Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas 2020-06-19. Gyvatukas (rankšluosčių džiovintuvas) per karštas?
Neįprastai sušilus orams viešoje erdvėje pasirodė diskusijų apie pernelyg karštus rankšluosčių džiovintuvus („gyvatukus“), įrengtus vonių patalpose ir šių patalpų perkaitinimą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) paaiškina šią situaciją.
Buitinis karštas vanduo įprastai ruošiamas pastato šilumos punkte, kur šaltas geriamas vanduo pašildomas iki tokios temperatūros, kad vartojimo vietoje jis būtų ne mažiau kaip 50 oC. Karšto vandens temperatūra dažniausiai palaikoma pastovi ir nepriklauso nuo išorės oro temperatūros. Kad vartotojus pasiektų reikalingos temperatūros karštas vanduo, šilumos punkte jo temperatūra turi būti keliais laipsniais didesnė, nes cirkuliuodamas jis šiek tiek atvėsta. Geriamasis karštas vanduo cirkuliuoja ir „gyvatukais“, tačiau esant labai aukštai išorės (tuo pačiu ir vidaus patalpų) temperatūrai šis atvėsimas sumažėja ir, galimai, atskirų butų vonių patalpas (gyvatukus bei maišytuvus) pasiekia karštas vanduo, kurio temperatūra kiek didesnė nei įprastai. Iš kitos pusės, dėl karšto oro lauke, reikšmingai sumažėja arba kartais net nevyksta ventiliacija vonioje, pavyzdžiui, kai lauke dar aukštesnė temperatūra už vonios patalpos, todėl čia kurį laiką gali kauptis drėgmė ir laikytis aukštesnė temperatūra.
Situacija kiekviename pastate skirtinga, priklausomai nuo pastato geometrijos, vamzdynų ilgio, sistemų išbalansavimo ir kitų aplinkybių. Karšto vandens temperatūrą šilumos punkte nustato ir „užduoda“ pastoviai palaikyti automatiniam reguliavimo įtaisui, jeigu toks yra, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Šią paslaugą atskiruose pastatuose atlieka bendrijos ar administratoriaus atstovai, jų samdomos įmonės ar specialistai. Jeigu namo gyventojai įsitikinę, kad karšto vandens temperatūra per aukšta, jie turi kreiptis į minėtą prižiūrėtoją ar pastato valdytoją, kad jis patikrintų ir, esant reikalui, pareguliuotų šią temperatūrą šilumos punkte. Bet kuriuo atveju, visose vartojimo vietose nusistovėjusi karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 oC, kad būtų išvengta pavojingų bakterijų (legionelos) nesaugios koncentracijos susidarymo.
Jeigu atskirame pastate karšto vandens tiekimas nekokybiškas, namo gyventojai gali inicijuoti jos rekonstrukcijos projektą, kuriam šiuo metu gali būti skiriama parama iki trečdalio projekto vertės, pagal paramos priemonę, taip vadinamai, mažajai renovacijai. Įgyvendinant tokį projektą gali būti pakeičiami ne tik susidėvėję karšto vandens vamzdynai ir „gyvatukai“, sumažinami vamzdynų skersmenys (greičiau atiteka reikiamos temperatūros karštas vanduo), vamzdynai izoliuojami, bet ir keičiama rankšluosčių džiovintuvų technologija, įrengiama atskira reguliavimo sistema ir pan. Namo gyventojai turi kreiptis į pastato valdytoją dėl detalaus galimybių paaiškinimo, kaip taupyti šilumą. Pažymėtina, kad karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui vidutiniškai sunaudojama apie trečdalį į pastatą patekusio metinio šiluminės energijos kiekio.

Kitos naujienos

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras įsteigtas tik prieš metus, dar tęsiasi šio centro struktūros formavimas, tačiau pirmieji rezultatai ir nauda politikos formuotojams bei visuomenei – jau matomi.

Spalio 17 d. 16:00 val. kviečiame daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, valdybos narius, gyventojus į AB „Šiaulių energija“ organizuojamus mokymus „Efektyvus šilumos naudojimas daugiabučiuose namuose, pasitelkiant gerąją praktiką”, kurie vyks bendrovės aktų salėje (Pramonės g. 10, 5 aukštas)
Vyriausybė skiria prioritetą kvartalinei renovacijai jau daugiau nei dvejus metus. Pagrindinis jos skirtumas nuo pavienių namų atnaujinimo – visos kvartalo infrastruktūros atnaujinimas – žaliųjų zonų, kiemų aikštelių, jų apšvietimo, dviračių takų tiesimo ir t. t.

AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) šių metų vasario 22 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga – po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. – pratęsiamas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos.