Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
2014 metų veiklos ataskaita
ĮVADAS
2014 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą,
vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2014-04-25
protokolas Nr. 1/22) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2014 metais
įvyko 6 LŠTA Tarybos posėdžiai).
Per 2014 metus asociacijos narių skaičius nesikeitė, todėl ataskaitinių
metų pabaigoje narių skaičius išliko toks pat – iš viso 42 nariai, t.y.
31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių
įmonių. Asociacijoje 2014 metų pabaigoje dirbo 6 darbuotojai.
Asociacija, kartu su Lietuvos energijos gamintojų asociacija (LEGA),
Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės
energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų
susitikimus su valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Per 2014 metus įvyko 52 energetikos ekspertų susitikimai.
Į susitikimus aktualiausiais klausimais nuolat kviečiami ir dalyvauja
įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys
darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos
asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio
plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos,
aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo
praktikos probleminiai klausimai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius
įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos
ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius
darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius
šilumos ūkio planus ir t.t. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų
protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto
svetainėje www.lsta.lt.
Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų
visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos
specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose
su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais.
Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius
projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams
aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai,
technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir
specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose
kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių
institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu
aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt. 2014 metais įvyko 47 tokie susitikimai,
kurių metu aptarta per 600 naujų teisės aktų, jų projektų versijos,
teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai, aptarta ir jų taikymo praktika.
Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų,
reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo
nuostatų. Diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų
projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir
suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine
klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.
Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti
derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma
veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama
įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2014 metus išsiųsta per 800 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais.
Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio
sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo
siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2014 metus buvo išsiųsta 195 raštai. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION”.
2014 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius
dokumentus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, nuolatos dalyvavo
įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios
institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama
šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai
nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos
prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos ir stebėsenos
komitetų posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl ES struktūrinių
fondų lėšų administravimą.
1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA
Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka,
gindama ir atstovaudama Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos
Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos, ūkio ir
kitose ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės
komisijoje bei kitose valstybės ir Savivaldybių institucijose savo narių
interesus teisėkūros procesuose, vienu iš pagrindinių savo veiklos
tikslų ir uždavinių laikė teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio
sektorių, harmonizavimą.
Asociacija įgyvendino ir ataskaitiniu laikotarpiu tęsė praktiką, kad
kiekvieną savaitę vyktų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir jo
įgyvendinimą lydinčių bei susijusių teisės aktų darbo grupių,
asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojų interesus
atstovaujančių institucijų atstovų susitikimai, kur svarstomi su
energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių
įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai bei su teisės
aktų harmonizavimo problemomis ir jų įgyvendinimo praktika susiję
klausimai.
Asociacijos administracija ataskaitiniu laikotarpiu rengė ir teikė
valstybės institucijoms su Asociacijos nariais suderintas pastabas ir
pasiūlymus teisės aktų projektams, teikė paklausimus dėl teisės aktų
taikymo praktikos
Asociacijos administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo
komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose, darbo grupėse bei
pasitarimuose, kur buvo svarstomi projektai. Asociacijos nariai buvo
nuolat informuojami apie projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami
dokumentai bei su dokumentais susijusi medžiaga.
Rengiant pasiūlymus ir išvadas teisės aktų projektams,
reglamentuojantiems šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis
nuostatomis siekiant, kad:
• šilumos gamybai maksimaliai būtų naudojami atsinaujinantys energijos
ištekliai, atliekos ir vietinis kuras, mažinant brangaus importuojamo
iškastinio kuro (dujos, mazutas,) naudojimą;
• didėtų energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo sistemų energinis
efektyvumas, įgyvendinant jų atstatymo, vystymo, modernizavimo ir
renovavimo (įskaitant vartotojų pastatus ir inžinerines sistemas)
programas bei tobulinant šių procesų teisinį reglamentavimą ir
ekonominio skatinimo (paramos) mechanizmus;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą
reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai
aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių
monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių
paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems
nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo
įrenginių ribos;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose
veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams
vartotojams – bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių
energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į
vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra
(eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip
paslauga. šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai. valstybė
turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus
bei reguliuoti maksimalias kainas. Valstybė turi skatinti, kad šia
veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o
teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka;
• įvertinus aprūpinimo šiluma sistemų vystymo ir eksploatavimo sąnaudų
specifiką, šilumos kainos būtų dvinarės, kurių sąlyginai pastovioji
dalis padengtų sistemų vystymo ir eksploatavimo kaštus ir būtų vartotojų
apmokama proporcingai vartojimo ar rezervo galiai, o kintamoji dalis –
kuro sąnaudas šilumos gamybai ir būtų vartotojų apmokama proporcingai
suvartotos šilumos kiekiui;
• vartotojams (ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose) būtų
netrukdomai suteikta galimybė apsirūpinti karštu vandeniu pigiausiu būdu
ir būtų įgyvendintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl II
karšto vandens apsirūpinimo būdo teisinio reglamentavimo ir tinkamo
įgyvendinimo.
Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų,
reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais
ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:
Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų
susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės
aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir
susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir
suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai
prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.
Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų
harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei
nuostatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių
kompetentingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms
organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto
svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja
žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai,
laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų
organizuojamose teminėse konferencijose.
Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo
veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi
kompetentingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir
pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai
prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas
temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija
tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais
kompetentingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų
sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines
pažymas ar konsultacijas.
Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės
aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų
projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir
savivaldybių kompetentingomis institucijomis, vartotojų interesus
atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio
asociacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų
ekspertais, kompetentingais specialistais.
Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija
vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės
aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo
tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje
probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia
specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja
organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek
asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems
specialistams.
Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio ir LR Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų įstatymų įgyvendinimą
lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės
institucijose procedūroms, įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų
projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms,
pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas
atitinkamoms institucijoms.
Po aktyvių Asociacijos pastangų ir diskusijų su valstybės institucijomis
didžioji dalis Asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų buvo įvertinti
valstybės institucijų patvirtintuose įstatymų įgyvendinimą lydinčiuose
teisės aktuose.
Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą,
aktyviai bendradarbiauja ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su
teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės
institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir
specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis,
rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.
2014 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 252 nauji teisės aktai ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (žr. 1.2 priedas)
(2013 metais – 240, 2012 metais – 257, 2011 metais – 200, 2010 metais –
200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės
aktai). Apie naujus Teisės aktų registre paskelbtus teisės aktus
Asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu bei
Energetikos ekspertų pasitarimo metu
2014 METAIS BUVO PRIIMTI IR/AR ĮGYVENDINAMI SAVARBIAUSI ŠIE
ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR
PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI
1.1. ŠILUMOS SEKTORIUS (šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir įstatymų projektai)
1.2. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)
Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik gauna taip reikalingą struktūrinę finansinę paramą, bet ir teisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos reglamentuojančios energetikos sektorių:
- Direktyva 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją” Lietuvai nustatytas teisiškai privalomą tikslas, kad 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrajame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Tuo tikslu buvo parengtas Nacionalinis AEI plėtros įgyvendinimo planas, kuris oficialiai Lietuvos įteiktas Europos Komisijai ir numato atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Plane nurodyta, kad didžiausia AEI dalis (ir plėtra) numatoma šildymo sektoriuje;
- Direktyva 2010/75/ES „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)”, kurią būtina įgyvendinti pertvarkant šilumos generavimo įrenginius, turės būti visiškai perkelta į nacionalinį reguliavimą. Gali tik skirtis įgyvendinimo tempai iki numatyto įvykdymo termino. Vėliausiai TIPK direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinti iki 2022 metų. Didžiosios elektrinės Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose privalės reikalavimus įgyvendinti ne vėliau kaip 2016 m., nes joms jau buvo atidėtas taršos reikalavimų įdiegimo terminas.
- Direktyva 2009/29/EB „Nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą”, t.y. ES valstybės įpareigotos 20 proc. sumažinti anglies dvideginio dujų išmetimus nei buvo 2005 m. Jeigu šis rodiklis nebus pasiektas, tai atmosferos taršos leidimus (ATL) reikės pirkti rinkoje, o sumažinus daugiau negu reikalauja norminis rodiklis ATL galima bus parduoti ir gauti papildomų pajamų. Pagrindinis būdas to siekti – tai atsinaujinančių energijos išteklių plėtra energetikoje;
- Direktyva 2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo”. Iki 2020 m. energetinis efektyvumas ES turi padidėti 20 procentų, t.y. numatyta, kad nuo 2020 m. pabaigos visi naujai pastatyti gyvenamieji pastatai Europos Sąjungoje turės būti energetiškai efektyvūs (t. y. beveik nereikalaujantys „išorinės” energijos), o nauji didesni visuomeninės paskirties pastatai tokie turės būti jau nuo 2018 m. pabaigos;
- Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš
dalies pakeičiamos direktyvos 2009/128/EB ir 2010/30/ES bei kuria
panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. Pagrindinės Direktyvos
nuostatos, reglamentuojančios centralizuoto šilumos tiekimo sektorių:
5 straipsnis Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo
<…> kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1
d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams
priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų
ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo
reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4
straipsnį.
7 straipsnis Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos
1. Kiekviena valstybė narė sukuria energijos vartojimo efektyvumo
įpareigojimų sistemą. Ta sistema užtikrinama, kad, <…>,
kiekvienos valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos
skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės, <…>,
ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiektų bendrą galutinio
energijos suvartojimo taupymo tikslą.
