ĮVADAS

2012 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2012-05-18 protokolas Nr. 1/20) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2012 metais įvyko 6 LŠTA Tarybos posėdžiai).

Per 2012 metus asociacijos narių skaičius nesikeitė, todėl ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius išliko toks pat – iš viso 42 nariai, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Asociacijoje 2012 metų pabaigoje dirbo 7 darbuotojai.

Asociacija, kartu su Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija (LEEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, LSA, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. 2012 metais įvyko 52 ekspertų susitikimai. Į susitikimus aktualiausiais klausimais pastoviai kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt .

Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt . 2012 metais įvyko 52 tokie susitikimai, kurių metu aptarta per 600 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo koncepcijos projekto nuostatų. Tokio tipo diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2012 metus išsiųsta per 700 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms, 2012 metais tokių raštų išsiųsta 170 . Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION”.

2012 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius dokumentus ES struktūrinės paramos panaudojimo 2007-2013 metais procese: nuolatos dalyvavo įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos administruojant ES struktūrinių fondų lėšas 2004-2006 metais bei stebėsenos, rengiantis administruoti ES struktūrinių fondų lėšas 2007-2013 metais, komitetų darbe.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka, gindama ir atstovaudama Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos, ūkio ir kitose ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės ir Savivaldybių institucijose savo narių interesus teisėkūros procesuose, vienu iš pagrindinių savo veiklos tikslų ir uždavinių laiko teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimą.

Asociacija įgyvendino ir ataskaitiniu laikotarpiu tęsė praktiką, kad kiekvieną savaitę vyktų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir jo įgyvendinimą lydinčių bei susijusių teisės aktų darbo grupių, asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojų interesus atstovaujančių institucijų atstovų susitikimai, kur svarstomi su energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai, bei su teisės aktų harmonizavimo problemomis ir jų įgyvendinimo praktika susiję klausimai.

LŠTA administracija ataskaitiniu laikotarpiu rengė ir teikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintas pastabas ir pasiūlymus teisės aktų Projektams, teikė paklausimus dėl teisės aktų taikymo praktikos.

LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekiant, kad:
• šilumos gamybai maksimaliai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, atliekos ir vietinis kuras, mažinant brangaus importuojamo iškastinio kuro (mazutas, dujos) naudojimą;
• didėtų energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo sistemų energinis efektyvumas, įgyvendinant jų atstatymo, vystymo, modernizavimo ir renovavimo (įskaitant vartotojų pastatus ir inžinerines sistemas) programas bei tobulinant šių procesų teisinį reglamentavimą ir ekonominio skatinimo (paramos) mechanizmus;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams vartotojams – bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip paslauga. šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai. valstybė turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus bei reguliuoti maksimalias kainas. valstybė turi skatinti, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka;
• įvertinus aprūpinimo šiluma sistemų vystymo ir eksploatavimo sąnaudų specifiką, šilumos kainos būtų dvinarės, kurių sąlyginai pastovioji dalis padengtų sistemų vystymo ir eksploatavimo kaštus ir būtų vartotojų apmokama proporcingai vartojimo ar rezervo galiai, o kintamoji dalis – kuro sąnaudas šilumos gamybai ir būtų vartotojų apmokama proporcingai suvartotos šilumos kiekiui;
• vartotojams (ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose) būtų netrukdomai suteikta galimybė apsirūpinti karštu vandeniu pigiausiu būdu be tarpininko: šilumą karšto vandens poreikių tenkinimui perkant iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:
Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.
Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei nustatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai, laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų organizuojamose teminėse konferencijose.
Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi kompetetingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija ir tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais kompetetingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines pažymas ar konsultacijas.
Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingomis institucijomis, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio asocijacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų ekspertais, kompetetingais specialistais.
Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems specialistams.

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms, įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms.

Tenka apgailestauti, kad nežiūrint į dedamas pastangas, tik nedidelė dalis teisės aktų harmonizavimui asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

Pastaraisiais metais šilumos tiekėjų, daugiabučių namų Valdytojų (Administratorių), Prižiūrėtojų ir buitinių vartotojų sutartinius santykius ženkliai pablogino energetikos ministro patvirtintos, galimai prieštaraujančios teisinei sistemai naujos redakcijos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kitų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų pataisos, bei 15-osios Vyriausybės ir energetikos ministerijos organizuotos viešųjų ryšių akcijos, Komisijos priimtos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų pataisos.

Neatsižvelgiant į daromus trukdymus ir kai kurių valstybės valdymo institucijų užimtą poziciją, LŠTA administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, aktyviai bendradarbiauja ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.

2012 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 257 nauji teisės aktai ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (2011 metais per 200, 2010 metais – 200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės aktai). Apie naujus „Valstybės žiniose” paskelbtus teisės aktus asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu (žr. 1.2 priedas).

2012 METAIS BUVO PRIIMTI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI:
1.1. ŠILUMOS SEKTORIUS (šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir įstatymų projektai)

1.1.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr XI-1608 (Žin. 2011, Nr. 123-5816);
1.1.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr XI-2146 (Žin. 2012, Nr. 79-4089);
1.1.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr XI-2143 (Žin. 2012, Nr. 79-4088);

Bendras komentaras: 2012 metais buvo toliau keičiamos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr XI-1608 (Žin. 2011, Nr. 123-5816) (toliau – Įstatymas) nuostatos, priimti įstatymai Nr XI-2143 ir Nr XI-2146, reglamentuojantys pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Asociacija pritarė Įstatymo ir vėliau 2012 metais sekusių pakeitimų nuostatoms, kadangi sudaromos prielaidos šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams pilnai atsakyti už savo veiklos srytį: šilumos tiekėjams už šilumos tiekimą iki pastato įvado, o pastatų savininkams (daugiabučių namų Valdytojams) – šilumos vartotojams ir prižiūrėtojams už efektyvų šilumos vartojimą pastatuose.

Įsigaliojus Įstatymų nuostatoms, Asociacija, teisės aktuose nustatyta tvarka atstovaudama savo narių interesus, susiduria su nevienareikšmišku Įstatymo nuostatų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose teisiniu vertinimu.

