2021 METAI

2021-ieji metai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje buvo permainingi ir sudėtingi: besitęsianti koronaviruso pandemija, rudenį prasidėjusi gamtinių dujų ir bendroji energetinė krizė bei kiti  susiję iššūkiai. Nepaisant sunkumų šilumos tiekimas vyko sklandžiai, išvengta didesnių sutrikimų. Šilumos tiekimo įmonės tęsė investicijas į inovatyvius šilumos gamybos ir tiekimo sprendimus, šilumos perdavimo tinklų modernizavimą ir plėtrą, mažino sąnaudas, efektyvino veiklos procesus.

2021 metais Lietuvoje veiklą toliau vykdė 49 licencijuojamos šilumos tiekimo įmonės, veikiančios visose 60 savivaldybių. Į CŠT tinklus patiekta 9,5 TWh šiluminės energijos, beveik 18 proc. daugiau nei prieš metus. Gamybos apimtys išaugo dėl atšiauresnių lauko oro sąlygų, pardavimus didino ir nauji vartotojai prisijungę prie CŠT sistemų.

Vidutinė lauko oro temperatūra žiemos mėnesiais siekė -1,3 ^oC  šalčio, kai tuo tarpu 2020 metais buvo  +2,8 ^oC šilumos, o tai  lėmė, kad vartotojams buvo patiekta gerokai daugiau šilumos pastatų šildymui.

Šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse buvo pagaminta 62 proc. viso į CŠT sistemas patiektos šilumos kiekio. Dar 38 proc. (tiek pat kaip ir 2020 m.) buvo nupirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).

CŠT gamybos rinkoje veikė 19 nereguliuojami  bei 24 reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai.

Vartotojų skaičiaus augimas

Nors šilumos kaina metų pabaigoje didėjo, tačiau centralizuoto šildymo būdas sparčiai kylančių kuro kainų fone išliko patrauklus. Ypač tai matyti miestuose, kurie jau anksčiau išsivadavo nuo gamtinių dujų priklausomybės ir pastaraisiais metais džiaugiasi mažiausiomis šilumos kainomis. Per 2021 metus prie CŠT sistemų prisijungė beveik 4400 naujų klientų (daugiausia buitiniai vartotojai), tuo tarpu atsijungė tik kelios dešimtys pastatų.

CŠT sektoriuje veikia masto ekonomijos principas: kuo daugiau klientų – tuo santykinai mažiau sąnaudų tenka kiekvienam iš jų  ir tai formuoja žemesnes šilumos vieneto kainas. 2021 m. pradėta teikti valstybės parama iš Klimato programos lėšų gyventojams prisijungimui prie CŠT sistemų, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius. Primintina, kad Lietuvos CŠT sistemos atitinka atitinka ES  Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos kriterijus, todėl laikomos energetiniu požiūriu efektyviomis.

Netvarių ir taršių šildymo sprendimų anksčiau ar vėliau teks atsisakyti. Ne tik dėlto, kad jie teršia orą, kuriuo visi kvėpuojame, bet ir dėl to, kad auga reikalavimai pastatų energinei kokybei. Lietuvoje nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo A++ energinės klasės reikalavimas naujai statomiems pastatams, taip pat ir individualiems namams. Kad pastatas atitiktų A++ energinę klasę, jam reikalinga netarši šilumos gamybos sistema, kurios reikalavimus nuo 2019 m. atitinka šiluma tiekiama iš CŠT tinklų. Nekilnojamo turto vystytojai ir patys gyventojai pradeda keisti nuomonę ir įvertina, jog iš visų šildymo būdų tai saugiausia ir patikimiausia technologija, o investicijų ir šilumos kainos santykis – pats geriausias.

Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinamų vartotojų struktūra nepakito. Pagrindiniai vartotojai yra gyventojai 72 proc. (suvartojo 5849 GWh), biudžetinės organizacijos  – 12 proc (1012 GWh), verslo/pramonės įmonės – 16 proc. (1289 GWh). Didžiausią šiluma aprūpinamų pastatų dalį (65 proc.) sudaro daugiabučiai namai (18,6 tūkst.). Mažiausią – individualūs namai (2,2 tūkst.), kurie sudaro apie 7 proc. visų CŠT aprūpinamų pastatų. Beje, daugiausia individualių namų  per 2021 metus prisijungė Mažeikiuose (net 101 naujas klientas ).

Šilumos suvartojimas  ir mokėjimai

Dėl atšiaurių 2021 metų žiemos orų, vidutinis metinis šilumos suvartojimas gyvenamuosiuose namuose išaugo iki 155 kWh/m², apie 17 proc daugiau lyginant su 2020 metais.

Šildymo kainomis besidomintys vartotojai pastebi, kad tam tikruose miestuose gyventojai už šildymą moka daugiau, o kituose – mažiau. Skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti. Neapšiltinti ir neatnaujinti maži daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos, suvartoja daugiausia šilumos.

