Kovo mėnesio sąskaitos panašios kaip ir pernai

2021-04-07

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 4 proc. didesnės nei 2020-ųjų kovą. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.

Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje pakilo iki +1,6 0C šilumos, tačiau buvo beveik 2 laipsniais žemesnė lyginant su 2020 metų kovo mėnesiu, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +3,3 0C šilumos. Vėsesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui: daugiabučiuose buvo suvartota apie 7 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Tačiau mokėjimų už šilumą dydį papildomai kompensavo vidutiniškai 2,5 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl pigesnio kuro (gamtinės dujos ir biokuras). Vertinant išorės temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui. Tai svarbiausias kriterijus, tačiau įtakos gali turėti vėjas, drėgnumas ir t.t. Žinoma, šildymo sąskaitos kiekviename pastate labai skiriasi priklausomai nuo jo tipo ir būklės. Vidutinis šilumos suvartojimas Lietuvos pastatuose priklausomai nuo išorės temperatūros pateikiamas grafike.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis 52 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1092 kWh (18,2 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1020 kWh (17,0 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą siekė apie 50 eurų.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui šių metų kovą vidutiniškai suvartota apie 432 kWh (7,2 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 21 eurą.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui šį kovą reikėjo vidutiniškai apie 1542 kWh šilumos (25,7 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 74 eurus.

Šį kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,77 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 4,9 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė mažesni gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje. Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui  ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.

LŠTA pranešimas

Kitos naujienos