Asociacija, atstovaudama savo narių interesus, tiek jos nariai teikė pastabas ir pasiūlymus kompetentingoms valstybės valdymo institucijoms, rengusioms Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektus, tačiau į šiais pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta nebuvo, kaip nebuvo paskelbtas joks gautų pastabų įvertinimo / atmetimo pagrindimas, būtinas priimant teisės aktus.

Asociacija, taip pat daugelį kartų kreipėsi į kompetentingas valstybės valdymo institucijas, priėmusias dalį Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų arba iki šiol delsiančias priimti kitus, tinkamam Įstatymo įgyvendinimui neišvengiamai būtinus teisės aktus – dėl Įstatymo ir kitų susijusių konkrečių teisės aktų taikymo praktikos probleminiais klausimais išaiškinimo. Tačiau ir šių paklausimų absoliuti dauguma iki šiol lieka neatsakyta, tuo pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reikalavimus.

Siekiant teisinio aiškumo ir vienareikšmiško Įstatymo nuostatų traktavimo, rengiant ir patvirtinant visus Įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus bei formuojant aiškią, suprantamą bei įmanomą realiai įgyvendinti teisės aktų taikymo praktiką, taip pat užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą bei su tuo susijusius teisėtus vartotojų, kitų ūkio subjektų interesus, bei viešąjį interesą, Asociacija pareikalavo kuo skubiau pateikti informaciją ir atsakymus visais pridedamuose raštuose nurodomais probleminiais klausimais, tame tarpe atkreipiant dėmesį ir į tai, kad:

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija raštais kreipėsi į: LR Energetikos ministeriją; Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją; LR Aplinkos ministeriją; LR Teisingumo ministeriją; LR Ūkio ministeriją; Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos; Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą; Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją; Lietuvos savivaldybių asociaciją; Valstybės kontrolę. Asociacija savo poziciją ne kartą išdėstė informavimo priemonėse.

1.1.4. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (nauja redakcija); EM parengtas projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei nuo 2012-10-05 iki 2012-10-31 (statusas suteiktas 2012-10-05 15:49:52);
1.1.5. Lietuvos Respublikos šilumos energetikos įstatymas (nauja redakcija); VKEKK parengtas projektas 2012-09-26 įregistruotas Seimo nario S. Stomos Nr. XIP-4803.

Bendras komentaras: abu Projektai struktūriškai ir tolesnio šilumos ūkio valdymo ir valstybinio reguliavimo požiūriu praktiškai yra identiški, skiriasi tik jų dėstymo kalba.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Projektais kreipėsi raštais į rengėjus ir atkreipia dėmesį, kad Projektų nuostatos:

Asociacija pasiūlė stabdyti Projektų tolesnio svarstymo procedūras, sudaryti kompetetingą darbo grupę atlikti šalies šilumos ūkio būklės analizę ir problemų objektyvų įvertinimą, parengti šilumos ūkio įstatymo ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų ir (ar) susijusių teisės aktų būtinų pakeitimų bei Nacionalinio šilumos ūkio plėtros plano koncepcijas, esant reikalui teisės aktų naujos redakcijos projektus.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija šiuo klausimu parengė ir 2012-10-31 išsiuntė raštą Nr. 153 LR energetikos ministerijai „DĖL ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO”.

1.1.6. 2012-09-21 LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-187 Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo V.Ž. 2012, Nr. 111-5655

Komentaras: asociacija įvertinusi galiojantį Civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentavimą, pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl „Atsiskaitymo laikotarpio” „Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį” apibrėžimo, „Pastato parengties šildymo sezonui akto” formos, dėl Prižiūrėtojo veiklos reglamentavimo pakeitimų. Į pastabas nebuvo atsižvelgta, Taisyklių nuostatų taikymas praktikoje liko komplikuotas.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos parengtas ir 2012-09-14 išsiųstas raštas Nr.135 LR energetikos ministerijai „DĖL ŠILUMOS TIEKIMO IR VARTOJIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO PROJEKTO DERINIMO”.

1.1.7. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012-12-06 (raštas Nr. (17.1-16)3-5118) teikiamas derinimui Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių naujos redakcijos projektas

Komentaras: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą derinti „Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo projektą” (toliau – Projektas) nederino Projekto, nes Projekte nepašalintos galiojančių šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) daugelio punktų ir priedų nuostatos akivaizdžiai prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniams, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymui, Šilumos ūkio įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės sistemoje galiojantiems teisės aktams. Asociacija pasiūlė stabdyti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikiamo derinti „Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” Projekto ir juo teikiamų naujos redakcijos Taisyklių projekto svarstymo procedūrą, sudaryti darbo grupę galimai glaustais terminais parengti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Šilumos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, Įstatymuose numatytų sutarčių standartinių sąlygų (galiojančių ir/ar ministerijos parengtų projektų) pakeitimų ir papildymų (esant reikalui – naujų redakcijų) projektus.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos parengtas ir 2013-01-02 išsiųstas raštas Nr.01 LR Energetikos ministerijai; LR Ūkio ministerijai; LR Aplinkos ministerijai; LR Teisingumo ministerijai; Valstybinei energetikos ministerijai prie Energetikos ministerijos; Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai; Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai; Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai; Respublikiniams būsto valdymo ir priežiūros rūmams; Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai; Lietuvos savivaldybių asociacijai.

1.1.8. 2012-10-16 VKEKK nutarimas Nr. O3-316 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-86 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2012, Nr. 122-6229)

Komentaras: Asociacija, susipažinusi su Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-275 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo” pakeitimo” projektu (toliau – Metodas), konstatavo, kad:
• Iki šio galiojantis šilumos paskirstymo metodas Nr. 6 ir teikiamas derinimui Metodo projektas nesudaro teisinių, organizacinių prielaidų objektyviai paskirstyti šilumą buitiniams vartototojams pagal šilumos šildymui paskirstymo daliklių rodmenis. Vadovaujantis Metodo nuostatomis praktikoje atskiriems buitiniams šilumos vartotojams priskiriami šilumos kiekių skirtumai yra nepagrįstai dideli, neatitinka realių proporcijų dėl objektyviai galimo šilumos sutaupymo.
• Aplinkos ministerijai paskelbus netekusiais galios anksčiau priimtus teisės aktus, reglamentuojančius šilumos šildymui paskirstymo daliklių taikymą, praktiškai neliko teisinio pagrindo juos taikyti praktikoje, tuo pačiu netenka teisinio pagrindo ir Metodas.
• Asociacijos nuomone Metode nepakankamai pagrįstas ir reglamentuotas nereguliuojamo šilumos kiekio skirstymas į dvi dalis: šilumą suvartotą bendro naudojimo patalpose ir šildymo sistemos stovuose. Įverinus, kad praktikoje sudėtinga atskirai įvertinti šias nereguliuojamo šilumos kiekio dedamasias (ypač šilumos kiekį suvartotą stovuose), manome, kad toks padalinimas turėtų būti taikomas tik buitiniams vartotojams pageidaujant. Jeigu Metode liktų pirminis variantas, būtina tikslinti pateikiamus skaičiavimo duomenis ir skaičiavimo metodikas.