Tas tikslas yra bent lygiavertis užtikrinimui, kad nuo 2014 m. sausio 1
d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas
energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba
visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams
parduodamo kiekio, apskaičiuojant pagal paskutinių trejų metų
laikotarpio prieš 2013 m. sausio 1 d. vidurkį. Į šį apskaičiavimą gali
būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir
sunaudotas energijos kiekis.
9 straipsnis Matavimas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei
tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam
sutaupyti energijos kiekiui, elektros energijos, gamtinių dujų,
centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai teikiamos vėsumos ir
buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams
konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai,
kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos
suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji
buvo suvartota. 3. Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas
vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš
centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba
tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.
Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose , kuriuose
yra centrinis šilumos/vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja
centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų
aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat
įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai
techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos
patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai
matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių
priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename
radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos
dalikliai.
Jeigu daugiabučius pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos
tiekimo tinklas <…> valstybės narės gali nustatyti skaidrias
šilumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų
paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo
apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Atitinkamais atvejais tokiose
taisyklėse pateikiamos gairės kaip paskirstyti sąnaudas už šilumą ir
(arba) karštą vandenį:
a) Namų ūkiui skirtą karštą vandenį;
b) Šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai, apšildantys bendrojo naudojimo patalpas (laiptinių ir koridorių radiatoriai)
c) Butams šildyti
10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija. 1. <…>
valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad,
kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama
informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip
numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši
direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos
operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.
Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų
registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių
rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <…>
14. Straipsnis Šildymo ir vėsinimo efektyvumo skatinimas. 1.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka ir
pateikia Komisijai išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus
centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.
Atliekant išsamų vertinimą visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinių
didelio naudingumo kogeneracijos galimybių analizę, kuri atliekama pagal
Direktyvą 2004/8/EB.
4. Tais atvejais, kai <…> nustatomos galimybės taikyti didelio
naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir
vėsumos tiekimą, kurio nauda viršija kaštus, valstybės narės,
<…> , imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi
centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) kad
būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat
naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė :
a) planuojama įrengti naują šiluminį elektros energijos gamybos
įrenginį, kurio bendra šiluminė galia didesnė nei 20 MW, kad būtų
įvertintos įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip
didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;
b) iš esmės atnaujinamas esamas šiluminis elektros energijos gamybos
įrenginys, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kad būtų
įvertintos jo pertvarkymo į didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį
kaštai ir nauda;
Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 7 str. LR energetikos
ministerijos užsakymu konsultantų bendrovė UAB „COWI Lietuva” dar 2013
m. atliko studiją „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos,
2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas”.
2014 m. Energetikos ministerija sudarė darbo grupę dėl direktyvos
nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Asociacija į darbo grupę
delagavo Romaldą Morkvėną, Algimantą Zarembą ir Valdą Jurkevičių.
Asociacija aktyviai analizavo direktyvos nuostatas ir teikė
rekomendacijas darbo grupei, siekiant kompleksiškai perkelti direktyvos
nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacija siūlo CŠT
sistemose visur įrengti automatizuotus šilumos punktus bei modernizuoti
vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir tokiu būdu
sutaupyti netgi daugiau energijos, nei Direktyvoje nustatyti šalies
tikslai.
Įgyvendinus šias priemones (įrengiant automatizuotus šilumos punktus,
modernizuojant (subalansuojant) vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo
sistemas, įrengiant individualią apskaitą ir reguliavimą) per metus
kiekvienam m2 pastato ploto yra sutaupoma vidutiniškai 36 kWh energijos.
Šalyje centralizuotai šildoma apie 30 mln. m2, todėl bendras metinis
sutaupymų potencialas sudarytų apie 1 080 GWh (93 ktne), t.y. 6 480 GWh
energijos arba 556 ktne kuro per 6 metus. Tuo tarpu Direktyvoje
nustatytas tikslas per 6 metus visuose sektoriuose sutaupyti tik 287
ktne.
Skaičiuojant, kad vieno automatizuoto šilumos punkto įrengimas kainuoja
apie 30 tūkst. Lt (šalyje yra 6200 neautomatizuotų punktų), o
subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengti
individualią apskaitą ir reguliavimą kainuoja apie 40 Lt/ m2 (viso 30
mln. m2), investicijų poreikis sudarytų apie 1,39 mlrd. Lt. Tačiau ši
investicija pilnai leistų pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus bei
per 6 metus pilnai atsipirktų (šilumos sektoriaus sutaupymai sudarytų
6’480’000’000 kWh x 0,26 Lt/kWh = 1 684 800 000 Lt arba 1,68 mld. Lt per
6 metus).
Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2013 metais Lietuvoje buvo atlikta:
1. LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas
atliko mokslinį-tiriamąjį darbą „Šalies savivaldybėse esamų
atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės
energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas
energijai gaminti” (2009 m.)
2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos
konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos
išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
programa” (2009 m.)
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
strategiją,
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d.
įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą
5. 2010 m. liepos mėn. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų
veiksmų planas.
6. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2011 m. Lietuvos
energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos
energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „2011-2020 metų
kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo
sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”.
7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2013 m. Lietuvos
energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Biokuro potencialo
Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo
socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų
Valstybės intervencijų pasiūlymai”.
2. STUDIJŲ RENGIMAS
2014 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama
visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2014-04-25 protokolas
Nr. 1/22) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu
parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti 3 tiriamuosius darbus:
1. 2012/27/ES direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų
įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo
sektoriuje (Rengėjas: Dr. Romanas Savickas, Mantas Paulauskas);
Ši studija skirta įvertinti direktyvos 2012/27/ES dėl energijos
vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB
ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,
7 (Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos), 9
(Matavimas), 10 (Sąskaitose pateikiama informacija), 11 (Prieigos prie
matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai) ir
kituose straipsniuose numatytas nuostatas, susijusias su energijos
vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimu mažiausiomis sąnaudomis
centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, direktyvos įpareigojimų
įgyvendinimo potencialą individualios apskaitos diegimo požiūriu,
pateikiant individualios apskaitos ekonominį, techninį vertinimą ir
pagrindimą. Remiantis atlikta studija parengtos potencialios techninės
priemonės, skirtos minėtos direktyvos tikslų įgyvendinimui
Atlikta studija parodė, kad rekonstravus pastato vidaus šildymo
sistemas, įrengus individualią šilumos ir karšto vandens apskaitą
kiekvienam galutiniam vartotojui, potencialiai tipiniam iki 1992 m.
statybos daugiabučiam pastatui galima sutaupyti apie 25 % šiluminės
energijos.
Konkrečiame pastate sutaupymų dydis priklauso ir kinta nuo to, kiek šiuo
metu pastatas yra peršildomas, kokia jo šildymo ir karšto vandens
sistemų būklė, kokia jo išorės atitvarų būklė. Tuo pagrindu tipinis
neapšiltintas tvarkingas iki 1992 m. statybos blokinis daugiabutis,
vartojantis vidutiniškai apie 21 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį,
vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per šildymo
sezoną sutaupytų apie 32 kWh/m2 (arba apie 1‘890 kWh tipinis trijų
kambarių 60 m2 butas), daug šilumos vartojantis blokinis daugiabutis,
vartojantis vidutiniškai apie 25 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį,
vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per šildymo
sezoną sutaupytų apie 38 kWh/m2 (arba apie 2‘250 kWh tipinis trijų
kambarių 60 m2 butas), o netvarkingas ir daug šilumos vartojantis
daugiabutis, vartojantis daugiau nei 35 kWh/m2 šiluminės energijos per
mėnesį, vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per
šildymo sezoną sutaupytų daugiau nei 53 kWh/m2 (arba 3‘150 kWh tipinis
trijų kambarių 60 m2 butas).
Šių potencialių sutaupymų galima pasiekti šiomis minimaliomis techninėmis priemonėmis:
1. Nepriklausomo tipo šilumos punkto įrengimas šildymo ir karšto vandens ruošimui;
2. Šildymo sistemos subalansavimas;
3. Karšto vandens sistemos subalansavimas;
4. Termostatinių ventilių ant pastato vidaus šildymo sistemos šildymo prietaisų įrengimas;
5. Individualios šilumos apskaitos kiekvienam pastato vartotojui įrengimas;
6. Karšto vandens apskaitos kiekvienam pastato vartotojui įrengimas;
7. Įrengiant išmaniąją pažangiąją belaidę apskaitos ir duomenų
nuskaitymo sistemą. Šią sistemą galima įrengti senus šilumos apskaitos
prietaisus pasibaigus jų eksploatacijos terminui keičiant į naujus
išmaniuosius.
Minimalių techninių priemonių taikymas pastate privalo būti įgyvendinamas pilna visų šių priemonių apimtimi.
Siekiant įdiegti energijos efektyvmo technines priemones ir tinkamai bei
laiku pasiekti 2012/27/ES Direktyvoje numatytus efektyvumo tikslus,
Studijos rengėjai pateikė įgyvendinimo scenarijus, iš kurių rekomenduoja
pasirinkti realiausiai laiko atžvilgiu įgyvendinamą scenarijų
atkreipaint dėmesį ir į tai, kokios būtų taikomos investicijos bei kokią
didžiausią naudą galutiniams vartotojams suteiktų atitinkamas
scenarijus po jo įgyvendinimo laikotarpio.
2. Analizė „Dėl dvinarių šilumos kainų taikymo Lietuvos
centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje” (Rengėjas: Lietuvos energijos
konsultantų asociacija) ;
Lietuvoje, skirtingai negu kitose ES šalyse, iki šiol už šildymo
paslaugą atsiskaitoma vienanare kaina – t.y. visos šilumos tiekimo
išlaidos įskaičiuojamos į energijos vieneto (kWh) kainą.
