CŠT sektoriaus apžvalga

2018 METAI

2018 metų vasarą Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuriame šilumos ūkio sektoriui keliami tikslai iki 2050 metų iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarys iki 100 proc. ir ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų bus aprūpinami šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų. Metų pabaigoje Vyriausybė pritarė Energetikos strategijos įgyvendinimo planui iki 2022 m., tarp numatytų priemonių artimiausiais metais planuojama parama atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančioms technologijoms diegti, bei decentralizuotai besišildantys namų ūkiai bus skatinami ne tik keisti neekonomiškus, taršius katilus į modernesnius, bet ir jungtis prie CŠT sistemų. Šiuo metu centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis šiluma aprūpinama apie 53 proc., o miestuose – apie 70-80 proc. visų pastatų.

Kaip žinia, nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomiems pastatams pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. įsigalios reikalavimai A++ klasei. Palaipsniui griežtinant statybos reikalavimus, 2018 metais Aplinkos ministerija ruošė ir teikė derinimui STR „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ atnaujinimus. Verta pasidžiaugti, kad nuo 2019 metų Lietuvos miestuose susidarė palankiausios sąlygos projektuoti ir statyti A++ klasės pastatus, aprūpinamus centralizuotai tiekiama šiluma, be jokių papildomų investicijų į energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrangą.

Per ataskaitinius metus buvo nagrinėjamos Energetikos įstatymo pakeitimo nuostatos dėl planuojamo naujo dar galingesnio reguliuotojo – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įsteigimo, sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) ir Valstybinę energetikos inspekciją (VEI). Galbūt tai galimybė atversti naują lapą ir peržiūrėti, koks yra reguliavimo tikslas ir siekis, kokių rodiklių planuoja siekti reguliavimo institucija kiekviename reguliuojamame sektoriuje ir kokie strateginiai veiksmai planuojami bent keletui metų į priekį. Kaip bebūtų kuriamai naujai nepriklausomai reguliavimo institucijai jos išlaikymo (finansavimo iš rinkos) procentas šilumos sektoriaus įmonėms išaugs dvigubai dėl didinamo įmokos procentinio dydžio: nuo 1,1 proc. iki 2,2 proc. Tai atitinkamai įtakos šilumos kainoms.

Toliau tęsėsi aktyvios diskusijos dėl konkurencijos perspektyvų Lietuvos šilumos ūkyje ir jos galimo poveikio centralizuotam šilumos tiekimui. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos VKEKK patvirtinta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka, sukurianti konkurenciją „pilnaisiais kaštais“. Sudaromos sąlygos nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG) vystyti verslą be jokios atsakomybės ir kontrolės, o reguliuojamoms šilumos tiekimo įmonėms paliekamos visas prievolės, atsakomybė, rizika ir galimi finansiniai nuostoliai bei paskolos vamzdynų ir katilinių modernizavimui. Labai tikėtina, kad pasiūlius vos mažesnę šilumos gamybos kainą ir perėmus šilumos gamybą bei su tuo susijusias pajamas (gautas iš CŠT vartotojų), iš šios veiklos bus išstumtos licencijuojamos CŠT įmonės. Ateityje atsiras galimybė reikšmingam šilumos kainų didėjimui ir gyventojų skurdinimui, nes privačios įmonės sieks nereguliuojamo didesnio pelno. CŠT įmonėms kyla rizika prarasti reikšmingą dalį veiklai būtinų pajamų, finansinių įsipareigojimų vykdymui, kas sukeltų grėsmę šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui.

2018 metais visose 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių veiklą vykdė 49 licencijuojamos šilumos tiekimo įmonės, kurios į tinklus patiekė 7,59 TWh šiluminės energijos. CŠT gamybos rinkoje veikė 17 nereguliuojamų NŠG bei 27 reguliuojami NŠG, iš kurių 2018 metais buvo nupirkta 30,8 proc. visos į tinklą patiektos šilumos. Nors 2018 m. vidutinė lauko oro temperatūra žiemos mėnesiais buvo 0,9 laipsniais šaltesnė nei 2017 metais, tačiau centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys ataskaitiniais metais buvo nežymiai mažesnės. Pagamintos šilumos kiekis siekė 8,98 TWh. Tai rodo gerėjantį šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumą.

Išsamesnę informaciją rasitę atisiuntę leidinį

Šilumos tiekimo bendrovių 2018 m. ūkinės veiklos apžvalga