Asociacija pasiūlė Projektą papildyti Metodą 1, 2, 3, 4 priedais, reglamentuojančiais, atitinkančius LST EN 834:2000 reikalavimus, daliklių rodmenų redukuotų reikšmių ir kitų reikalingų koeficientų skaičiavimus, bei pateikė jų projektus.

Įvertinus, kad VKEKK Metode patvirtino ne visus siūlomus priedus, Metodo taikymas ir daliklinės sistemos plėtra veikiančiose daugiabučių namų šildymo sistemose tapo praktiškai negalima.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija šiuo klausimu parengė pastabas ir 2012-07-13 išsiuntė raštą Nr. 104 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai „DĖL KOMISIJOS NUTARIMO „DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2011 M. RUGSĖJO 30 D. NUTARIMO NR. O3-275 „DĖL KOMISIJOS REKOMENDUOJAMO ŠILUMOS PASKIRSTYMO METODO PATVIRTINIMO” PAKEITIMO” PROJEKTO DERINIMO”.

1.2. KITI ENERGETIKOS SEKTORIAI (ELEKTROS, DUJŲ IR VANDENS)

1.2.1. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymų paketas ir įstatymus įgyvendinantys teisės aktai ir projektai
1.2.1.1. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas Nr XI-2053 (Žin., 2012, Nr. 68-3466);
1.2.1.2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 19, 20, 21, 23, 26, 28, 29, 30, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 43, 46, 47, 54, 55, 56, 57, 58, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 68-3466);

Bendras komentaras: Asociacija raštu kreipėsi į Europos komisiją „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintųjų dujų termino įstatymo nuostatų suderinamumo su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais”. Rašte pažymima, kad:

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – Asociacija) vienija daugiau kaip 30 šilumos tiekimo įmonių, gaminančių ir tiekiančių apie 97-99% Lietuvos Respublikoje centralizuoto tiekimo tinklais perduodamos šilumos. Centralizuotos aprūpinimo šiluma sistemos Lietuvoje yra ypač išplėtotos, todėl Asociacijos narių teikiamų paslaugų, tiekiamos šilumos energijos ir karšto vandens vartotojais yra beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų (t.y. daugiau kaip pusė iš bendro 3,1 mln. šalies gyventojų skaičiaus), daugiausia gyvenančių daugiabučiuose namuose. Absoliučiai didžiąją šilumos kainos dalį sudaro nuolat brangstančių iškastinių kuro resursų kainų (pirmiausia importuojamų gamtinių dujų) įtaka. Kadangi šildymo sezono metu vidutiniam vartotojui (namų ūkiui) išlaidos už jo būsto šildymą siekia apie 30 ir daugiau procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl siekiant išvengti galimo tolesnio šilumos kainų didėjimo – Asociacijos nariams ir jos socialiai jautrių klientų interesams yra ypatingai svarbūs tiek kuro rūšių diversifikavimo (pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pirmiausia 2-3 kartus pigesnio už gamtines dujas biokuro naudojimo), tiek ir gamtinių dujų rinkos skaidrumo, jos dalyvių lygiateisiškumo, pagrįstos konkurencijos užtikrinimo klausimai, kaip tai numato pagrindiniai Europos Sąjungos energetikos ir konkurencijos teisės aktų principai.

2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (toliau – SGD įstatymas), kuriuo buvo nustatyti suskystintųjų dujų termino įrengimo Lietuvos Respublikoje įrengimo, jo finansavimo, eksploatavimo ir prekybos gamtinėmis dujomis principai. Nevertinant suskystinto dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) projekto sprendinių pagrįstumo, kaip alternatyvos esamam gamtinių dujų importui perdavimo tinklais iš Rusijos Federacijos (OAO „Gazprom”), Asociacija ir jos nariai reiškia susirūpinimą dėl atskirų, dėl neleistino konkurencijos iškreipimo, rinkos dalyvių lygiateisiškumo ir tiekėjo pasirinkimo laisvės ribojimo abejonių keliančių priimto SGD įstatymo nuostatų, kurios ne tik galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei , tačiau ir perspektyvoje sąlygotų nepagrįstus rinkos iškraipymus, bendrą visuminių kaštų naštos bei šilumos kainų padidėjimą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

SDG įstatymo 11 straipsniu buvo nustatytas reikalavimas, kad kiekviena gamtinių dujų įmonė, importuojanti gamtinės dujas į Lietuvos Respubliką per gamtinių dujų perdavimo vamzdynus („žemyniniu” keliu), ne mažiau kaip 25 proc. viso savo metinio į sistemą pateikiamo (vartotojams, Asociacijos nariams-šilumos tiekimo įmonėms parduodamo) gamtinių dujų kiekio privalomai importuotų (pirktų) per SGD terminalą („jūriniu” keliu), ir ne mažiau kaip 25 proc. – per gamtinių dujų perdavimo vamzdynus (toliau – 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė).

Asociacijos vertinimu, tokia 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė be pakankamo tam teisinio, ekonominio ar techninio pagrindo nepaiso rinkos dalyvių teisės laisvai rinktis tiekėją, t.y. pasirinkti tą, kuris siūlo geriausias sąlygas, kainą, lankstumą, ir taip turėti geriausias galimybes konkuruoti rinkoje užtikrinant mažiausias šilumos kainas vartotojams. Šis apribojimas dujų importuotojams leidžia iš vieno tiekėjo nupirkti ne daugiau kaip 75 procentus bendro metinio dujų kiekio, t.y. SGD įstatymas draudžia dujų prekybos įmonei importuoti per dujų perdavimo vamzdynus (arba per SGD terminalą) pvz., 10 ar 20 procentų importuojamo dujų kiekio.