Lietuvos CŠT įmonės, tiekiančios šiluminę energiją pagal VKEKK išduotą
licenciją yra detaliai reguliuojamos ir kontroliuojamos, o jų pajamas,
daugumoje atvejų, sudaro tik iš šilumos vartotojų surinktos lėšos.
Norminis pelnas, skirtas investicijų grąžai, taip pat griežtai ribojamas
ir dažnai dalis jo prarandama dėl valstybinio reguliavimo klaidų
(pavyzdžiui, nemokama šilumos punktų priežiūra ar pan.). Tokioje
situacijoje negautas iš kai kurių šilumos vartotojų pajamas tenka
apmokėti kitiems ir tai atsitinka taikant atsiskaitymuose vienanarę
šilumos kainą. Pasitaiko situacijų, kai pastatas (individualus
gyvenamasis namas, daugiabutis ar pan.) yra prijungtas prie CŠT tinklų,
bet jame dar įrengti ir kiti šilumos šaltiniai: dujinis ar kietu kuru
kūrenamas katilas, saulės kolektoriai, šilumos siurbliai ar pan. Tokie
vartotojai iš CŠT sistemos šilumą vartoja labai epizodiškai,
nereguliariai, dažniausiai tik „šalčio pikų” laikotarpiais. Vamzdynų
ruožus, jungiančius tik šiuos vartotojus, vis tiek reikia nuolat
šildyti, kad neužšaltų, remontuoti ir t.t. Teisės aktai nenumato
galimybės šilumos tiekėjui vienašališkai nutraukti vartotojams šilumos
tiekimo, kai tokie vartotojai atsisako atsijungti nuo CŠT, tačiau
šilumos taip pat beveik nevartoja. Suprantama, kad atsiskaitant
vienanare kaina, susieta tik su energijos kiekiu (ct/kWh), tokie
trumpalaikiai vartotojai neprisideda prie CŠT sistemos palaikymo ir
todėl didesnė našta tenka kitiems vartotojams, o tai nėra sąžininga jų
atžvilgiu. Jeigu tokiems trumpalaikiams vartotojams būtų taikoma
dvinarė kaina – pastovioji dalis (arba rezervinės galios mokestis) – tai
padengtų prijungimo prie CŠT sistemos eksploatacines išlaidas – viskas
taptų skaidru ir teisinga.
Šioje analizėje buvo apžvelgta tarptautinė dvinarių kainų CŠT sektoriuje
taikymo patirtis ir, įvertinant Lietuvos sąlygas, pateikti siūlymai ir
konkretūs etapai atsiskaitymų už šildymo ir karšto vandens tiekimo
paslaugas tobulinimui.
3. Nacionalinio investicijų plano, pagal kurį diegiamos
investicijos į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą ir
aplinkai palankias technologijas 2013-2020 m. laikotarpiui, 2013 m.
įgyvendintų investicijų metinės ataskaitos parengimas” (Rengėjas: UAB
„Cowi Lietuva”).
Vykdant Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnio reikalavimus LR aplinkos
ministerija Europos komisijai turėjo pateikti metinę ataskaitą apie
atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros
tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas
išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis,
įgyvendinimą ir investicijų dydį. Atsižvelgiant į atliktų investicijų
vertę, elektros energijos gamintojams turėjo būti suteiktas atitinkamas
nemokamų taršos leidimų ATL kiekis už 2013 metus.
Šio darbo autoriai parengė metinės ataskaitos apie atliktas investicijas
energetikos sektoriuje formą veiklos vykdytojams, apbendrino iš veiklos
vykdytojų (ŠT įmonių) gautą informaciją, kurią pateikė Aplinkos
ministerijai. Bei pateikė atsakymus į Europos KOmisijai kylančius
klausimus dėl Lietuvos Vyriausybės pateikto Nacionalinio investicijų
plano, pagal kurį diegamos investicijos į energetikos sektoriaus
infrastruktūros tobulinimą ir aplinkai palankias technologijas 2013-2020
m. laikotarpiui.
LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis
darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų
pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas),
kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai. Informacija probleminiais
klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms.
Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys
įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros
vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).
Asociacijos Taryba, atsižvelgdama į VKEKK poziciją ir nutarimus dėl
Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 punkto pakeitimo (VKEKK
2013-02-28 d. nutarimas Nr. O3-73), 2014-05-30 d. nutarimas Nr. O3-153),
kuriuo uždraudė Asociacijos nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės
įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis, priėmė sprendimą nebeviešinti
asociacijos svetainėje www.lsta.lt patalpintų Asociacijos užsakymų atliktų studijų medžiagos. Vieša interneto prieiga buvo uždrausta.
Tam, kad tik Asociacijos nariai galėtų naudotis studijų duomenimis, 2014
m. vasarą bendradarbiaujant su UAB „Vilniaus energija” informacinių
technologijų specialistais, buvo sukurtas atskiras interneto portalas, į
kurį perkeltos visos studijos ir apribotas prieinamumas. Galimybę
prisijungti turi tik Asocicijos nariai su suteiktais slaptažodžiais
adresu: http://savitarna.lsta.lt/Dokumentai/Studijos/Pagrindisnis
Per 2014 m. visų Lietuvos institucijų (LR Vyriausiabės, Energetikos
ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir
kt.) užsakymo atliktos studijos, susijusios su šilumos ūkio sektoriumi
pateiktos prieduose (žr. 2.3 priedas).
3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS
2014 metais LŠTA bendradarbiaudama kartu su kitomis organizacijomis tiek
organizavo, tiek aktyviai dalyvavo seminaruose/konferencijose, kituose
įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir
televizijos laidose.
Svarbiausi 2014 metų renginiai bei reikšmingi įvykiai:
2014-01-16 d. Lietuvos energetikos institutas organizavo
seminarą – diskusiją „Biokuro plėtros perspektyva Lietuvoje – nauda ir
grėsmės”. Seminaro tikslas – aptarti planuojamą nuo 2014 m. sparčią
biokuro naudojimo plėtrą Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje, o taip pat
ir galimas pasekmes, jeigu ši plėtra bus vykdoma be gerų ekonominių
skaičiavimų, nesilaikant darnios (tvarios) plėtros principų,
neatsižvelgiant į dabar daromas klaidas. Seminare taip pat bus
nagrinėjama biokuro naudojimo plėtros įtaka dabar esančių didžiųjų TE
darbui bei kiti su šia plėtra susįję klausimai. Pranešimą skaitą
asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas.
2014-01-24 d. LŠTA būstinėje vyko metinis asociacijos narių
susitikimas 2013 metų nuveiktiems ir 2014 metų numatomiems darbams
aptarti. Pranešimus skaitė Tarybos pirmininkas A. Janukonis, prezidentas
V. Stasiūnas, LR energetikos viceministrė R. Cytacka, Lietuvos
energetikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. A. Galinis,
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos p
2014-01-29 d. Briuselyje vyko tarptautinės centralizuoto šilumos
tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros
energijos gamybos asociacijos Euroheat&Power tarybos posėdis,
kuriame dalyvavo Prezidentas V. Stasiūnas
2014-01-30 d. Teatro arenoje (Vilniuje) vyko „EUROPOS BURĖS 2013″
APDOVANOJIMAI. Prezidentas V.Stasiūnas įteikė apdovanojimą už pažangų
verslą projektui Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimas ir
statyba (AB „Šiaulių energija”).
2014-01-31 d. Tradicinė kasmetinė Kauno technologijos
universiteto Respublikinė konferencija „Šilumos energetika ir
technologijos-2014″ (Kaune), kuriame prezidentas V. Stasiūnas skaitė
pranešimą tema „Biokuro naudojimas Lietuvos centralizuoto šilumos
tiekimo sistemose”.
2014-02-20 d. Lietuvos energetikos instituto organizuota vieša
diskusija, skirta aptarti šilumos ir elektros sektorių raidos
alternatyvas, siūlomus centralizuoto šilumos tiekimo sistemų
funkcionavimo ir ES paramos skirstymo principus ir kitus tyrimų
rezultatus.
2014-02-26 d. Lenkijos Respublikos Ambasada Litexpo parodų
rūmuose organizavo susitikimą su elektrotechnikos gaminių, statybinių ir
montavimo medžiagų tiekėjais, kurios metu vyko konferencija „2014 –
bendradarbiavimo metai”, kurioje V.Stasiūnas skaitė pranešimą tema
„Lietuvos šilumos ūkis: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių
resursų”.
2014-04-03 d. Asociacijos būstinėje į vyko ŠT įmonių atstovų,
LAIF, LR Aplinkos ministerijos atstovų susitikimas dėl nebaigtų
įgyvendinti iki 2 MW galingumo biokuro katilų projektų pagal Klimato
kaitos specialiosios programos finansavimo kryptį. Susitikimo metu vyko
diskusija dėl teisės aktų pakeitimų, siekiant įmonėms tinkamai įvykdyti
viešuosius pirkimus bei dėl projektų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo.
Po susitikimo LR aplinkos ministerija suderino su ispanais sutarčių
pakeitimus: projektų įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2015-12-31 d.
bei leista pirkimus vykdyti „iki rakto”.
2014-03-06 d. verslo žurnalas „Valstybė” ir organizacinis
partneris „ViaConventus” „Radisson BLU Lietuva” konferencijų centre
šeštus metus iš eilės surengė jau tradiciniu tapusį aukščiausio lygio
forumą – LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJA 2014.
2014-03-26 d. Vilniaus 3 Verslo Vadovų klube (Viešbutis „Artis”,
Vilnius) prezidentas V. Stasiūnas skaitė pranešimą tema „Lietuvos
šilumos ūkio būklė: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”.
2014-03-27 d. Lietuvos energetikos institute vyko AB „Kauno
energija” organizuota vieša diskusija „Nacionaliniai šilumos ūkio
sektoriaus ypatumai, vertinant praktinį patyrimą bei prognozes”, kurioje
valdžios institucijų, mokslo įstaigų atstovai bei energetikos
specialistai – praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie
Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie galiojančią
šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) tvarką bei
siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar
labiau.
