CŠT sektoriaus apžvalga

2020 METAI

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius Lietuvoje užima daugiau kaip 50 proc. visos šilumos rinkos, miestuose šis santykis yra didesnis –  apie 70-80 proc. visų pastatų. Likusi dalis  – individualiai besišildantys vartotojai, daugiausiai naudojantys gamtinių dujų arba kieto kuro katilus. 2020 metais Lietuvoje veiklą vykdė 49 valstybės licencijuojamos šilumos tiekimo įmonės, kurios į tinklus patiekė 8,02 TWh šiluminės energijos. CŠT gamybos rinkoje veikė 19 nereguliuojami bei 26 reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), iš kurių 2020 metais buvo nupirkta 38 proc. visos į tinklą patiektos šilumos (4 proc. daugiau nei 2019 metais)

2020 m. vidutinė lauko oro temperatūra žiemos mėnesiais buvo 2 oC laipsniais aukštesnė nei 2019-aisiais, tai lėmė, kad vartotojams buvo patiekta 6,8 TWh šiluminės energijos, arba 5,2 proc. mažiau negu prieš metus.  Nors gamybos apimtys mažėjo, tačiau CŠT klientų skaičius tendencingai augo: 2020 metais buvo fiksuotas 0,7 proc. vartotojų skaičiaus padidėjimas (prisijungė daugiausia buitiniai vartotojai), tuo tarpu atsijungė tik 0,02 proc.  

Kiekvienas naujas klientas yra naudingas visiems esamiems CŠT vartotojams. Nes CŠT sektoriuje veikia masto ekonomijos principas: kuo daugiau klientų – tuo mažiau sąnaudų tenka kiekvienam vartotojui ir tai turi įtakos palankesnei galutinei šilumos kainai.

2020 metais dauguma šilumos tiekėjų fiksavo rekordinį naujų klientų skaičių: Vilniuje prisijungė net 4061 naujas vartotojas (prieš metus buvo 1056), Kaune  – 901 naujas vartotojas  (prieš metus buvo 271), Klaipėdoje – 20. Iš mažesnių miestų išsiskiria Joniškis – 52 vartotojai, Mažeikiai –  23, Kazlų Rūda – 26, Tauragė – 20, Molėtai – 22.  Pasirinkti centralizuotą šildymo būdą Lietuvos gyventojus skatino nukritusi šilumos kaina, kuri per aštuonerius metus sumažėjo net 48 proc. Didžiausią įtaka tam turėjo brangias gamtines dujas pakeitęs pigus biokuras. Jungtis prie CŠT sistemų skatina ir nauji statybos techninio reglamento pakeitimai, pagal kuriuos  CŠT būdas pripažintas energetiškai efektyviu, atitinkančiu A++ klasę, prilygintu iš atsinaujinančių išteklių pagaminamai šilumos energijai. Nekilnojamo turto vystytojai įvertina, jog iš visų šildymo būdų tai saugiausia ir patikimiausia technologija, o investicijų ir šilumos kainos santykis – pats geriausias

Pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai yra gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, kurie bendroje  vartotojų struktūroje sudaro 75 proc. (5002 GWh), Likusią rinkos dalį apylygiai užima: biudžetinės organizacijos  – 10 proc (636 GWh), verslo/pramonės įmonės – 15 proc. (1044 GWh). Iš beveik 28,3 tūkst. centralizuotai aprūpinamų šiluma pastatų 18,4 tūkst. (apie 711 tūkst. butų) yra daugiabučiai namai.

2020 metais buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 0,8 Eur/m2, kokybiškuose daugiabučiuose – 0,3 eur/m2, labai prastos būklės daugiabučiuose – 1,2 eur/m2

2020 metų pabaigoje ES statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių, ar net yra geresni, tačiau gyventojų apklausos duomenys parodė išskirtinai didelį nepasitenkinimą sąnaudomis būstui (išlaidos vandeniui, elektrai, dujoms, šilumai). Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net  26,7 % Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8 %, o Estijoje tik 2,5 % gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1 %).