SGD įstatymo aiškinamajame rašte tokie draudimai / privalomi pirkimo įpareigojimai buvo motyvuoti kaip sudarantys sąlygas įvesti SGD terminalą į Lietuvos rinką, nes priešingu atveju vartotojai galimai pasirašytų ilgalaikes sutartis su kitu tiekėju (OAO „Gazprom”), o SGD terminalas nebeturėtų kam pardavinėti gamtines dujas. Tačiau tokia motyvacija neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos Lietuvoje, kadangi:
– pagal Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymą (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) visi Lietuvos gamtinių dujų vartotojai turi teisę pasirinkti bet kurią dujų tiekimo įmonę, siūlančią gamtinės dujas palankesnėmis sąlygomis, ir OAO „Gazprom” niekaip negalėtų versti vartotojų pirkti dujas mažiau palankiomis sąlygomis „žemyniniu” keliu, nei pvz. galima „jūrinė” alternatyva. Atitinkamai, jei atplukdytas „jūriniu” keliu produktas, įskaitant ir skaidrius SGD infrastruktūros kaštus (jų „neslepiant” kryžmiškai subsidijuojant), yra parduodamas už mažesnę kainą, nei „žemyninis” produktas, 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė yra perteklinė, nes visi šalies ūkio subjektai, vedami natūralių ekonominių paskatų, bus suinteresuoti rinktis pigesnį (jūrinį), o ne brangesnį (žemyninį) produktą. Tuo tarpu jeigu atplukdytas „jūrinis” produktas, įskantant ir skaidrius SGD infrastruktūros kaštus, yra brangesnis nei perdavimo tinklais importuotas „žemyninis” produktas, 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė yra ne tik perteklinė, tačiau ir iš esmės iškraipanti konkurencines sektoriaus sąlygas, suteikiant vienam valstybės kontroliuojamam subjektui (SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovei ir SGD terminalo operatoriui AB „Klaipėdos nafta”, toliau – Klaipėdos nafta) išskirtines veiklos sąlygas;
– tradiciškai visos Lietuvos dujų tiekimo įmonės dujas vartotojams (šilumos tiekėjams) parduoda pagal ne ilgesnes nei vienerių metų sutartis, t.y. kiekvienų metų pabaigoje visi vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti kitą dujų tiekimo įmonę, kuri jiems dujas tiektų palankesnėmis sąlygomis. Ši praktika yra žymiai lankstesnė, nei kitose Europos Sąjungos šalyse, kur ir su galutiniais vartotojais sudaromos ilgalaikės dujų tiekimo sutartys. Taip pat Gamtinių dujų įstatymas ir kiti teisės aktai garantuoja, kad bet kuri trečioji šalis turi teisę nediskriminacinėmis sąlygomis pasinaudoti gamtinių dujų transportavimo ir skirstymo sistemomis. Gamtinių dujų transportavimo sutartys ir sąlygos yra tipinės, o ypatingai tokio transportavimo (perdavimo ir skirstymo) tarifai – jie yra reguliuojami valstybės ir nediskriminaciniai. Todėl bet kuris vartotojas, perkantis dujas iš SGD terminalo, turi teisę laisvai užsisakyti būtinus pajėgumus tolesniam transportavimui iki vartotojo objektų. Tai reiškia, kad taikyti 25 procentų privalomo pirkimo taisyklę esą tam, kad SGD terminalas galėtų patekti į rinką, yra visiškai nebūtina, nes jau šiandien rinka yra visiškai atvira ir lengvai prieinama. Asociacijos supratimu, 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė iš tikrųjų gali būti reikalinga tik norint apsaugoti konkretaus valstybės kontroliuojamo juridinio asmens Klaipėdos naftos ir konkretaus „komercinio” SDG terminalo projekto ekonominius interesus (apribojant kitiems rinkos dalyviams konkurencijos galimybes rinkoje, įvedant diskriminacines sąlygas ir to rezultate lemiant šilumos kainų padidėjimą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų), tuo atveju, jei iš SGD terminalo („jūriniu” keliu) tiekiamos dujos būtų brangesnės, nei perdavimo vamzdynais („žemyniniu” keliu) tiekiamos dujos, ir tik jeigu SGD terminalo veiklos sąnaudos būtų skaidriai įvardijamos per išdujinimo tarifus (o nepaslepiamos jas kryžmiškai subsidijuojant);
– tačiau SDG įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Asociacijos supratimu, tokia nuostata galimai prieštarauja tiek Gamtinių dujų įstatymui, tiek 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, kur numatyta, kad su perdavimo paslaugomis nesusijusios sąnaudos negali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos tarifą. Atitinkamai, SGD įstatymas, leisdamas įtraukti visas ar dalį SGD temrinalo sąnaudų į dujų perdavimo paslaugos tarifą, leidžia paslėpti tikrąją iš SGD terminalo tiekiamų rinkai dujų kainą. Tokiu būdu didinama dujų kaina visiems vartotojams (įskaitant SDG terminalo veiklos sąnaudas), nepriklausomai nuo to, iš kur vartotojas perka dujas, ir dirbtinai „mažinama” galimai nekonkurencinga iš SGD terminalo tiekiamų dujų kaina. Ši aplinkybė sąlygos šilumos kainų didėjimą, praktiškai nepriklausomai nuo to, kiek būtų vartojama dujų šilumos gamybai – nes fiksuota dujų perdavimo kainos dedamoji priklauso nuo vartojimo galios ir nepriklauso nuo vartojimo kiekio;
– dar daugiau, pažeidžiant Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintą principą, kad prijungiant naujus tinklo naudotojus tokio prijungimo karštai yra prisijungiančio subjekto sąmatoje (t.y. kad dėl tokio prijungimo nedidėtų kaina esamiems tinklo naudotojams (ir galutiniams vartotojams)), SDG įstatymo 8 str. 2 dalyje numatyta perdavimo tinklo operatoriaus pareiga „prijungti SGD terminalą prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus gamtinių dujų perdavimo sistemą, ją išplėtus, padidinus jos pralaidumą ar atlikus kitus sistemos darbo pakeitimus”. Tai reiškia, kad dujų perdavimo kaina šiuo atveju didės ne tik dėl SGD terminalo infrastruktūros ir eksploatavimo sąnaudų, tačiau ir dėl perdavimo tinklo rekonstravimo (pralaidumo padidinimo) sąnaudų, kas būtų įtraukiama į dujų perdavimo tarifą, taip paslepiant (kryžmiškai subsidijuojant) tikrąsias SGD terminalo veiklos sąnaudas ir dirbtinai mažinant „jūriniu” keliu importuojamų dujų kainą. Kaip jau minėta, ši aplinkybė sąlygos šilumos kainų didėjimą, praktiškai nepriklausomai nuo to, kiek būtų vartojama dujų šilumos gamybai – nes fiksuota dujų perdavimo kainos dedamoji priklauso nuo vartotjimo galios ir nepriklauso nuo vartojimo kiekio;
– net ir nevertinant aplinkybės, kad tikroji per SGD terminalą parduodamų dujų kaina gali būti dirbtinai sumažimama (dalį terminalo veiklos, taip pat prijungimo prie perdavimo tinklo sąnaudų kryžmiškai subsidijuojant / paslepiant per visų vartotojų mokamus fiksuotus nuo galios, o ne nuo suvartojimo priklausančius perdavimo paslaugos tarifus), jeigu „žemyninio” produkto tiekėjas pakels savo gamtinių dujų kainą iki brangesnės „jūrinio” produkto kainos lygio, OAO „Gazprom” realizuodamas Lietuvoje mažesnius dujų kiekius – užsitikrins tą patį ar net didesnį pinigų srautą iš šilumos vartotojų. Šiuo atveju bendra dujų kaina Lietuvos vartotojui („jūrinio” ir „žemyninio” produkto miksas) būtų dar didesnė, nei iki SGD terminalo projekto įgyvendinimo, papildomai pridedant ir SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus, kas dar ženkliau padidintų šilumos kainas didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Asociacijos nuomone, tokios 25 procentų privalomo pirkimo taisyklės taikymo pasekmės taip pat suduotų stiprų smūgį esminei konkurencijos, kaip kainos ir vertės balansavimo mechanizmo, filosofijai ir praktikai, bei neatitiktų pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų dėl konkurencijos ir bendros vidaus energetikos rinkos.