2014-04-10 d. Asociacija dalyvavo 1-oje statybos ir interjero parodoje SUPERNAMAI, Vilniuje.
Parodos metu asociacijos pristatoma tema buvo: „Centralizuotas šilumos
tiekimas – moderniausias šildymosi būdas” arba „Kaip senuose namuose
centralizuotą šilumos tiekimą paversti moderniu?”.
Lankytojams buvo teikiama informacija apie senų daugiabučių vidaus
šildymo ir karšto vandens sistemų trūkumus. Bei pristatomi ekonomiški
sprendimai sistemų subalansavimui, butuose įrengus kiekvieno šildymo
prietaiso individualų reguliavimą ir apskaitą dalikliais, bei įrengus
antimagnetinius karšto vandens skaitiklius su nuotolinio vienalaikio
duomenų nuskaitymo galimybe. Susidomėjimo sulaukė eksponuojamas tikras
„špižinis” radiatorius su sumontuotu termostatiniu ventiliu, šilumos
apskaitos dalikliu ir atbulinio srauto ribotuvu.
Kvalifikuotas konsultacija teikė specialistai: Darius Gagys ir Justas
Rutkauskas (UAB „Danfoss”), Darius Rekašius (UAB „Axis Industries”),
Rimvydas Kiveris (UAB „Terma Consult”), asociacijos ekspertai M.
Paulauskas, R. Gurklienė ir kt.
Parodai buvo paruošta dalomoji medžiaga bei video medžiaga apie šilumos
ūkio padėtį, įmonių įgyvendinamus šilumos gamybos šaltinių ir šilumos
tiekimo tinklų modernizavimo projektus, bei centralizuoto šilumos
tiekimo privalumus.
Parodos metu VGTU Pastatų energetikos katedra kvietė dalyvauti jaunųjų
mokslininkų konferencijos ciklo „Mokslas – Lietuvos ateitis” teminėje
konferencijoje „Pastatų inžinerinė sistemos”. Šiame renginyje LŠTA
prezidentas Vytautas Stasiūnas skaitė pranešimą tema „Centralizuotas
šilumos tiekimas – moderniausiais šildymosi būdas”
2014-04-25 d. poilsio ir pramogų centre „Belmontas” vyko Lietuvos
šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių
susirinkimas. Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis apžvelgė esamą ir
prognozuojamą šilumos ūkio būklę, išvardino aktualiausius šilumos ūkio
sektoriaus klausimus. Prezidentas Vytautas Stasiūnas pristatė ataskaitą
apie asociacijos 2013 metų veiklą ir 2014 metų veiklos program. Tą
pačią dieną paminėta jau 11-oji profesinė Lietuvos ENERGETIKŲ DIENA.
Kaip ir kiekvienais metais, renginyje buvo pagerbti ir apdovanoti
iškiliausi šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir nusipelnę energetikai,
išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai
dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai.
2014-04-28 d. Euroheat & Power kasmetinė konferencija „60 metų
istorijos apie šilumą ir vėsinimą (60 years of Hot and Cool stories)”,
kurios metu buvo paminėta šios tarptautinės centralizuoto šilumos
tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros
energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power 60-ies veiklos metų
jubiliejus, Briuselyje. Iš Lietuvos dalyvavo 5 žmonių delegacija:
Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto
pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų
asociacijos prezidentas), Arūnas Keserauskas (AB „Vilniaus šilumos
tinklai” generalinis direktorius), Vytautas Stasiūnas ir Mantas
Paulauskas (LŠTA).
2014-05-08 d. UAB „Mano būstas” viešbutyje „Kempinski Hotel
Cathedral Square” (Vilniuje) organizavo konferenciją „Efektyvus
energetinių resursų valdymas „ateities iššūkiai”.
2014-05-12 d. Europos Biomasės Asociacijos (AEBIOM) konferencija
„European Bioenergy Conference”. Renginio metu pranešimą skaitė
prezidentas Vytautas Stasiūnas tema „How EU can decrease Russian import
of gas – EXAMPLE OF LITHUNIA”.
2014-05-22 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko 9-oji
tarptautinė konferencija „APLINKOS INŽINERIJA”. Konferencija buvo
skirta aktualiems aplinkosauginiams bei vandens inžinerijos klausimams
nagrinėti, miestų transporto sistemų, pagrindinių kelių ir geležinkelių
mokslinių tyrimų sklaidai, naujausių geodezijos ir kadastro technologijų
pristatymui, energijos tiekimo ir vartojimo sistemų tyrimų analizei,
vertinimui ir optimizavimui.
2014-06-12 d. Lietuvos energetikos institute vyko vieša mokslinė
diskusija „Lietuvos energetikos raidos kryptys ir Nacionalinės
energetikos strategijos nuostatos”, skirta aptarti parengtą atnaujintos
Nacionalinės energetikos strategijos projektą, kuriame apibrėžtos
pagrindinės valstybės nuostatos energetikos sektoriuje ir jų
įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų.
2014-08-28 d. Helsinkyje (Suomija) vyko tarptautinė konferencija
„Centralizuoto šilumos tiekimo dienos” skirta Suomijos šilumos tiekėjų
asociacijos 50 metų jubiliejui paminėti ir asociacijos
Euroheat&Power direktorių tarybos susirinkimas, kuriame dalyvavo ir
pranešimą skaitė prezidentas Vytautas Stasiūnas (pranešimo tema
„Current situation of Lithuanian DH sector”)
2014-09-11 d. UAB „Danfoss” organizuotame seminare buvo kalbama
ne tik kaip galima taupyti energiją, tinkamai įrengiant ir reguliuojant
šildymo sistemas. Seminaro metu vyko ir naujo „Techninio žinyno šildymo
sistemų modernizavimui” pristatymas.
2014-10-30 d. UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos” kartu su
Lietuvos energetikos institutu organizavo verslo ir mokslo forumą, kurio
pagrindinė tema „Inovacijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės
plėtros rezultatų diegimas – NEP proveržio garantas.
Pasirinkta forumo tema – neatsitiktinė. Būtent, šiame ūkio sektoriuje,
padedant ES finansavimui vyksta intensyvus modernizacijos procesas, yra
atnaujinama ir plečiama inžinerinių tinklų požeminė infrastruktūra. Tam
savo pranešime daug dėmesio skyrė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas,
paminėdamas, kad svarų indėlį renovuojant respublikos šilumos tinklus
įneša UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos” kaip pramoniniu būdu
izoliuotų vamzdžių sistemų gamintojas ir montuotojas.
2014-11-04 d. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
pristatė tarptautinę biomasės energetikos konferenciją „Tarptautinė
biomasės energetikos konferencija 2014. Technologijos. Tendencijos.
Sprendimai”. Konferencijoje dalyvavo patys stipriausi Lietuvos bei
užsienio biomasės energetikos ekspertai bei mokslo atstovai, tarp jų ir
Prezidentas V. Stasiūnas, kuris perskaitė pranešimą tema „Biokuro
panaudojimas Lietuvos šilumos ūkyje – nauda ir ateitis”.
2014-11-05 d. Miunchene (Vokietija) vyko Europos miestų sąjungos
asamblėja „Eurocities 2014″ . Vilniaus m. Interaktyvus Faktinio
Energijos Vartojimo žemėlapis Miunchene įvykusioje Europos miestų
sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014″ projektas buvo paskelbtas
geriausiu inovacijos energetikoje kategorijoje.
2014-11-20 d. Lietuvos žinios ir Tark Grunte Sutkienė organizavo BALTIJOS ENERGETIKOS FORUMĄ 2014. LAISVĖ RINKAI!
2014 metais 3 šilumos tiekimo įmonės minėjo solidžius bendrovių veiklos jubiliejus:
2014-06-27 d. AB „Klaipėdos energija” paminėjo 85-ių metų veiklos jubiliejų.
2014-09-12 d. UAB „Gandras Energoefektas” paminėjo 25-ių metų jubiliejų.
2014-11-21 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” paminėjo savo veiklos 40-ies metų jubiliejų.
Dauguma įmonių sėkmingai baigė arba pradėjo įgyvendinti kuro konversijos projektus:
Šilumos tiekimo įmonės:
2014-02-01 d. UAB „Varėnos šiluma” modernizavo Varėnos katilinę (4 MW)
2014-07-08 d. UAB „Pakruojo šiluma” rekonstruotos rajoninės katilinės atidarymas (4 MW) .
2014-07-24 d. UAB „Prienų energija” oficialiai atidarė naują biokuro katilinę Lentvario mieste (6MW).
2014-08-14 d. UAB „Šilutės šilumos tinklai” baigė Šilutės
rajoninės katilinės rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios vandens
šildymo katilą, kūrenamą biokuru ir biokuro sandėliavimo statinius
2014-09-17 d. AB „Panevėžio energija” Rokiškio katilinės rekonstrukcijos projekto atidarymas (12,5 MW)
2014-10-01 d. UAB „Radviliškio šiluma” baigta biokuro granulių katilinė Raudondvaryje (2 katilai po 0,1 MW)
2014-10-01 d. UAB „Raseinių šilumos tinklai” modernizavo Raseinių miesto katilinė, įrengiant 5 MW biokuro katilą
2014-12-12 d. UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai” atidarė katilinę (9,6 MW)
Nepriklausomi šilumos gamintojai:
2014-02-01 d. UAB „GA Joniškis” įrengė biokuro katilinę Joniškyje (2 katilai po 2 MW ir 2 po 0,15 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeriai)
2014-04-01 d. UAB „Technology projects” nauja biokuro katilinė Vilniuje (48,5 MW)
2014-07-31 d. UAB „Pramonės energija” oficialiai atidarė naują biokuro katilinę Petrašiūnuose (19,2 MW)
2014-08-30 d. UAB „Onex Invest” nauja biokuro katilinė Kaune (48,5 MW)
2014-08-30 d. UAB „Aldec General” naujo biokuro katilinė (KTE teritorijoje) (20 MW).
