Ketvirtos kartos CŠT sistemų kūrimas Baltijos regiono šalyse

2021-11-19

LŠTA informacija 2021-11-18

Lapkričio 18 dieną įvyko tarptautinė konferencija „4-tos kartos žemos temperatūros centralizuoto šildymo tinklai“. Jos metu buvo pristatyta eilė įdomių pranešimų apie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių patirtis diegiant žemos temperatūros šilumos tiekimo tinklus. Kai kurios išvados gali būti aktualios ir Lietuvos šilumininkams, kurie sistemiškai žemina tinklų vandens temperatūrų lygį, siekdami mažinti šilumos perdavimo nuostolius, didinti vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą bei efektyviau integruoti atsinaujinančios energijos šaltinius.

Įmonės Kraftringen atstovas Adam Jomaa pristatė, anot jo, didžiausią pasaulyje 4 kartos CŠT sistemą įdiegtą Švedijos mieste Lunde. Ketvirtos kartos CŠT sistema laikoma tokia, kurioje tiekiamo tinklų vandens maksimali temperatūra 65oC. Tokios temperatūros turi pakakti šildymui ir karšto vandens ruošimui, eliminuojant legionelos bakterinės taršos riziką. Tokia CŠT sistema, įdiegta Lundo miesto regione, aukštos temperatūros tinklų vandenį (>80oC) gauna iš pagrindinės miesto CŠT sistemos ir  pamaišymo mazge mažinama jo temperatūra iki 65oC. Į žemos temperatūros tinklą patiekiama apie 1000 MWh/m šilumos.

Įdomu, kad mažesnio skersmens trasose (iki 80 mm) naudojami plastikiniai vamzdžiai, o didesnio tikslingiau naudoti plieninius vamzdžius. Žemos temperatūros trasoms įrengti, bendradarbiaujant su įmone Logstor, buvo pagaminti specialūs plastikiniai vamzdžiai, kurių izoliacijoje įrengti vandens nuotėkio aptikimo laidai, deguonies barjerui sudaryti vamzdis padengtas aliuminio izoliacijos folija. Vamzdžiai tiekiami rulonais iki 100 m ilgio.    

Siekiant paskatinti pastatų savininkus palaikyti kuo žemesnę grįžtamojo vandens temperatūrą, CŠT įmonė taiko trijų dedamųjų kainodarą. Fiksuotas tarifas pastoviai mokamas už prijungtą nominalią galią, kurią turi užtikrinti šilumos tiekėjas. Antra dedamoji mokama už suvartotą energiją, nustatant minimalią jos ribą (žr. 2 pav.). Šią kainą moka visi šilumos vartotojai, kurie grąžina tinklų vandenį ne didesnės kaip 20oC temperatūros. Grąžinant iš pastato didesnės temperatūros tinklų vandenį, tokiam vartotojui energijos kaina didinama trečia – efektyvumo dedamąja, kuri didėja proporcingai grąžinamo vandens temperatūros lygiui – 5oC žingsniu, pagal paveiksle nurodytą kreivę. Jei grąžinamo tinklų vandens temperatūra 55oC ar didesnė mokama maksimali kaina už energijos vienetą.

CŠT įmonės atstovas paaiškino, kad tai skatina pastato savininkus efektyviai naudoti šilumą. Kartais šilumos vartotojai kreipiasi ir į pačią įmonę, prašydami įgyvendinti techninius sprendimus šilumos punkte, kad efektyviau naudoti CŠT šilumnešio potencialą. Įmonė mielai imasi šių paslaugų, nes tai ne tik didina bendrą CŠT sistemos efektyvumą, bet ir padeda uždirbti papildomų pajamų. Primintina, kad Švedijoje CŠT kainos nereguliuojamos, o kainodarą formuoja pati įmonė.

Vilniaus šilumos tinklų atstovas Vytautas Džiuvė pristatė įmonės planus formuojant kelis žemos temperatūros šildymo kvartalus (65oC/45oC), o viename bando įgyvendinti net 5 kartos CŠT sistemą (45oC/25oC). Kartu pateikti privalumai, kuriuos suteikia temperatūros žeminimas.

Vladimirs Kirsanovs iš Rygos technikos universiteto pristatė duomenis apie kompleksinio Gulbenės miestelio (Latvijoje) CŠT sistemos modernizavimo rezultatus. Vietoje malkinio katilo, kurio galia buvo apie 1 MW, o efektyvumas 40-60 %, buvo įrengtas automatinis medienos granules naudojantis šiuolaikinis katilas (200 kW), pakeisti vamzdynai, įrengti automatiniai šilumos punktai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, decentralizuoti keli individualūs namai. Prisitaikant prie vartotojų poreikių, įrengti du atskiri skirtingų temperatūrinių lygių CŠT cirkuliaciniai kontūrai: 65/35 oC ir 80/60 oC. Tiksliam šildymo reguliavimui įrengti lauko temperatūros ir saulės spinduliavimo srauto matavimo prietaisai, pagal kurių parodymus reguliuojamas šildymo režimas. Visos šios priemonės sumažino vidutinę šilumos kainą miestelyje nuo 87,5 iki 69,07 EUR/MWh. Investicijos turėtų atsipirkti per 11 metų. Tai buvo pilotinis projektas, kurio detali analizė suteiks galimybių pasimokyti ir tobulinti mažų miestelių šildymo sistemas.   

Kai kurie pranešėjai teigė, kad mažuose miesteliuose kartais geriau renovuoti pastatus ir sumažinti energijos poreikius, taip optimizuojant bendrą sistemos efektyvumą, bet skiriasi interesai.

Renginyje pateikta įvairių technologinių sprendimų, planuojant ir įgyvendinant 4 kartos CŠT sistemas Baltijos regiono miestuose.

Daugiau informacijos apie konferenciją bei kitos įvairios medžiagos šia tematika apie išmanias ir į ateitį orientuotas šilumos tiekimo technologijas, naudojant žemos temperatūros tinklo parametrus,  galima rasti LowTEMP projekto tinklalapyje: www.lowtemp.eu