SGD įstatymo 14 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertina su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius valstybės pagalbos ir konkurencijos gamtinių dujų sektoriuje reguliavimo klausimus ir prireikus teikia informaciją Europos Komisijai apie valstybės sprendimu taikomas teisines, administracines ir (ar) organizacines priemones įgyvendinant projektą ir (ar) suderina su Europos Komisija šias priemones bei jų taikymo tvarką ir sąlygas”. Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad „pasirinkta 25% reikalavimo taikymo alternatyva buvo derinama su Europos Komisija”, taip pat „Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei”, todėl prašome Europos Komisijos atsižvelgti į didžiajai Lietuvos gyventojų daliai šilumos energiją tiekiančių Asociacijos narių susirūpinimą keliančias aplinkybes ir išaiškinti, ar 25 procentų privalomo pirkimo taisyklė, esant pakankamam Lietuvos dujų tiekimo ir transportavimo rinkos atvirumo bei prieinamumo laipsniui, buvo visapusiškai suderinta su Europos Komisija bei atitinka Europos Sąjungos teisę (tame tarpe konkurencijos ir bendros vidaus energetikos rinkos reguliavimo principus).

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2012-08-08 raštas Nr. 112 Europos Komisijai. Asociacija taip pat savo poziciją ne kartą išdėstė informavimo priemonėse.

1.2.1.3. 2012-09-28 VKEKK nutarimas Nr. O3-275 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2012, Nr. 115-5856)

Komentaras: asociacija susipažinusi su Komisijos teiktu viešajai konsultacijai nutarimo „DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2008 M. RUGPJŪČIO 8 D. NUTARIMO NR. O3-106 „DĖL GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO” projektu (toliau – Projektas) teikė šias pastabas ir pasiūlymus:

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija šiuo klausimu parengė pastabas ir pasiūlymus ir 2012-09-18 išsiuntė raštą Nr. 136 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai „DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2008 M. RUGPJŪČIO 8 D. NUTARIMO NR. O3-106 „DĖL GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO PROJEKTO”.

1.2.2. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas (Žin. 2012 Nr. 63-3164) ir įgyvendinantys teisės aktai
1.2.2.1 2012-09-20 LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-182 „Dėl Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr. 110-5606)
Komentaras: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija susipažinusi su „Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių” (toliau – Taisyklės) projektu LR energetikos ministerijai pateikė motyvuotas pastabas ir konstatavo, kad šios Taisyklės įgauna prasmę ir praktinį pritaikymą tik kartu įsigaliojus „Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų” taisyklėms bei „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose” taisyklėms. Pastarųjų projektą LŠTA 2012-03-01 raštu Nr. 29 „Dėl kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių projekto” pateikė LR energetikos ministerijai.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija parengė pastabas ir 2012-09-03 išsiuntė raštą Nr. 128 LR energetikos ministerijai „DĖL CENTRALIZUOTOS PREKYBOS BIOKURU TAISYKLIŲ PROJEKTO DERINIMO”.

1.2.3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai
1.2.3.1. 2012-07-18 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2012 Nr. 88-4609);
1.2.3.2. 2012-08-29 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo” (Žin., 2012 Nr. 102-5196);
1.2.3.3. 2012-12-05 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2012 Nr. 143-7386);

Bendras komentaras: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2012-06-27 raštas Nr. 96 LR energetikos ministrui A.Sekmokui „DĖL GALIMYBĖS NEDELSIANT SUMAŽINTI ŠILUMOS KAINAS VISOJE LIETUVOJE”. 16 LRV 2012-12-19 nutarimais sumažino elektros supirkimo kvotą Lietuvos elektrinei, bet nepadidino Lietuvos šiluminės elektrinėm.

1.2.3.4. 2012-10-29 LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr. 128-6443)

Komentaras: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija susipažinusi su „Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių” (toliau Taisyklės) projektu, teikia šias pastabas.

Taisyklių pavadinimas neatitinka dėstymo, siūlome keisti pvz. „Energetikos objektų eksploatavimo …”, „Energetinių sistemų eksploatavimo …” ir pan.

Taisyklės turi būti papildytos sąvokomis ir apibrėžimais naudojamais tekste.