2014-10-28 d. UAB „Danpower Baltic” kogeneracinės elektrinės Kaune statybų pradžia (20 MWš/5 Mwe)
2014-10-28 d. UAB „Danpower Baltic” biokuro katilinės Vilniuje statybų pradžia (25 MW)
Iš viso asociacijos narių atstovai ir Asociacijos darbuotojai per 2014
m. dalyvavo daugiau 90 renginių (konferencijose, seminaruose,
pasitarimuose Lietuvoje, užsienyje bei įvairiose radijo ir televizijų
laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei
datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).
4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI
Tarptautinis „INNO-HEAT” projektas
„Innovations in District Heating” – Naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
Nr. WTPB.02.02.00-92-009/10 – yra projektas, vykdomas pagal Pietų
Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą 2007-2013 m. ir dalinai
finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).
Projekto vadovaujantysis partneris – Region Skane
Projekto tikslas – energijos efektyvumo, saugumo ir atsinaujinančių energijos išteklių didinimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.
Projekto pradžia – 2011 m. liepos 1 d., pabaiga – 2015 m. birželio 30 d.
Projekto tikslas – energijos efektyvumo, saugumo bei atsinaujinančių energijos išteklių didinimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.
Pagrindinės projekto veiklos
1) komunikacija ir informacijos sklaida apie projektą tarp partnerių, taip pat įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir pan.,
2) analizė, kurios metu bus atliekama esama techninė šilumos tiekimo
įmonių – projekto partnerių būklė, analizuojamas šių įmonių ekonominis
efektyvumas, valdymo aspektai ir pan.,
3) pasidalinimas patirtimi tarp projekto partnerių, kuomet dalyviams bus
organizuojami keli pažintiniai vizitai į partnerių šalis, atliekama
šilumos ūkio techninė ir ekonominė analizė,
4) planavimas ir įgyvendinimas, kuomet ieškomos tolimesnės finansavimo
galimybės pilotiniams projektams bei šių projektų įgyvendinimas.
Projekto pagrindiniai partneriai: Sustainable Businees Hub, European Spallation Source (ESS), Swedish District Heating Association, District Heating Enterprise Ltd Gdynia, The Municipal Thermal Power Industry Ltd, Chamber of Commerce Polish District Heating, Lithuanian District Heating Association, International Institute for Industrial Environmental Economics at Lund University (IIIEE) at Lund University, The German Heat and Power Association, The Swedish International Development Cooperation Agency.
Šiame tarptautiniame projekte iš Lietuvos taip pat dalyvauja UAB
„Mažeikių šilumos tinklai” bei UAB „Šilutės šilumos tinklai”, kurios yra
asocijuotos projekto partnerės ir jos įsipareigoja:
– tarpininkaujant / padedant LŠTA pateikti techninius įmonių veiklos
duomenis Švedijos energetikos ekspertams duomenų analizei atlikti;
– dalyvauti (pagal poreikį) projekto partnerių susitikimuose;
– privalomai dalyvauti išvykose (mokymo kursuose, angl. – study visit) į
užsienio šalis, siekiant susipažinti su geros praktikos pavyzdžiais,
kurie paremti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu CŠT
sistemose ir efektyviu energijos (šilumos) naudojimu.
Pasiekti projekto rezultatai – suorganizuoti du pažintiniai
vizitai projekto partnerių šalyse (Švedijoje ir Lenkijoje), atlikta
techninė-ekonominė šilumos tiekimo įmonių-partnerių analizė,
suorganizuoti septyni partnerių susitikimai Švedijoje, Vokietijoje,
Lenkijoje ir Lietuvoje, kurių metų buvo pasidalinta patirtimi,
pristatyti kiekvienos šalies-partnerės centralizuoto šilumos tiekimo
sistemos iššūkiai ir galimybės.
Kontaktinė informacija, susijusi su projekto vykdymu:
Audronė Nakrošienė
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA
Projektų mokymo programų vadovė
tel. (8-5) 2667095 faks. (8-5) 2356044
Per 2014 metus LŠTA pateikė paraiškas šiems naujiems tarptautiniams projektams:
Paraiška finansavimui gauti pagal Europos Komisijos HORIZON 2020 programą rengiamam projektui „Baltic Innovation Network for District Heating” (BINET) įgyvendinti. Projekto vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė | Paraiškos data: 2014 m. balandis Projekto partneriai: Vokietikos šilumos tiekėjų asociacija (AGFW), HAWK, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos energetikos institutas, Rygos technikos universitetas, Talino technikos universitetas. Projekto tikslas: surasti efektyvaus energijos tiekimo sprendimus, galimus naujų technologijų diegimo sprendimus, dalinantis patirtimi tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos šilumos tiekimo įmonių. |
Paraiška finansavimui gauti pagal Europos Komisijos HORIZON 2020 programą rengiamam projektui „FEST” įgyvendinti. Projekto vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė | Paraiškos data: 2014 m. birželis Projekto partneriai: Vokietikos šilumos tiekėjų asociacija (AGFW), HAWK, Vokietijos mokslo insitucijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos energetikos institutas, Rygos technikos universitetas, Talino technikos universitetas. Projekto tikslas: surasti efektyvaus energijos tiekimo sprendimus, galimus naujų technologijų diegimo sprendimus, dalinantis patirtimi tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos šilumos tiekimo įmonių |
Paraiška finansavimui gauti pagal Europos Komisijos HORIZON 2020 rogramą rengiamam projektui „SPARC ME I” įgyvendinti. Projekto vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė | Paraiškos data: 2014 m. balandis
Projekto partneriai: Flamandijos technologinių tyrimų insitutas (VITO), Juodosios jūros energijos tyrimų centras (BSREC), Katalinijos energijos tyrimų cetras (IREC), DHC+, Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Projekto tikslas: energijos politikos klausimų sprendimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, bendradarbiavimo skatinimas tarp ES institucijų, nacionalinių institucijų ir energetikos įmonių. |
Paraiška finansavimui gauti pagal Europos Komisijos HORIZON 2020 programą rengiamam projektui „SPARC ME II” įgyvendinti. Projekto vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė | Paraiškos data: 2014 m. birželis
Projekto partneriai: Flamandijos technologinių tyrimų insitutas (VITO), Juodosios jūros energijos tyrimų centras (BSREC), Katalinijos energijos tyrimų cetras (IREC), DHC+, Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Projekto tikslas: energijos politikos klausimų sprendimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, bendradarbiavimo skatinimas tarp ES institucijų, nacionalinių institucijų ir energetikos įmonių. |
5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE
2014 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos
valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis,
giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo
įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis
2014 m. įvyko 47 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo
grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti
susitikimai (vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių) ir 52 pirmadieniniai energetikos ekspertų pasitarimai
(dalyvaudavo iki 10-15 dalyvių), kuriuose analizuojamos asociacijos ir
valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir
perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir
šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos
probleminiai klausimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos
informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės,
vartotojų ir kitų organizacijų. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m.
patalpinti asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt. Nuo 2014 m. sausio mėn. Pirmadienio energetikos ekspertų pasitarimai organizuojami per videokonferencijas.
Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas ir su kaimyninių šalių
Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.
• 2014-05-12 d. prezidentas Vytautas Stasiūnas buvo pakviestas ir
skaitė pranešimą Europos Biomasės Asociacijos (AEBIOM) konferencijoje
„European Bioenergy Conference”. Pranešimo tema „How EU can decrease
Russian import of gas – EXAMPLE OF LITHUNIA”.
Konstruktyvus bendravimas ir toliau buvo palaikomas su tarptautine
centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos
šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat& Power (www.euroheat.org) ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacija, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) (www.efiees.com).
Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti šių organizacijų
organizuojamose generalinėse asamblėjose, konferencijose, kongresuose ir
kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos
Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.
• 2014-04-28 d. Euroheat & Power kasmetinė konferencija „60
metų istorijos apie šilumą ir vėsinimą (60 years of Hot and Cool
stories)”, kurios metu buvo paminėta šios tarptautinės centralizuoto
šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei
elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power 60-ies
veiklos metų jubiliejus, Briuselyje. Iš Lietuvos dalyvavo 5 žmonių
delegacija: Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos
komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų
asociacijos prezidentas), Arūnas Keserauskas (AB „Vilniaus šilumos
tinklai” generalinis direktorius), Vytautas Stasiūnas ir Mantas
Paulauskas (LŠTA).
Euroheat&Power dėl nario mokesčio sumažinimas
Gaunama EHP informacija, tyrimų studijų medžiaga yra naudinga LŠTA
nariams, energetikos ekspertams, valdžios institucijų atsovams, priimant
svarbius Lietuvos CŠT ūkio sprendimus. Tačiau šiuo metu
Euroheat&Power LŠTA taikomas nario mokesčio dydis yra neproporcingai
didelis palyginant su kitomis išsivysčiusiomis Europos šalimis (EHP
narėmis), kur pagaminami daug didesni centralizuotai tiekiamos šilumos
kiekiai, kur šilumos ūkio sektoriaus ekonominiai, technologiniai,
galutinio šilumos vartojimo efektyvumo rodikliai ženkliai geresni, kur
nesusiduriama su tiek daug politinių, teisėtvarkos, santykių su
vartotojais problemų, kurios dominuoja pereinamosios ekonomikos šalyse
(naujosios ES šalys) ypač Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje., Slovakijoje,
Slovėnijoje ir kt. Dėl didelių vietinių problemų masto LŠTA atstovai
netgi neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir pajėgumų pilnavertiškai
integruotis į EHP veiklą, dalyvauti darbo grupėse, DHC+ Platformos
projektuose ir .t.t
Dėl to 2014-07-29 d. LŠTA išsiuntė prašymą ir analizę dėl EHP nario
mokesčio sumažinimo. Pasiūlyta taikyti LŠTA nario mokesčio nustatymo
metodiką, įvertinant mokesčio dalies procentais nuo metinio patiekto
šilumos kiekio į tinklą (arba nuo gautų metinių pajamų už parduotą
šilumą) faktorių.
