Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

2021-01-07

LŠTA 2021 m. sausio 7 d. pranešimas spaudai

Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat paskelbė 2019 metų duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių, ar net geresni, tačiau gyventojų apklausos duomenys rodo lietuvių išskirtinai didelį nepasitenkinimą būsto išlaidomis (vanduo, elektra, dujos, šiluma). Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net  26,7 % Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8 %, o Estijoje tik 2,5 % gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1 %).

Gal Lietuvoje paslaugų kainos aukštos?

Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto išlaidų santykinis „portfelis“ ne tik vienas mažiausių, bet ir santykinai sumažėjo per paskutinius 9 metus. Išlaidų dydis Lietuvoje 2010 metais sudarė 45,3 % ES vidurkio, o 2019 m. atitinkamai 45.0 %. Tuo tarpu šis rodiklis Latvijoje augo nuo 52.8 iki 61.2 %, o Estijoje padidėjo nuo 60.6 net iki 70.2 % ES vidurkio.  

Gal Lietuvoje žmonės daug mažiau uždirba ir todėl būsto išlaikymas santykinai brangus?

Eurostat pateikiami ES šalių duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų disponuojamų pajamų dalis išleidžiama būstui  viena mažiausių – 14,4 %, kai Latvijoje 15.7 % o Lenkijoje 18,1 %. Mažiau išleidžiama tik 4 valstybėse. Estijoje – 14,2 %. 

Gal Lietuvoje didelė dalis nepasiturinčių gyventojų?

Eurostat analizė rodo, kad labai dideles būsto išlaidas, viršijančias 40 % disponuojamų  pajamų, patiria 4,1 % Lietuvos miestų ir 5,3 % kaimo gyventojų. Ir tai yra ketvirtas geriausias rodiklis tarp ES valstybių. Panašiai, tokia dalis gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.   

Objektyvūs skaičiai nesuteikia pagrindo teigti, kad Lietuvos gyventojams 3 kartus sunkiau išlaikyti būstą negu, pavyzdžiui, latviams. Tad kokios gali būti tokio nepasitenkinimo priežastys?

Jeigu namas šildomas individualiai, tai visą atsakomybę dėl jo išlaikymo prisiima pats savininkas. Sunkumo priežasčių gali būti daug: mažos pensijos, senėjanti ir „vienišėjanti“ visuomenė, prisirišimas prie sunkiai išlaikomo būsto ir kt.  

Didžioji dalis būstų Lietuvoje šildomi centralizuotai. Tiek šilumos kainos, tiek ir šildymo sąskaitos dėl šiltų žiemų paskutiniais metais reikšmingai mažėjo. Todėl pasak situaciją gerai žinančio  „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio: „Tie duomenys suglumino. Žiūrint į tuos rezultatus, kuriuos yra pasiekę centralizuoti šilumos tinklai, tai mano nuomone, yra viena geriausiai pavykusių viešojo sektoriaus reformų, kai valstybės ir savivaldybių įmonės investavo, sukūrė visiškai naują kuro rūšį Lietuvoje – biokurą, kuris atpigino. Šilumos kaina nuo 2012 metų Lietuvoje yra sumažėjusi kažkur apie 45 procentus“.

Gal atsakymą į Eurostat apklausos rezultatus gali duoti prieš kurį laiką Būsto energijos taupymo agentūros užsakymu Sprinter atlikta Lietuvos daugiabučių gyventojų apklausa, kur buvo užduodami panašūs klausimai.

Gyventojai kaip didžiausią daugiabučio trūkumą įvardino nepakankamą šildymą (16-19 % respondentų). Brangus šildymas buvo paminėtas tik trečioje vietoje (13-14 %). Kaip pagrindinis motyvas renovuoti daugiabutį taip pat buvo nurodytas noras gyventi šiltai ir komfortiškai.

Deja, nei didžioji, nei mažoji renovacija nevyksta tokiais tempais, kurie padėtų sukurti Lietuvoje šiltus ir jaukius būstus. Akivaizdu, kad trūksta organizacinio efektyvumo, ES paramos lėšos naudojamos ne ten, kur reikia didžiajai daliai neorganizuotų gyventojų, o ten, kur jų laukia suinteresuotas verslas ir jos „efektyviau“ įsisavinamos. Prasideda naujas ES paramos skirstymo laikotarpis – reikia labiau padėti daugiabučių įkaitais tapusiems Lietuvos gyventojams. Tada gal ir socialinės apklausos parodys kitokius rezultatus. Be šiltų ir jaukių namų sunku išsivaizduoti „gerovės valstybę“.