Taisyklės turi būti papildytos teisės aktų, į kuriuos pateikiamos nuorodos, sąrašo priedu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių projekte visiškai nevertinami Europiniai reikalavimai įrenginiams (direktyvos, standartai). Panašu, kad autoriai nematė Lietuvos Respublikoje galiojančių katilų, slėginių indų ir vamzdynų darniųjų standartų. Nieko nekalbama apie įrenginių (tame skaičiuje vamzdynų) sertifikavimą, potencialiai pavojingų įrenginių registravimą. Apie techninius dokumentus parašyta taip, kaip kad to nereglamentuotų ES direktyvos (techniniai reglamentai). Taisyklėse maišomi statinių ir įrenginių terminai. Taisyklių projektas tobulintinas, atkreipiant dėmesį į šias ir tolimesnes pastabas.

Į Taisykles būtina sugrąžinti (naujos redakcijos) nuostatas reglamentuojančias energetikos objektus eksploatuojančių darbuotojų rengimą, kvalifikacijos reikalavimus ir atestavimą, bei pagrindinius reikalavimus sudarant pareigines instrukcijas.

Taisyklių projekto 3 punkte siūlytina naudoti slėginei įrangai apibūdinti naudojamus slėginius vienetus bar, MPa, N/mm2 (Žiūr. LST EN 764-2 Slėginė įranga. Dydžiai, simboliai ir vienetai) bei atsisakyti tarybinio reglamentavimo. Geriau būtų rištis prie Slėginių įrenginių techninio reglamento, kuris apibrėžia parametrus 0,5 bar ir 110 ºC temperatūrą.

Taisyklių projekto 4.1 punkte nurodyti energetikos objektus ir įrenginius projektuojančių, statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimą bei mokymą reglamentuojančius teisės aktus.

Taisyklių projekto 9 punktą papildyti sąvokomis ir apibrėžimais, kurie nėra apibrėžti jokiuose norminiuose aktuose.

Taisyklių projekto 14 punkto pirmą sakinį išdėstyti taip: Prieš energetikos objekto (paleidimo komplekso) statybos užbaigimą energetikos objekto (paleidimo kompleksą), reikia individualiai išbandyti įrenginius ir kompleksiškai kiekvieną sistemą vadovaujantis energetikos įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, įrenginių savininko, norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimais.

Taisyklių projekto 23 punkte nėra aiški „vardinės apkrovos” sąvoka.

Taisyklių projekto 25 punkte pavartota sąvoka „vardinis slėgis” yra keistinas, nes Europiniai normatyvai tokio slėgio nenumato. Siūloma naudoti slėgio formuluotes pagal LST EN 764-1 Slėginė įranga. Terminija. Slėgis, temperatūra, tūris, vardiniai dydžiai.

Atkreiptinas dėmesys į Taisyklių projekto 29 punktą, nes Statinio statybos užbaigimo komisija nesidomi įrenginių įrengimu ir bandymais. Tai turėtų atlikti įgalioti Energetikos inspekcijos atstovai.

Papildyti Taisyklių projekto 34 punktą: „Statinių statybos rangovas darbo komisijai užsakovo nurodyta tvarka, atitinkančia statybos norminių teisės aktų reikalavimus turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose teisės aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba (išimtinais atvejais suderinus su užsakovu gali būti pateikiami kita kalba)”.

Papildyti Taisyklių projekto 35 punktą: „Užsakovo darbuotoja turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio statybos užbaigimo komisijai darbo komisijos aktas. Energetikos įmonė pateikia įrengtą, išbandytą ir užbaigtą statyti energetikos objektą statinių statybos užbaigimo komisijai”.

Taisyklių projekto 36 punkto redakcijoje nei Statybos užbaigimo komisija, nei STR nekalba apie įrenginių įrengimo ypatumus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Statinio statybos užbaigimo komisija nustato tik statinių eksploatavimo laiką (37 punktas).

Remiantis Taisyklių projekto 40 punktu, neaišku, ką daryti, kai katilinė įrengiama esamame pastate (pastato paprastasis remontas) ir pagal Statybos įstatymo nuostatas statinio pripažinimas tinkamu naudoti neatliekamas, statybos užbaigimo komisija nesudaroma?

Neaišku, ar 41 punkte minimas dokumentas gali būti išleistas energetikos įrenginiams be energetikos inspekcijos pripažinimo tinkamu naudoti?

Neaišku kur yra aprašyta Taisyklių projekto 43.11 punkte minima tvarka.

Taisyklių projekto 46 punkto redakcijoje neaišku apie kokius pasikeitimus kalbama? Turi galioti norminiai tesės aktai, kurių pagrindu yra suprojektuotas energetinis objektas.

61 punkte minimi „vardiniai parametrai”. Slėginių įrenginių techninis reglamentas ir jį lydintys darnieji standartai apibrėžia visus dydžius, kurie turi būti kartu su įrenginiais.

Komentaras: 67 p.: Vienintelis reglamentuotas man žinomas rodiklis yra DN (LST EN 764-1).

Komentaras skyriui III. TERITORIJA IR STATINIAI: Apie statinių naudojimą ir priežiūrą gana plačiai kalbama Statybos įstatymo dvyliktame skirsnyje ir jį lydinčiuose statybos techniniuose reglamentuose. Manau, kad šiuos dokumentus gerai būtų susieti.

Papildyti III skyriaus II poskyrį: „Statinių techninės priežiūros uždaviniai”.

88.2 p. būtų tvarkingi įrenginiai statinių elementai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);

Komentaras 95 p.: Kokiais periodais?;

99 p. Neatlikus detalių skaičiavimų, užtikrinančių esminius statinio reikalavimus, neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose.

III. SKYSTOJO KURO ĮRENGINIAI – komentaras: Skysto kuro, ar mazuto? Apie kitokį skystą kurą net nekalbama, nors jis realiai būna naudojamas.

Komentaras 342 p.: Siūlau naudoti slėginei įrangai apibūdinti naudojamus slėginius vienetus bar, MPa, N/mm2 (Žiūr. LST EN 764-2 Slėginė įranga. Dydžiai, simboliai ir vienetai). Analogiškai kitiems punktams: 405, 418, 425, 429, 483, 516.2, 675, 676, 677 ir t.t.