Tai labai netikėtas rezultatas, įvertinant, kad pastaraisiais metais būsto šildymo kainos Lietuvoje nuosekliai mažėjo. Ekspertų nuomone dalies gyventojų nepasitenkinimą galėjo nulemti nepakankamai spartus daugiabučių renovacijos procesas ir suvokimas, kad kokybišką būstą šildyti kainuotų gerokai pigiau. Kad būtina tobulinti Daugiabučių namų modernizavimo procesą, siekiant efektyvesnio ir sklandesnio šių namų atnaujinimo, spartesnio šiluminės energijos taupymo bei didesnio savininkų įsitraukimo į daugiabučių namų modernizavimą, parodė 2020 m. Valstybės kontrolės atlikto rezultatai. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą numatyta iki 2020 metų pabaigos modernizuoti 4 000 daugiabučių namų, tačiau per visą programos laikotarpį (2005–2018 m.) buvo atnaujintas tik 2 941 daugiabutis. Valstybės kontrolės išvada – vertinant visą daugiausiai šiluminės energijos suvartojančių daugiabučių skaičių, pagal dabartinius tempus visi namai bus modernizuoti tik po šimto metų

Patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi atskiro pastato energetinė kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai tiesiogiai lemia ir šildymo sąskaitos dydį. Šilumos suvartojimas atskiruose namuose priklauso nuo jo dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės ir t.t. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Pažymėtina, jog  2020 m. VERT atliko daugiabučių  šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo patikrinimą atitikties deklaracijomis. Daugiabučių namų prižiūrėtojams ir bendrijoms buvo išsiųstos anketos. Patikrinus pateiktas anketas, pažeidimai nustatyti per 47 proc. daugiabučių namų. Apie 14 proc. daugiabučių vis naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, kurie esant teigiamoms arba artimoms nuliui temperatūroms mažai reaguoja į klimatines sąlygas, todėl tokie namai dažnai perkaitinami. Tai gali lemti  7-15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.

2020 m. Būsto energijos taupymo agentūra skelbė kvietimus teikti paraiškas pagal Klimato kaitos programos priemonę „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“, kurios apimtyje gyventojai gali pasikeisti senus elevatorinius šilumos punktus į šiuolaikinius automatizuotus bei susitvarkyti vidaus sistemas. Buvo numatyta 5 mln. eur paramos suma. Tačiau šis procesas vyko ir vyksta vangiai. Nors pareiškėjais gali būti šilumos tiekėjai, tačiau jie paraiškų neteikė dėl nepriimtinų finansavimo sąlygų. LŠTA nekartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją keisti teisinius neapibrėžtumus, suvienodinti finansavimo sąlygas su „didžiosios renovacijos“ programos paramos formomis.

Lietuvos valstybės strateginio vystymo dokumentuose prioritetas teikiamas jau įrengtoms centralizuoto šildymo sistemoms, kurių modernizavimui ir atsinaujinančių išteklių diegimui viso investuota apie 2 mlrd. Eur. Centralizuotai tiekiamai šilumai taikomas lengvatinis PVM tarifas, vidutinė šilumos kaina žemiausia per paskutinįjį dešimtmetį. 2020 metais atsinaujinančių išteklių dalis šilumos balanse sudarė 75 %, o apsirūpinti šiluma iš CŠT tinklų tinka net A++ energetinio efektyvumo pastatams. Deja, kai kurie šilumos vartotojai nusprendžia įsirengti ir alternatyvius šilumos šaltinius, nors tam nei technologinio, nei ekonominio pagrindo nėra. Šiuo metu alternatyvius šilumos ir/ar karšto vandens gamybos šaltinius yra įsirengę 42 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena apie 1,8 tūkst. namų ūkių. Palyginimui, viso prie CŠT  tinklų yra prijungta apie 18,4 tūkst. daugiabučių (709 tūkst. butų). Jei vartotojas yra prisijungęs prie CŠT sistemos, tačiau turi įsirengęs papildomus gamybos šaltinius taikoma dvinarė šilumos kaina – už vartojimo galią, nepriklausomai nuo suvartoto ar nevartoto šilumos kiekio per ataskaitinį laikotarpį (atitinkamas mokestis mokamas šildymo ir nešildymo laikotarpiu), bei už suvartotą ir apskaitytą šilumos kiekį per ataskaitinį laikotarpį.