2014-08-28 d. V. Stasiūnas šį klausimą pristatė EHP direktorių Tarybos
susitikime, Helsinkyje. Euroheat&Power asociacijos siūlymą
apsvarstė, buvo sudaryta speciali darbo grupė šio klausimo analizei.
Galutinio sprendimo priėmimas atididėtas 2015 metams.
EHP statistika „Country by Country Survey – 2015″
2014 m. pabaigoje LŠTA pateikė Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus
apžvalgą pagal Euroheat&Power pateiktą klausimyną. Leidinys „Country
by Country Survey – 2015″ bus išplatintas 2015m. balandžio mėn vyksiančio EHP kongreso metu (Taline, Estija).
Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.
Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (www.iea.org), WEC (Pasaulio energetikos taryba) (www.worldenergy.org).
Pažymėtina, kad asociacija 2014 m. teikė daug informacijos apie šilumos
ūkio sektorių užsienio konsultacinėms bendrovėms pagal jų atskirus
užklausimus.
2014 m. kovo mėn. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija apklausė 8 giminingas Europos šilumos tiekėjų asociacijas
(Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Čekijos, Suomijos, Švedijos,
Vokietijos) šilumos kainų taikymo ir šilumos punktų priežiūros
klausimais. Surinkta infomacija buvo naudinga LR Valstybės kontrolei
atliekančiai auditą tema „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūra” taip pat motyvams pateikti kainų Komisijai dėl
Šilumos paskirstymo metodų pakeitimo projekto.
2014 m. spalio 7 d. Italijos studentai, atliekantys dalines studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, svečiavosi LŠTA būstinėje.
Per ataskaitinius metus prezidentas lankėsi užsienio ambasadų Lietuvoje organizuotuose įvairiuose renginiuose bei diskusijose.
6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA
Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo
visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar
dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio
sektoriui sumenkinti. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose,
rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2014 metus LŠTA išplatino 18 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimų spaudai:
• 2014-02-04 „Šilumininkai prognozuoja mažesnes sąskaitas nei 2013-ųjų sausį”
• 2014-03-03 „Šilumininkų prognozė – penktadaliu mažesnės nei prieš metus vasario sąskaitos”
• 2014-03-26 „LŠTA: prieštaraujame VIAP už elektrą didinimui 35 mln. Lt”
• 2014-04-03 „Prognozė: kovo sąskaitos už šildymą bus perpus mažesnės nei pernai”
• 2014-04-15 „Šilumininkai reikalauja informacijos apie šilumos ūkyje planuojamus pokyčius”
• 2014-04-22 „Informacija, kad šilumininkams leista prižiūrėti šilumos punktus, neatitinka tikrovės „
• 2014-05-05 „Šilumos tiekėjams primetama sutartis – dar labiau diskriminuojanti nei su „Gazprom””
• 2014-07-17 „Kam naudinga vartotojų lėšomis kuriama konkurencijos imitacija, laiminama valstybės?”
• 2014-07-21 „Šilumos tiekėjai: Energetikos ministerijos siūlymas vartotojams atneštų 180 mln. litų nuostolių”
• 2014-07-31 „Konkurencijos taryba: parama „Senukams” pažeidžia konkurenciją elektros rinkoje”
• 2014-09-15 „Šilumininkai: „Artėjančio šildymo sezono kainos – neprognozuojamos””
• 2014-09-24 „Šilumininkai prognozuoja nuo 8 iki 25 procentų mažesnę šilumos kainą”
• 2014-09-25 „Šilumininkai: „PVM lengvatos panaikinimas šilumos kainą didintų 11 procentų””
• 2014-10-07 „LŠTA: dujų kainos vėl šovė į viršų”
• 2014-10-16 „Šilumininkai: permoka už dujas gyventojams privalo būti grąžinta dar šį šildymo sezoną”
• 2014-10-20 „Šilumininkai atsisako būti kaltinami dėl didesnių šilumos kainų”
• 2014-11-20 „A.Janukonis atsistatydina iš LŠTA Tarybos pirmininko pareigų”
• 2014-12-10 „Lapkritis: šilumos suvartojimas didesnis, kainos – mažesnės nei pernai”
Asociacija glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino daugiau kaip 9 straipsnius susijusius su šilumos ūkio sektoriumi,
kurie buvo publikuojami įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ir
leidiniuose, žurnaluose bei internetiniuose informaciniuose portaluose
1. 2014 m. vasario 10 d. www.delfi.lt V. Stasiūnas. Kodėl su elektros ir dujų ūkiu nesusitvarkanti valstybė gviešiasi šilumos?;
2. 2014 Nr. 3 (36) „Elektros erdvės” „Biokuro naudojimas Lietuvos šilumos ūkyje. Nauda ir ateitis”;
3. 2014 m. balandžio 10 d. www.lrytas.lt V. Stasiūnas: „Kodėl šilumos ūkis įkvepia politikus melui?”;
4. 2014/4 „Mokslas ir technika” „Už šildymą galima mokėti mažiau”;
5. 2014 m. balandžio 24 d. Respublikos dienraščio skiltis „Pastogė” „Šilumos taupymas be didelių investicijų – įmanomas”;
6. 2014 m. rugsėjo 23 d. www.delfi.lt V. Stasiūnas. Biokuro birža – lyg pažinčių svetainė su išankstiniais įpareigojimais;
7. 2014/10 „Mokslas ir technika” „Lietuvos šilumos ūkyje – biokuro ir modernizavimo kryptis”;
8. 2014/9 „Statyba ir architektūra” „Iššūkis – priimti teisingą sprendimą”;
9. 2014/12 „Statyba ir architektūra” „Kitais metais šilumos tiekimo įmonių laukia daug iššūkių”;
Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti priede (žr. 6.1 priedas)
2014 m. toliau buvo rengiami ir platinami Asociacijos tarybos pirmininko
A. Janukonio pranešimai spaudai, publikuoti ir Asociacijos interneto
svetainėje.
2014 m. lapkričio 20 d. Asociacijos tarybos pirmininkas išplatino
paskutinį savo pranešimą spaudai, paskelbdamas apie savo pasitraukimą iš
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininko pareigų, kurias
ėjo beveik dešimt metų.
Visi šie pranešimai spaudai bei kita informacija ir toliau išliks prieinama interneto svetainėje www.andriusjanukonis.lt:
• 2014-01-06 „Metų pradžioje – proga atsigręžti atgal”
• 2014-01-14 „Atsinaujinančių resursų vartojimas brangina elektrą, bet ne šilumą”
• 2014-01-16 „Terminalo projektą pradedama vertinti adekvačiai”
• 2014-01-17 „Laikas įvardinti SGD terminalo įtaką šilumos kainai”
• 2014-01-27 straipsnis „Atsakymas žurnalui „Valstybė” dėl Lietuvos šilumos politikos”
• 2014-01-30 „Lietuvos energija” – plėšresnė nei „LEO LT”
• 2014-01-31 „Sprendimas apriboti efektyvios elektrinės darbą – neūkiškas”
• 2014-02-05 „Sumažinti šilumos kainą Vilniuje ir Kaune galima per dvi dienas”
• 2014-02-19 „Dujas ėmus pirkti rinkos kaina, šiluma pigtų iš karto”
• 2014-03-17 „Biokuro skeptikų nusivylimui, vietinis kuras pigo”
• 2014-04-09 „Lietuvos energijos” planas šilumos Vilniuje neatpigins
• 2014-04-16 „Koks likimas laukia nacionalinio biokuro sektoriaus?”
• 2014-04-23 „Įtarimai neturi pagrindo, tai – viešųjų ryšių akcija”
• 2014-04-29 „Vilniuje – reali, kainas mažinanti, energetinė nepriklausomybė”
• 2014-05-05 „Valstybinis reketas tampa kasdieniu reiškiniu”
• 2014-05-07 „Griežtesnis remtinų energetikos projektų vertinimas – gera žinia vartotojams”
• 2014-05-08 „Mažesnę dujų kainą pasiūlęs „Gazprom” apėjo Lietuvos Vyriausybę”
• 2014-05-15 „Gera žinia – sėkmingai tiesiama elektros jungtis „NORDBALT”
• 2014-05-20 „A. Sekmokas prisipažino, kad siekė nesusitarti dėl dujų kainos”
• 2014-05-23 „Austrai stato biokuro jėgaines, skirtas tik šilumos gamybai”
• 2014-05-26 „Kodėl ES trečiasis energetikos paketas netaikomas „Lietuvos energijai”?”
• 2014-05-28 „Ką proteguos „Lietuvos energija” – dujas ar nacionalinį interesą?”
• 2014-06-11 „Brangstantis vanduo – dar vienas valstybinių investicijų neefektyvumo pavyzdys”
• 2014-06-16 „Milijardas litų už „Lietuvos dujų” ir „Amber Grid” akcijas – geopolitinė ir makroekonominė valstybės klaida”
• 2014-06-25 „Kodėl Suomijoje ir Estijoje terminalo statybos kainuoja pigiau?”
• 2014-11-20 „Ačiū skaitytojams”.