Lietuvoje daugiabučiai sąlyginai skirstomi į keturias kategorijas pagal energijos taupymo lygį (5 pav.). Į pirmąją patenka naujos statybos, kokybiški, renovuoti namai. Į antrąją – naujos statybos ir kiti kažkiek šilumą taupantys namai. Tačiau kone 2 iš 3 daugiabučių vis dar priklauso III kategorijai – tai senos statybos nerenovuoti namai. Vidutiniškai juose per 2021 metus buvo sunaudojama apie 22 kWh šilumos energijos vienam kvadratui per mėnesį. Tokių namų Lietuvoje apie 59%. O namai, kuriuose vienam kvadratui per mėnesį sunaudojama apie 31 ir daugiau kWh energijos patenka į IV kategoriją. Tokių – 17 procentų daugiabučių.

2021 metais buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 1,2 Eur/m², (2020 metais mokėjo 0,8 eur/m2) kokybiškuose daugiabučiuose –0,5 Eur/m² (prieš metus – 0,3 Eur/m²)  labai prastos būklės daugiabučiuose – 1,6 Eur/m2 (prieš metus mokėjo – 1,2 eur/m²).

Nors 2020 m. negalinčių pakankamai šildyti būsto gyventojų sumažėjo iki 23,1 proc., Eurostat duomenimis tarp ES šalių prastesnė situacija nei Lietuvoje  yra tik Bulgarijoje. Lietuvos energetikos institutas 2021 m. atliko tyrimą „Namų ūkiai energetikos transformacijos kontekste“ bei pateikė rekomendacijas energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti. Energijos nepriteklius būdingiausias žemiausių pajamų gyventojams, vienišiems vyresnio amžiaus asmenims. Nepritekliaus apraiškos stebimos tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, kurioms itin būdingos ir būsto kokybės problemos Pastaraisiais metais apie 17 proc. gyventojų išlaidos energijai viršijo 15 proc. jų namų ūkių pajamų. 7,4 proc. gyventojų bent kartą per metus vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Lietuvos energetikos instituto analizė parodė, kad minėto Eurostat rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir pan. Pateiktos rekomendacijos Statistikos departamentui dėl apklausos turinio tobulinimo, kad ateityje Eurostat statistikoje atsispindėtų reali Lietuvos padėtis vertinant šį kriterijų.

2021 m. patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatyta, kad po 2050 m. Lietuvoje pastatai energiją vartotų ypač efektyviai ir būtų nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Siekiant šio tikslo numatoma per ateinančius tris dešimtmečius sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai modernizuoti 440 tūkst. pastatų, arba apie 110 mln. m² jų ploto. Strategija numato sumažinti metinį pirminės energijos vartojimą 60 proc., lyginant   su 2020 m., o iškastinį kurą pilnai pakeisti atsinaujinančiais ištekliais. .

Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra ir modernizavimas

Daugiabučio namo gyventojai kas mėnesį apmoka paslaugą „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“, kurią suteikia pastato valdytojas arba jo samdomas vidaus sistemų prižiūrėtojas.. Tai neišvengiamos išlaidos už namo šilumos punkto ir vidaus sistemų aptarnavimą, remontą, paruošimą šildymo sezonui. Šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų būklė yra labai svarbi vartotojams, nes nuo jos  priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas bei suvartojamos šilumos kiekis atskirame pastate .

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) 2021 m. rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Energetikos ministeriją atkreipdama dėmesį, kad prieš 10 metų priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai riboja šildymo sistemų prižiūrėtojų konkurenciją ir dėl to Vilniaus, Kauno, Klaipėdos daugiabučių namų savininkai neturi galimybės pasirinkti tinkamiausio paslaugos tiekėjo. Įstatymas anuomet uždraudė šilumos tiekėjams  miestuose, turinčiuose virš 150 000 gyventojų, teikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas daugiabučiuose namuose. Dėl to suprastėjo šildymo ir karšto vandens infrastruktūros priežiūra eilėje daugiabučių. Pagaliau buvo atsižvelgta į prastą patirtį  ir 2022 m. šie apribojimai teisės aktuose panaikinti.

Lietuvoje 2021 m. pabaigoje buvo eksploatuojami 28275 šilumos punktai, iš jų 86 proc. – automatizuoti (24267 vnt). Dar likę 4008 elevatoriniai, iš kurių pusė  naudojami daugiabučiuose namuose. Tokiuose daugiabučiuose vien įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, vidutiniškai galima sutaupyti 15–25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą.

Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas „mažoji renovacija“ jau keleri metai remiamas  Klimato kaitos programos (KKP) lėšomis. Priemonė skirta gyventojams, kurie šiuo metu neturi galimybių investuoti į pilną  kompleksinę daugiabučio renovaciją arba, pavyzdžiui, namas yra senamiesčio zonoje, kur kai kurių namų apskritai negalima modernizuot dėl paveldo apribojimų ir pan Deja, 2019–2021 m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo atnaujinti tik 38 daugiabučių šilumos punktai ir šildymo sistemos, nes gyventojai vangiai priima kolektyvinius sprendimus ir nelinkę prisidėti savo lėšomis.