Kol kas tokių vartotojų yra mažuma, tačiau per Klimato kaitos programą buvo skiriama parama, skatinant atsijungimus nuo CŠT. Tokia dviguba, dubliuojanti ir konkuruojanti valstybės pagalba tam pačiam tikslui pasiekti nėra nei teisėta, nei racionali. Šilumos vartotojai savo lėšas gali investuoti bet kaip, tačiau valstybė neturi remti ar skatinti viešųjų lėšų švaistymo. 2020 m. rudenį LŠTA apskundė Aplinkos ministerijos veiksmus Konkurencijos tarybai dėl CŠT įmonių diskriminavimo skirstant paramą.

2020 m. birželį LR Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriuo reglamentuota, kad visi nauji atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, skaitikliai ir dalikliai butuose įrengiami su nuotoliniu nuskaitymu. Taip pat geriamojo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Įtvirtintas reikalavimas Savivaldybių taryboms ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarybai užtikrinti, kad būdas, kaip yra nuskaitomi atsiskaitomųjų prietaisų duomenys, neturėtų įtakos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dydžiui. Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurie nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. turės būti pertvarkomi į nuotoliniu būdu nuskaitomus prietaisus arba tokiais pakeičiami, nebent tai nėra ekonomiškai efektyvu. Tikimasi, kad šiuolaikiniai apskaitos prietaisai su operatyvia rodmenų stebėsena paskatins vartotojus labiau domėtis šilumos suvartojimo efektyvumu ir jos taupymo galimybėmis. ES Struktūrinių fondų  2021-2027 m laikotarpiu numatoma parama šiai veiklos krypčiai.

Šiuo metu visuose pastatų įvadiniuose šilumos punktuose sumontuoti 29,4  tūkst. apskaitos prietaisai, iš kurių beveik 60 proc. yra su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema. Tame skaičiuje iš 19,3 tūkst. daugiabučiuose esančių įvadinių apskaitos prietaisų 13 tūkst. (67 proc.) yra su nuotolinio nuskaitymo funkcija. Virš 90 proc. nuotoliniu būdu nuskaitoma: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Visagino, Vilkaviškio, Marijampolės, Telšių miestuose. Praktiškai visi įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai yra šilumos tiekimo įmonių nuosavybėje. Nuotolinio nuskaitymo prietaisų parodymai, įjungti į bendrąją CŠT sistemų vizualizacijos ir analitikos sistemą padėtų efektyviau organizuoti šilumos tiekimo procesą, gerinti paslaugos kokybę, laiku užkirsti kelią įvairiems nesklandumams ir atlikti kitas funkcijas. Apie 17 proc. CŠT vartotojų daugiabučiuose turi galimybę patys reguliuoti šiluminės energijos vartojimą savo bute. Kasmet tokių daugiabučių su įrengtais individualiais šilumos skaitikliais butuose arba sumontuotais šilumos paskirstymo prietaisais (dalikliais) ant radiatorių daugėja: jei 2014 m. iš viso buvo 1243 namai, 2019 m.  – 2767 pastatų, o jau 2020 m.– 3142 iš kurių 76 proc. apskaitos sistemos buvo su nuotoliniu duomenų nuskaitymu

Visą Šilumos tiekimo bendrovių 2020 m. ūkinės veiklos apžvalgą rasite ČIA