Aukščiau išvardintus pranešimus galima rasti priede (žr. 6.2 priedas)
Asociaicjos Tarybos pirmininkas ir Asociacijos prezidentas per
ataskaitinius metus dažnai lankėsi radijo ir TV laidose, aktyviai dėstė
savo poziciją šilumos ūkio sektoriaus klausimais. 2014 metais buvo
pratęsta sutartis su UAB „Žinių radijas”, dėl dalyvavimo įvairiose Žinių
radijo rengiamose diskusinėse laidose laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo
11 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
2014 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija padėjo ruošiant 2 knygas:
– Prof. hab.dr. Vytauto Martinaičio ir doc.dr. Valdo Lukoševičiaus parengtas vadovėlis „Šilumos gamyba deginant kurą”.
Leidinyje pateikiami aprūpinimo šiluma techninės sistemos, kaip vienos
svarbiausių energetinės sistemos komponentų, techniniai pagrindai.
Šilumos gamyba pristatoma kaip darnios energijos dalis, kai jos gamyba
ir vartojimas vyksta tenkinant visuomenės dabarties ir ateities
poreikius, vertinamus ekonominėmis, aplinkos ir socialinėmis išlaidomis.
Vadovėlis skirtas universitetinių technologijos studijų šilumos gamybos
bakalaurantams. Leidinys praverstų energetikos ir termoinžinerijos
magistrantams ir visiems, kurie domisi efektyvia šilumos gamyba.
– Lietuvos energetikų veteranų iniciatyva buvo parengtas ir
išleistas enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika” penktasis tomas.
Pirmą kartą šiame energetikos enciklopediniame leidinyje pristatomas
Lietuvos šilumos ūkis bei naujausios energetikos šakos: vėjo ir saulės
energetika bei biokuras.
Penktasis leidinio „Lietuvos energetika” tomas tęsia Lietuvos
energetikos istoriją ir apima Nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 m.
iki 2014 m. Knyga skirta ir energetikos specialistams, ir visiems
besidomintiems energetikos istorija.
Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt,
kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš
renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus
teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių
statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie
centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos
kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.
2013-02-28 d. (nutarimu Nr. O3-73) ir vėliau 2014-05-30 d. (nutarimu Nr. O3-153) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, neatsižvelgdama į LŠTA teiktas pastabas bei šilumos ūkio sektoriaus mokslininkų, specialistų atskirą kreipimąsi, pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 p., kuriuo uždraudė LŠTA nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis. VKEKK nuomone, mūsų asociacijos veikla nėra reikšminga ir vartotojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms nereikalinga. Dėl šio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisijos) sprendimo, nuo 2014 m. LŠTA statistinis leidinys „Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga” taip pat LŠTA užsakymu atliktos studijos, mokslo tiriamieji darbai viešai nebeplatinami, o prieinami tik asociacijos nariams.
Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami
duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir t.t. 2014 m. atlikta išsami
analizė apie Šilumos ūkio sektoriuje esamų, statomu ir planuojamų
statyti biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse)
šilumos ir elektros galias (atskirai pagal ŠT įmonėse ir Nepriklausomų
šilumos gamintojų rinkoje).
2014 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos statybos techninės
veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos tobulinimo mokymo
programą, suderintą su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centru. Nuo
šiol, vadovaujantis LR statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi ir STR
1.02.06:2012 „Statybos ir techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų
kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos
aprašo” 66.1 ir 73 punktais, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įgijo
teisę rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus.
Per 2014 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika”
numeriai (tiražas: 525 egz.), viso buvo publikuota 48 straipsniai.
Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir
toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų
regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo
pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2014 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.
Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka
šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal
skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija
pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose
gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.)
šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos
temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai
palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti
(„gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize
Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA
vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo
nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams,
giminingoms organizacijoms, kitoms giminingoms ir konsultacinėms įmonės
veikiančios energetikos sektoriuje bei žiniasklaidai (viso virš 2000
adresatų).
2014 metais ir toliau LŠTA platino informacinį – švietėjišką leidinį
„Šilumos vartotojo vadovas” (išleistą 2012 metais), bei 15-os metų
Asociacijos veiklos sukakčiai paminėti 2013 metais išleistą knygą
„Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”.
Taip pat 2014 metais LŠTA savo nariams pradėjo platinti Prof. hab.dr.
Vytauto Martinaičio ir doc.dr. Valdo Lukoševičiaus parengtą vadovėlį
„Šilumos gamyba deginant kurą”
Visi švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.
Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su
asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998
metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.
7. APDOVANOJIMAI
Per 2014 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:
2014 m. balandžio 25 d. Lietuvos Energetikų dienos
minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir
energetikos ekspertai buvo apdovanoti:
LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLAI:
1. Linas Samuolis – UAB „Vilniaus energija” prezidentas, LŠTA Tarybos narys
2. Ričardas Leckas – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” generalinis direktorius
3. Algimantas Kleinas – VšĮ Technikos priežiūros tarnybos mokytojas ekspertas
4. Alvydas Pranckevičius – UAB „Vilniaus energija” Inžinierių tarnybos vadovas
5. Edvardas Tuomas – buvęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos direktorius, energetikos ekspertas
6. Darius Čičinskas – UAB „AF Consult” generalinis direktorius
LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Vytautas Valutis – AB „Klaipėdos energija” generalinis direktorius, LŠTA Tarybos narys
2. Antanas Skarbalius – AB „Jonavos šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas gamybai-technikai
3. Daiva Straupienė – AB „Klaipėdos energija” vyriausioji buhalterė
4. Vaidotas Mačiulis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas
5. Daiva Staršelskienė – UAB „Raseinių šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotoja finansams – vyr. buhalterė
6. Sigita Baktienė – UAB „Radviliškio šiluma” vyr. finansininkės pavaduotoja
7. Vidmantas Valiukas – AB „Šiaulių energija” Elektros ūkio tarnybos viršininkas
8. Egidijus Šimkus – UAB „Tauragės šilumos tinklai” šaltkalvis traktorininkas
9. Tomas Kazlauskas – UAB „Šiltas namas” direktorius
10. Kęstutis Kairys – Mažeikių miškų urėdijos Medienos ruosšos, prekybos ir tech inio padalinio viršininkas
LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Marijan Burinskij – UAB „Vilniaus energija” Technikos direktorius
2. Virgilijus Pavlavičius – AB „Šiaulių energija” technikos direktorius
3. Egidijus Baltramonaitis – AB „Klaipėdos energija” Energijos gamybos tarnybos viršininkas
4. Rimantas Andrijauskas – AB „Kauno energija” Gamybos departamento
Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų
eksploatavimo skyriaus vyresnysis inžinierius
5. Laimantas Meidus – UAB „Utenos šilumos tinklai” Technikos-strategijos skyriaus viršininkas
6. Liuda Ramanauskienė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė
7. Donatas Jasas – Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos komunikacijos direktorius, UAB „Ekotermija” projektų vadovas
8. Zofija Galdikienė – Pakruojo miškų urėdijos Prekybos vadybininkė
LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Žigintas Jokubauskas – AB „Kauno energija” gamybos departamento
Techninės priežiūros aptarnavimo tarnybos Elektros ir automatikos
įrenginių priežiūros skyriaus vadovas
2. Žana Vilkinienė – AB „Šiaulių energija” chemijos laboratorijos viršininkė
3. Vidmantas Mykolas Petraitis – AB „Klaipėdos energija” veiklos patarnavimo centro vadovas
4. Pranas Kentra – UAB „Vilniaus energija” Chemijos tarnybos vadovas
5. Vitalija Sargūnienė – AB „Jonavos šilumos tinklai” techninės dokumentacijos inžinierė
6. Jonas Endrikis – UAB „Varėnos šiluma” gamybos ir technikos skyriaus vadovas
7. Eugenijus Kveselys – UAB „Raseinių šilumos tinklai” KMP ir elektrošaltkalvis
8. Petras Bagočiūnas – UAB „Šilutės šilumos tinklaI” vyresnysis katilų operatorius
9. Vytautas Mičiulis – UAB „Radviliškio šiluma” inžinierius-statybininkas
10. Danguolė Petrokienė – UAB „Šilalės šilumos tinklai” vyr.buhalterė
11. Dr. Feliksas Zinevičius – VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra”
direktorius, Lietuvos Geotermijos Asociacijos pirmininkas
PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Vladas Pauliukaitis – AB „Kauno energija” filialo „Jurbarko šilumos tinklai” Abonentų tarnybos vadovas
2. Egidijus Preibys – AB „Klaipėdos energija” Gargždų šilumos tinklų rajono viršininkas
3. Antanas Morkvėnas – AB „Šiaulių energija” Pirkimų ir transporto tarnybos viršininkas
4. Evaldas Šapranauskas – AB „Panevėžio energija” Rokiškio ŠTR viršininko pavaduotojas
5. Gintaras Lisauskas – AB „Jonavos šilumos tinklai” suvirintojas elektra
6. Feliksas Pocius – UAB „Raseinių šilumos tinklai”, meistras
7. Loreta Griciūnienė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” darbo saugos inžinierė – ekologė
8. Stasys Morkevičius – UAB „Šilutės šilumos tinklai” šiluminių punktų eksploatavimo ir priežiūros, šilumos tinklų meistras