Atkreiptinas dėmesys į 803p. Šis pataisymas (žr. žemiau) yra svarbus visiems tiekėjams, nes neturime norminio dokumento, kuriame būtų reglamentuojama grąžinamos temperatūros viršutinė riba. Šiuo metu kai ŠP eksploatacija užsiims ne šilumos tiekėjai galime turėti šilumos trasų nuostolių padidėjimą dėl nenurodytų atsakomybės ribų.

Nauja redakcija 803. „Iš šilumos tinklo grįžtančiojo vandens vidutinė paros temperatūra gali viršyti nustatytą grafike ne daugiau kaip 3%. Grįžtančiojo vandens temperatūros sumažinimas lyginant su grafiku neribojamas. Iš šilumos vartotojo šilumos įrenginių į šilumos tinklus grąžinimo vandens vidutinė paros temperatūra negali viršyti pas vartotoją grafike nustatytos grąžinimo vandens temperatūros daugiau kaip 5%. Grįžtančio vandens temperatūros sumažinimas, lyginant su pas vartotoją nustatyta grafike, neribojamas”.

Pastaba: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2012 -10-01 siųstas raštas Nr. 144 LR energetikos ministerijai „DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PROJEKTO DERINIMO”. Asociacijos narių atstovai dalyvavo darbo grupės, rengusios šio teisės akto projektą darbe.

1.2.3.5. 2012-11-07 LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2012 Nr. 130-6581)

Komentaras: Asociacija susipažinusi su 2012 m. rugsėjo 14 d. LR energetikos ministerijos pateiktu atnaujintu LR energetikos ministro įsakymo „Dėl energetikos objektų įrenginius projektuojančių, statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas” projektu, teikia šias pastabas:

1.2.4. Dėl TIPK Direktyvos 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)” ir jos įgyvendinimo Vilniaus, Kauno ir Mažeikių elektrinėse
1.2.4.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (toliau – direktyva 2010/75/ES) dėl pramonės išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės – TIPK) Pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas . (Išsiųstas EK)

Komentaras:
Lietuvos stojimo į Europos sąjungą akto 24 straipsnyje numatyta, kad nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir IV bei VI priedų A dalies, sieros dioksido ir azoto oksidų išmetimo ribinės vertės Vilniaus (VE-3), Kauno ir Mažeikių termofikacinėms elektrinėms netaikomos nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą dienos iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes su esama šių elektrinių įrengimųbūkle neįmanoma pasiekti direktyvoje keliamų reikalavimų.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalios Direktyvoje 2001/80/EB reglamentuojamos teršalų išmetimo ribinės vertės, kurių įmanoma bus laikytis tik veikiant modernizuotiems įrengimams aukščiau minėtose elektrinėse.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu Lietuva įsipareigojo pateikti investicijų planą pagal kurį iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi būti atlikti darbai užtikrinantys laipsnišką Vilniaus (VE-3), Kauno ir Mažeikių termofikacinių elektrinių veiklos technologinį modernizavimą, įgalinant tolimesnį išmetamų teršalų mažinimą. Šių elektrinių modernizavimui buvo numatytos 171 mln. eurų ES lėšos. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo” Oro taršos mažinimo priemonei aukščiau išvardintų elektrinių modernizavimui numatė tik 150 mln. Lt paramą. Iš viso lėšų poreikis šiems darbams yra apie 600-650 mln. Eurų.

LŠTA ir LEEGA kreipėsi į EM ir AM.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (toliau – direktyva 2010/75/ES) dėl pramonės išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės – TIPK) numato esminį teršalų emisijų normų griežtinimą, kuris turės dideles ekonomines ir socialines pasekmes Lietuvos Respublikos ūkiui ir piliečiams.

Direktyvoje 2010/75/ES taip pat numatoma eilė išimčių – didelių kurą deginančių įrenginių (toliau – DKDĮ) į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinių verčių ribojimo atidėjimų, kaip pvz. 35 straipsnyje, pagal kurį šilumos tiekimo įmonių įrenginiai iki 200 MW galios gali gauti šios direktyvos V priede nurodytų ribinių verčių įsigaliojimo atidėjimą iki 2023 metų. Tačiau ši išimtis nepaliečia stambiausių šilumos gamybos šaltinių – Vilniaus TE, UAB „Litesko”, didesnių nei 50 MW galios DKDĮ, ir Kauno TE. Šioms įmonėms lieka žymiai mažesnių, bet vis tik atidėjimų galimybė, jeigu šios įmonės dalyvautų direktyvoje numatytame parengti Pereinamojo laikotarpio nacionaliniame plane (PLNP). Apie ketinimą dalyvauti šiame nacionaliniame PLNP yra pareiškusios minėtos įmonės.

PLNP turi būti pateiktas Europos Komisijai iki 2013 sausio 1 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išreiškia didelį susirūpinimą, kad šiandien, 2012 rugpjūčio mėn., dar vis kyla ginčas tarp ministerijų – Aplinkos ir Energetikos, kurios jų kompetencijoje būtų įpareigotos tokį nacionalinį planą rengti. Lietuvos įmonės yra atsidūrusios pavojingoje situacijoje, kada dėl šių ministerijų kompetencijos srities nepasidalinimo ir nesutarimų Europos Komisijai gali būti laiku nepateiktas Lietuvos Respublikos PLNP ir Lietuvos įmonės netektų galimybės pasinaudoti Direktyvoje 2010/75/ES numatytomis reikalavimų įgyvendinimo išimtimis. Tai turėtų pakankamai rimtas ūkines ir socialines pasekmes, nes gamtosaugines priemones tektų įdiegti per labai trumpą laikotarpį – iki 2015 metų pabaigos, o tam tektų investuoti iki 1 mlrd. Lt per faktiškai 3 metų laikotarpį – tai negali nesukelti rimtų ekonominių sunkumų.

Prašome LR Vyriausybės imtis skubių priemonių, koordinuojant PLNP parengimą ir įgyvendinimą, atskiriant Aplinkos ir Energetikos ministerijų kompetenciją šioje srityje, nes sprendimų vilkinimas ir nepakankamas ministerijų dalyvavimas šio klausimo sprendime toliau tęstis negali.

