CŠT sektoriaus apžvalga

2019 METAI

2019 metais paminėta istorinė data –  centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) Lietuvoje 80 – metis. Kaune 1939 m. birželio 12 d.  metais pradėjo veikti pirmoji CŠT sistema, kuri iš vieno šilumos šaltinio  per vamzdynų sistemą šilumine energija aprūpino Klinikinės ligoninės pastatų kompleksą. Šiuo metu centralizuotai šiluma aprūpinama apie 53 proc., o miestuose – apie 70-80 proc. visų pastatų. Didelė atsinaujinančios energijos dalis šilumos  gamyboje lėmė, kad nuo metų pradžios, įsigaliojus naujiems statybos techninio reglamento pakeitimams, Lietuvos miestuose A++ klasės pastatams tinka šiluma iš CŠT tinklų, be jokių papildomų investicijų į energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrangą.

2019 metų rudenį Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į kitų Pasaulio šalių lyderius, išskyrė Lietuvos sėkmę centralizuotame šilumos ūkyje, gamtines dujas keičiant biokuru, kas leido ne tik smarkiai sumažinti CO2 išmetimus, bet ir reikšmingai sumažinti  šilumos kainas.  Šis rezultatas – tai politikų, valdžios įstaigų ir šilumos tiekėjų bendruomenės vaisingo bei kryptingo bendradarbiavimo pavyzdys.

2019 metų  rudenį AB „Kauno energija“ buvo apdovanota tarptautine centralizuoto energijos tiekimo ir klimato premija (angl. Global District Energy Climate Awards) už pasiekimus modernizuojant  Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, per kelerius pastaruosius metus radikaliai sumažinant gamtinių dujų sunaudojimą.  Premijos skiriamos tarptautinių organizacijų atstovų sprendimu. Šis apdovanojimas – tai įvertinimas ir kitiems Lietuvos miestams, kuriuose šilumos gamybai naudojamas daugiausiai biokuras. Tai ne tik globalių klimato problemų sprendimas, bet ir didesnis efektyvumas, pigesnė šiluma, nauda šalies ekonomikai ir  naujos eksporto galimybės.

Metų pabaigoje patvirtintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Lietuva sieks, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta šiluma sudarytų 90 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos. Minėtame dokumente didelis dėmesys skiriamas CŠT technologijos vystymui, esamos infrastruktūros atnaujinimui ir naujų vartotojų prijungimo skatinimui. 

Nuo liepos 1 d., sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinę energetikos inspekciją pradėjo veikti naujas reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

2019 metais Lietuvoje veiklą vykdė 49 valstybės licencijuojamos šilumos tiekimo įmonės, kurios į tinklus patiekė 8,5 TWh šiluminės energijos. CŠT gamybos rinkoje veikė 17 nereguliuojami bei 27 reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), iš kurių 2019 metais buvo nupirkta 34 proc. visos į tinklą patiektos šilumos.

2019 m. vidutinė lauko oro temperatūra žiemos mėnesiais buvo 3 oC laipsniais aukštesnė nei 2018-aisiais, tai lėmė, kad vartotojams buvo patiekta 7,2 TWh šiluminės energijos, arba 5,8 proc. mažiau negu prieš metus.  Nors gamybos apimtys mažėjo, tačiau  CŠT klientų skaičius tendencingai padidėjo: 2019 metais buvo fiksuotas 0,2 proc. vartotojų augimas (prisijungė daugiausia buitiniai vartotojai), tuo tarpu atsijungė tik 0,03 proc.  

Sparčiausiai klientų skaičius kasmet auga Vilniuje. 2019 metais čia prisijungė 1056 nauji vartotojai, Kaune  – 271, Klaipėdoje – 32. Iš mažesnių miestų išsiskiria Mažeikiai –  49 vartotojai, Palangoje – 37, Šilalėje – 25, Šilutėje – 20, Prienuose – 19. Pasirinkti centralizuotą šildymo būdą skatina daugelyje Lietuvos miestų nukritusios šilumos kainos. Jas žemyn truktelėjo brangias gamtines dujas pakeitęs pigus biokuras.

Pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai yra gyventojai, kurie bendroje  vartotojų struktūroje sudaro 72 proc. (5150 GWh), biudžetinės organizacijos  – 11,6 proc (826 GWh), verslo/pramonės įmonės – 16,4 proc. (1172 GWh). Iš 28176 centralizuotai aprūpinamų šiluma pastatų 18428 (apie 709 tūkst. butų) yra daugiabučiai namai.

Šilumos tiekimo bendrovių 2019 m. ūkinės veiklos apžvalga