LŠTA teikė siūlymus tiek Aplinkos, tiek Energetikos ministerijoms dėl privalomos renovacijos įteisinimo energetiškai blogos būklės pastatuose (netolygus šildymas patalpose, blogas vidaus sistemų techninis stovis, neefektyviai viekianti įranga ir t.t.). Teigiami pokyčiai, reaguojant į drastišką kuro kainų augimą, įvyko 2022 m. vasarą priėmus Šilumos ūkio, Daugiabučių namų modernizavimo įstatymų pakeitimus bei Energetikos ministerijos poįstatyminius aktus. Numatytas reikalavimas, jog iki 2026 m. liepos 1 d. visų Lietuvos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti privalomuosius reikalavimus, o jų neatitinkančios sistemos privalo būti modernizuotos (skirtas 4 metų laikotarpis modernizavimo procesams įgyvendinti). Pagal KKP „mažosios renovacijos“ paramos priemonę gyventojams padidintas valstybės pagalbos intensyvumas nuo 30 iki 80 proc. Tikimasi, kad tai paskatins daugiabučių namų valdytojus ir gyventojus imtis visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų efektyvų šilumos naudojimą , o taip pat sumažintų vartotojų  išlaidas šildymui.

2021 metais LŠTA ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos projektų valdymo agentūrą, Konkurencijos tarybą, kad nebūtų dubliuojamos investicijos, padarytos CŠT infrastruktūroje. Valstybė skiria milijonus eurų investicijoms į biokuro katilus, šilumos perdavimo tinklams ir kitai šilumos tiekimo  infrastruktūrai. Aplinkos ministerija, turėjo praktiką  kurti  tokias paramos priemones, kuriomis dubliuojama centralizuota šilumos gamyba – tai yra remia AEI šilumos gamybos įrenginius pastatuose pas vartotojus. Tai iš esmės tolygu remti pastatų atsijungimus nuo CŠT, kuris tiek ES direktyvose, tiek Lietuvos energetikos strategijoje  yra apibrėžiamas, kaip prioritetinis šildymo būdas miestuose. Valstybė neturi remti ar skatinti viešųjų lėšų švaistymo ir žlugdyti jau padarytų investicijų efektyvumą. Juk dėl kiekvieno atsijungimo nuo efektyvių CŠT sistemų mažėja anksčiau padarytų investicijų nauda, o likusiems vartotojams didėja CŠT infrastruktūros išlaikymo kaštai.

2021 m. balandį LŠTA parengė ir išplatino pažymą „Saulės kolektorių sistemos įrengimo daugiabučiuose daliniam karšto vandens šildymui techninis-ekonominis vertinimas„. Pažymoje, pasinaudojant mokslininkų atliktais tyrimais bei faktiniais jau įgyvendintų renovacijos projektų duomenimis, įvertintas saulės kolektorių sistemos daliniam karšto vandens pašildymui daugiabučiuose namuose įrengimo ekonominis naudingumas. Daugelio realių daugiabučių modernizacijos projektų patirtis parodė, kad prasmingesnės investicijos į pačių pastatų energetinį efektyvumą ir šilumos taupymą, kur finansinė grąža daug didesnė, o įdėtų lėšų atsipirkimas daug greitesnis. Papildomos išlaidos dėl  šilumos gamybos dubliavimos  didina metinius kaštus, nes žiemą saulės šilumos nepakanka, tad reikia vistiek naudoti bent du šilumos šaltinius. .

Jei vartotojas yra prisijungęs prie CŠT sistemos, tačiau turi įsirengęs ir papildomus šilumos gamybos šaltinius jam privalomai taikoma dvinarė šilumos kaina.  Tai yra papildomai mokama už prijungtą vartojimo galią, nepriklausomai nuo to kiek  vartoja  šilumos, ir dar atskirai  už suvartotą  šilumos kiekį per ataskaitinį laikotarpį. Kol kas tokių vartotojų įsirengusių mišrias šildymo sistemas yra mažuma (87 daugiabučiai), tačiau per Klimato kaitos programą buvo skiriama parama, skatinanti atsijungimus nuo CŠT sistemų. Pažymėtina, kad dviguba, dubliuojanti ir konkuruojanti valstybės pagalba tam pačiam tikslui pasiekti nėra nei teisėta, nei racionali, nei sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu. 2021 metų duomenimis apie 18 proc. CŠT vartotojų daugiabučiuose turėjo galimybę patys reguliuoti šiluminės energijos vartojimą savo bute. Kasmet tokių daugiabučių su įrengtais individualiais šilumos skaitikliais butuose arba sumontuotais šilumos paskirstymo prietaisais (dalikliais) ant radiatorių daugėja: jei 2014 m. iš viso buvo 1243 tokie namai, tai   2021 metais tokią galimybę jau turėjo  – 3584 daugiabučiai,  iš kurių 75 proc. buvo įrengtos šilumos paskirstymo  sistemos