus baltarusiškas biokuras, ypač pradėjus veikti didelės galios biokurą naudosiančioms elektrinėms, dabar statomoms Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Išaugus šilumos kainoms, netrukus vėl bus ieškoma kaltų ir siūlomi įvairiausi receptai šilumos kainų mažinimui. Neribotą konkurenciją, kaip sprendimą, siūlo nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), investavę nemažus pinigus Lietuvos šilumos ūkyje ir teigiantys neva sutaupę šilumos vartotojų milijonus. Lyg nereikėtų tų investicijų susigrąžinti ir dar pelno užsidirbti.
Visą LŠTA pranešimą spaudai rasite ČIA.

2019 m. gruodžio 31 d. „2019/2020 metų šildymo sezono pradžios apžvalga”. Šiemet dėl vėsesnių orų šildymo sezonas daugelyje Lietuvos miestų buvo pradėtas ankščiau nei įprastai: mokyklos, darželiai ir ligoninės, kai kurie daugiabučiai daugumoje miestų pradėti šildyti jau nuo rugsėjo paskutinės savaitės. Didžioji dauguma daugiabučių – pirmosiomis spalio dienomis. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas savaitę vėliau apie spalio 4 d. Tačiau šiemet spalio antroji pusė džiugino šiltesniais nei įprastai orais, todėl pastatų šildymui šilumos buvo suvartota mažiau.
Visą LŠTA parengtą informaciją rasite ČIA.

2019 m. spalio 5 d. „Pastatų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma, pasirengimas naujam 2019-2020 m. šildymo sezonui”. Vadovaujantis teisės aktais, pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai iki rugsėjo 15 d. turėjo paruošti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas šildymo sezonui ir pasirašyti pastato parengties šildymo sezonui aktą, o aktų kopijos per 5 darbo dienas pateikiamos šilumos tiekėjams. Asociacijos apklausa parodė, kad šiemet naujam šildymo sezonui paruošti 80 proc. pastatų, prieš metus 2018 m. spalio 1 d. buvo paruošta 69 proc., o 2017 m. spalio pradžioje tik 55 proc.
pastatų. Taigi, pastarųjų metų rezultatai rodo, kad šildymo sezonui paruošiama vis daugiau pastatų, tačiau vėlavimai išlieka.
Visą LŠTA parengtą informaciją rasite ČIA.

2019 m. rugsėjo 30 d. „Biokuras energetikoje – Lietuvos pasididžiavimas prieš Pasaulį”. Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į kitų Pasaulio šalių lyderius, užtikrino visišką Lietuvos paramą perėjimui prie atsinaujinančios energetikos vartojimo. Prezidentas išskyrė Lietuvos sėkmę centralizuotame šilumos ūkyje, gamtines dujas keičiant biokuru, kas leido ne tik smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimus, bet taip pat ir atpiginti šilumos kainas Lietuvoje. Tuo pačiu Lietuva paskelbė globalią iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kurios tikslas yra skleisti žinią apie biokurą ir jo teikiamą naudą aplinkai ir ekonomikai, dalintis tvaraus šildymo technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, bendromis jėgomis kuriant instrumentus, kurie užtikrintų aukščiausius biokuro kokybės ir tvarumo standartus, kaip ir ekonomiškai pagrįstą kainą bei remiant gamtą tausojančias miškininkystės praktikas. Prezidentas taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvos iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2019 m. rugsėjo 26 d. „KAD ŠILDYMAS NEGADINTŲ NUOTAIKOS”. Orai vis labiau šąla, naktimis vietomis termometro stulpeliai nukrenta net iki -3 °C šalčio, ir dažnas daugiabučio namo gyventojas kelia klausimą, kada įjungs tą šildymą? Šilumos tiekimo įmonės nuolat cirkuliuoja karštą tinklų vandenį iki pastato įvado, nes šilumos punkte visus metus ruošiamas buitinis karštas vanduo. Jeigu pastato vidaus šildymo sistema paruošta, paleisti šildymą paprasta – tereikia atsukti keletą sklendžių, fiksuoti prietaisų parodymus. Tą turi atlikti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kurį, gyventojų pasirinkimu, samdo pastato administratorius, savininkų bendrija ar kitas namo valdytojas.
Visą LŠTA pranešimą skaitykite ČIA.

2019 m. liepos 17 d. „Apie galimai neteisėtus administratorių reikalavimus pranešta institucijoms”. Į LŠTA kreipėsi dalis šilumos tiekimo įmonių ir pranešė, kad administratoriai ar kiti asmenys iš jų reikalauja susimokėti mokestį už kiekvieną durų atrakinimą ir įleidimą į šilumos punktą. Reikalavimuose figūruoja 18 Eur be PVM vienkartinis mokestis už vieną įleidimą į pastatą.
Taip pat šilumos tiekėjai gauna „pasiūlymų“ mokėti nuomos mokestį už šilumos tiekėjo įrangą, reikalingą šilumos ir karšto vandens tiekimui to namo vartotojams, esančią bendrojo naudojimo patalpose.
LŠTA nuomone, tokie ir panašūs reikalavimai yra neteisėti, todėl RAŠTU buvo paprašyta institucijų atsakyti, ar gali būti renkami panašūs mokesčiai, kam jie bus naudojami ir ar VERT’as tokias sąnaudas pripažins reguliuojamomis.

2019 m. birželio 27 d. „LŠTA: daugiabučių namų vidaus vamzdynų avarijos vis dažnesnės ir su dideliais nuostoliais”. Internetiniame portale „Delfi“ publikuojamas straipsnis „Santechnikas Darius parodo taip, kad suprastų visi: kaip savo bute atpažinti vamzdžius, kurie trūkę sukels tikrą potvynį “ , kuriame rašoma, kad Lietuvos gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų, o vidutinis vandens užliejimo nuostolis šiemet viršija 550 eurų. Specialistų teigimu, ši problema kyla dėl senų, neprižiūrimų vamzdžių.
LŠTA jau ne vieną kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir LR Seimą, kad būtų skirta parama senų šildymo ir karšto vandens vamzdynų atnaujinimui. To pasekoje Aplinkos ministerija yra numačiusi šiemet skirti 5 mln. eurų kompensacinę išmoką daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui iš Klimato kaitos fondo (sąmatą galima rasti Čia). Taip pat š.m. kovo 14 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 m. atvėrė kelią „mažajai renovacijai“ – šilumos punkto ir vidaus sistemų atnaujinimui (daugiau apie tai, rasite Čia).