9. Juozas Strukčinskas – UAB „Šilutės šilumos tinklai” elektrošaltklavis
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI:
1. Liudmila Kruglik – UAB „Vilniaus energija” Chemijos ūkio eksploatacijos tarnybos specialistė
2. Michailas Košarnyj – UAB „Vilniaus energija” E-3 ekslpoatacijos tarnybos Katilų turbinų pamainos vadovas
3. Antanas Galvydis – AB „Kauno energija” Gamybos departamento Šilumos
tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Tinklo valdymo skyriaus
inžinierius
4. Valerijus Galkinas – AB „Klaipėdos energija” Klaipėdos elektrinės turbinų įrenginių inžinierius
5. Rita Raišutienė – AB „Klaipėdos energija” Ekonomikos ir personalo skyriaus ekonomistė
6. Dana Gina Bulaukienė – AB „Klaipėdos energija” Investicijų valdymo skyriaus inžinierė
7. Inga Sargūnienė – AB „Šiaulių energija” inžinierė-ekonomistė
8. Jonas Bieliauskas – AB „Šiaulių energija” pietinės katilinės įrengimų remonto šaltkalvis
9. Edvinas Alfredas Malinauskas – AB „Panevėžio energija” Kėdainių šilumos tinklų rajono vyresnysis vadybininkas
10. Saulius Užkurėlis – AB „Panevėžio energija” transporto tarnybos vairuotojas
11. Birutė Vėžienė – UAB „Litesko” filialo „Biržų šiluma” vyresn. priežiūros technikė
12. Virginijus Pocius – UAB „Litesko” filialo „Telšių šiluma” specialistas technikas
13. Nijolė Misevičiūtė – UAB „Litesko” filialo „Telšių šiluma” Vyresn. klientų vadybininkė
14. Danutė Garmuvienė – UAB „Litesko” filialo „Palangos šiluma” vyr. technikė chemikė
15. Renatas Asadauskas – UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” katilinių techninės grupės viršininkas
16. Vincas Aleknavičius – UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” elektrikas
17. Algis Daniušis – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” materialinės-techninės tarnybos mechanikas
18. Ramūnas Steponavičius – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” šilumos tinklų įrengimų remonto tarnybos vadovas
19. Irena Pikturnienė – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Vyriausioji ekonomistė
20. Antanas Šliaudaris – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Reivyčių, Viekšnių ir rezervinės katilinių viršininkas
21. Algis Budrys – UAB „Utenos šilumos tinklai” Katilinių tarnybos pamainos meistras-dispečeris
22. Ramūnas Baskutis – UAB „Utenos šilumos tinklai” Katilinių tarnybos remonto paruošimo inžinierius
23. Robertas-Antanas Mikužis – UAB „Utenos šilumos tinklai” Elektros, automatikos technikas
24. Vydmantas Jalnionis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Šilumos tinklų aptarnavimo tarnybos šaltkalvis brigadininkas
25. Povilas Sirvydas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Eičių katilinės šaltkalvis brigadininkas
26. Edvardas Padūnis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Elektros ūkio tarnybos elektrošaltkalvis
27. Vytautas Šukys – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės katilų mašinistas
28. Kęstutis Zudmonas – UAB „Raseinių šilumos tinklai” pamainos vyr.operatorius
29. Sigitas Dukauskas – UAB „Raseinių šilumos tinklai” brigadininkas
30. Zigmas Bendoraitis – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Ariogalos katilinės operatorius
31. Virginijus Grigalavičius – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Viduklės katilinės meistras
32. Laimonas Simaitis – UAB „Radviliškio šiluma” informatikos specialistas
33. Giedrė Laukienė – UAB „Radviliškio šiluma” teisininkė
34. Dainius Stanislauskas – UAB „Radviliškio šiluma” elektrošaltkalvis
35. Petras Rožėnas – UAB „Radviliškio šiluma” šaltkalvis-suvirintojas
36. Petras Stūrys- UAB „Radviliškio šiluma” traktorininkas-šaltkalvis
37. Adolis Petraitis – UAB „Radviliškio šiluma” automatikos elektrošaltkalvis
38. Aleksandras Cvilikas – UAB „Kaišiadorių šiluma” Kaišiadorių katilinių meistras
39. Algis Frankonis – UAB „Kaišiadorių šiluma” vyr.operatorius
40. Juozas Kvederis – UAB „Lazdijų šiluma” katilinės operatorius
41. Asta Liutkienė – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” šilumos tarnybos vadovė
42. Vytautas Razutis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” suvirintojas elektra ir dujomis
43. Romanas Mišeikis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” katilinių įrenginių remonto šaltkalvis
44. Juozas Giedraitis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” traktorininkas – eskavatorininkas
45. Vida Lazauskienė – UAB „Šakių šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė
46. Viktoras Stancelis – UAB „Šilalės šilumos tinklai” šilumos ūkio meistras
47. Zigmas Šimašius – UAB „Šilalės šilumos tinklai” katilinių meistras
LIETUVOS ENERGIJOS GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI:
1. Raimonda Kiauzarienė – AB „Šiaulių energija” buhalterė
2. Gintautas Bilevičius – AB „Šiaulių energija” Kuršėnų šilumos tinklų tarnybos viršininkas
3. Alvydas Vildžius – AB „Panevėžio energija” Elektrotechnikos tarnybos elektrošaltkalvis
4. Rolandas Sutkevičius – AB „Panevėžio energija” Panevėžio rajoninės katilinės vyresnysis katilų – turbinų operatorius.
2014 metais net kelios šilumos tiekimo įmonės minėjo veiklos jubiliejus. Švenčių metu buvo apdovanoti įmonių darbuotojai.
2014 m. birželio 27 d. AB „Klaipėdos energija” paminėjo garbingą
85 metų veiklos jubiliejų, kuri savo veiklą pradėjo 1929 metų birželio
17 dieną. Šventinio renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti
įmonės darbuotojai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu,
sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo
profesijai. Apdovanojimai įteikti:
LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAS
Vytautui Valučiui – AB „Klaipėdos energija” generaliniam direktoriui
LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAS
Vytautui Petruliui – buvusiam ilgamečiui bendrovės direktoriui
PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI
Vidmantui Vaicekauskui – AB „Klaipėdos energija” Šilumos apskaitos grupės vadovui
Aleksandrui Bazinovui – AB „Klaipėdos energija” Klaipėdos šilumos tinklų rajono inžinieriui
LIETUVOS ŠILUMOS TIEJĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Inai Ponomarenko – AB „Klaipėdos energija” Pardavimų apskaitos grupės vadovei
Mariui Petraičiui – AB „Klaipėdos energija” Energijos gamybos tarnybos viršininko pavaduotojui
Mykolui Laimučiui Levinui – AB „Klaipėdos energija” dispečeriui
2014 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narė
uždaroji akcinė bendrovė „Gandras Energoefektas” paminėjo savo veiklos
25-ių metų jubiliejų. UAB „Gandras Energoefektas” buvo įkurta
1989 m. Visagine, vadovaujant generaliniam direktoriui Dmitrij Podčernin
ir vykdo savo veiklą Baltijos ir Rusijos šalių rinkose. Minėjimo metu
buvo apdovanoti įmonės darbuotojai:
LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAS
Dmitrij Podčernin – UAB „Gandras Energoefektas” generaliniam direktoriui
PASALIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETOS PADĖKOS RAŠTAS
Vladimir Pucharev – UAB „Gandras Energoefektas” generalinio direktoriaus pavaduotojui
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOSTARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Alionai Mikulan – Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadovei
Jelenai Juferovai – Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadybininkei
Liudmilai Golubkovai – Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadybininkei
Andžejui Ivančin – vyr.mechanikui
Ruslanui Babičiui – projektų skyriaus vadovui
2014 m. lakpričio 21 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” paminėjo savo veiklos 40-ies metų jubiliejų. Šventinio renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti įmonės darbuotojai, įteikiant jiems padėkos raštus:
LR MINISTRO PRIMININKO PADĖKOS RAŠTAI
Liudvikas Švarcas – Mažeikių katilinės viršininkas
Laimutis Satkūnas – Mažeikių katilinės pamainos dispečeris
Romusis Strigūnas – vyriausiasis energetikas
Jevgenijus Ignatjevas – UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba” valdybos pirmininkas
LR SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJO PADĖKOS RAŠTAI:
Algis Daniušis – mechanikas
Steponas Girta – Mažeikių katilinės pamainos dispečeris
Audrius Šemeta – Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojas
Algirdas Trumpis – Profkomiteto pirmininkas
LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLAS
Justinas Reika – buvęs bendrovės direktorius, gamybinės-techninės tarnybos vadovo pavaduotojas, vyresnysis specialistas
PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAS
Valerijonas Norvaišas – buvęs Mažeikių katilinės pamainos dispečeris
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOSTARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Kazys Austys, biokuro svėrimo operatorius
Virgilijus Bučys, Mažeikių katilinės operatorius
Jonas Memys, Reivyčių katilinės operatorius
Nijolė Pociuvienė, buhalterė
Juozas Prielgauskas, traktorininkas-ekskavatorininkas
Kazimiera Trakinienė, cheminių analizių laborantė
Antanas Grakauskas, šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo ir remonto šaltkalvis
LŠTA Tarybos padėkos raštai taip pat buvo įteikti:
– 2014 m. spalio 1 d. UAB „Šilutės šilumos tinklai”
direktorių Algiui Mykolui Šauliui 65 metų sukakties proga „Už ilgametį
darbą energetikos srityje, iniciatyvumą, siekį modernizuoti bendrovę, už
jos nustatytų programų, projektų ir planų įgyvendinimą bei aktyvią
veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.
– 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Radviliškio šiluma” apskaitininkei Daną Butkienei už ilgametį, nuoširdžiai ir sąžiningai atliekamą darbą bendrovėje.
2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „Kaišiadorių šiluma” direktoriui Gintautui Paulauskui 50-ies metų jubiliejaus proga „Už sėkmingą vadovavimą įmonei, teisingus ir drąsius sprendimus įgyvendinant įvairius projektus, patikimai tiekiant šilumą Kaišiadorių miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams, bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje” buvo įteiktas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Padėkos raštas.
Visus ataskaitoje nurodytus priedus rasite asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt, skyriuje „Apie asociaciją”, temoje „Veiklos ataskaitos”, 2014 metų veiklos ataskaita.
- LŠTA 2014 metų veiklos ataskaita (1.72 MB)
- LŠTA veiklos programa 2015 metams (63.18 KB)