Nežiūrint visų direktyvos įsigaliojimo atidėjimų ar išimčių, investicijos į energetikos įmonių keliamos taršos mažinimą išlieka valstybinės svarbos klausimu jau vien dėl reikalingų nepaprastai didelės apimties finansinių investicijų. Negavus ES ir LR Vyriausybės valdomų fondų paramos, pernelyg didelė finansinė našta guls ant šilumos vartotojų pečių. Todėl prašome Vyriausybės atkreipti dėmesį, kad VALSTYBĖS PRIIMTI ĮSIPAREIGOJIMAI nėra vien tik ūkio subjektų ar šių subjektų paslaugas naudojančių piliečių reikalas. Be valstybės paramos, ekologinių problemų sprendimas turės dideles socialines pasekmes.

Prašome Vyriausybės, rengiant tolimesnės ES finansinės paramos planus, būtinai numatyti pakankamas lėšas Direktyvos 2010/75/ES reikalavimų įgyvendinimui, teikiant dalinę paramą energetikos įmonėms.

Pastaba: LŠTA ir LEEGA 2012-08-17 raštas Nr. 117/01-11 LR Vyriausybei, kopija – LR aplinkos ministerijai ir LR energetikos ministerijai „DĖL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NACIONALIONIO PLANO RENGIMO”. Asociacijos narių atstovai dalyvavo darbo grupės, rengusios šio teisės akto projektą darbe.

1.3. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)

Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik gauna taip reikalingą struktūrinę finansinę paramą bet ir teisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos reglamentuojančios energetikos sektorių:

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2012 metais Lietuvoje buvo atlikta:

2. STUDIJŲ RENGIMAS

2012 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2012-05-18 protokolas Nr. 1/20) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti eilę tiriamųjų darbų.

Studijų rengimo programa įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).

Visos atliktos studijos patalpintos LŠTA svetainėje www.lsta.lt, tiesioginė nuoroda internete: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai.

LŠTA užsakymu per 2012 m. buvo atlikti šie 5 tiriamieji darbai/studijos:

1. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainų Lietuvos savivaldybėse priežastingumo tyrimas;
Darbe išnagrinėta Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) bendrovėse susiklosčiusių šilumos kainų skirtumus įvertinant valstybės politikos, savivaldybių sprendimų ir šilumos tiekėjų veiklos įtaką bei poveikį galutinėms kainoms. Remiantis šiuo patyrimu būtų galima koreguoti šilumos ūkio ir bendrai Lietuvos energetikos kai kuriuos reguliavimo principus.

2. Dėl atsisakymo centralizuotai tiekti karštą vandenį ne šildymo sezono metu;
Analitinėje – konsultacinėje pažymoje išnagrinėtos techninės galimybės nutraukti karšto vandens tiekimą Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse nešildymo sezono metu, įvertintos tokio sprendimo ilgalaikės techninės, ekonominės ir socialinės pasekmės bei parengtas pasiūlymo valdžios institucijoms projektas. Pažymos pabaigoje pateiktos išvados ir rekomendacijos, kokių veiksmų būtina imtis, siekiant efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis ruošti karštą vandenį.

3. Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo Lietuvos energetikos įmonėse taisyklių projekto parengimas;
Šioje studijoje išanalizuota Lietuvos Respublikos teisinė bazė, reglamentuojanti energijos išteklių rezervinių atsargų laikymą, naudojimą, atnaujinimą ir pan. Atlikta šilumos tiekimo įmonių esamos situacijos analizė identifikuojant rezervinio kuro atsargų kaupimo ir panaudojimo apimtis, infrastruktūros atitikimą teisės aktų reikalavimams bei rezervinio kuro sąnaudų įtaką šilumos savikainai. Siekiant įvertinti užsienio šalių rezervinio kuro laikymo, naudojimo ir atnaujinimo praktiką studijoje apžvelgta Europos Sąjungos šalių teisinė bazė. Darbe, atlikus centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus esamos situacijos analizę bei tarptautinės teisinės bazės apžvalgą, pateikti teisės aktų pakeitimai, padėsiantys optimizuoti rezervinio kuro infrastruktūros sąnaudas.

4. Teisingiausia priemonė renovacijai – paskata (pastatų modernizavimo galimybių išplėtimas);
Studijoje siūlomi atnaujinto namo šilumos sąnaudų šildymui apskaitos principai. Modelis paruoštas pagal ES 2012 /27 / EU direktyvos reikalavimus. Principinė nuostata – namo atnaujinimo lėšos yra dengiamos pagal namo šildymui šiluminės energijos sutaupymą iki įdėtų lėšų atsipirkimo. Atnaujinto buto savininkai už šildymą iki investicijų atsipirkimo moka (15-20% nuolaida -Valstybės parama) pagal perskaičiuotas (jeigu namas būtų neatnaujintas) šilumos sąnaudas. Iki šios siūlytas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo modelis nėra veiksmingas. Šioje studijoje pasiūlytas daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo (šiltinimo) ir finansavimo modelis problemai išspręsti, įvertinantis Lietuvoje esančias aplinkybes. Gyventojams nereikia imti banko kredito, tuo pasirūpina modernizuojanti namą organizacija, kuri susigražina modernizacijai panaudotas lėšas iš šildymo butui kainos skirtumo. Visą modernizacijos procesą turėtų organizuoti miestų savivaldybės. Atsiskaitymas vyksta pagal realias kintančias ekonomines sąlygas (kintanti šilumos kaina, išorės oro temperatūra ir namų šildymo trukmė ). Metodas yra paprastas ir aiškus – per realų šilumos kainos tarifą iki modernizavimo kaštų atsipirkimo laiko (15 metų), nepriklausomai ar pastatas modernizuotas ar ne mokestis už buto šildymą tas pats. Valstybei tai mažai kainuotų. Paruoštas mokėjimo už buto šildymą algoritmas ir skaičiavimo pavyzdžiai. Šį modelį reikalinga įteisinti normatyviniais aktais.

5. Lietuvos Respublikos pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas;
Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 32 straipsnyje numatyta galimybė parengti ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą (toliau – Planas), taikomą kurą deginantiems įrenginiams, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Šiuo laikotarpiu kiekvienas įrenginys (kuriam pirmasis leidimas buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba kurių ūkio subjektai iki tos datos buvo pateikę išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, jeigu įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d.) tam tikromis jam nustatytomis sąlygomis galėtų nesilaikyti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų pagal GPGB. Planas taikomas vienos ar kelių rūšių tokiems teršalams: azoto oksidams, sieros dioksidui ir dulkėms, išmetamiems iš kiekvieno kurą deginančio įrenginio, kuriam taikomas Planas.

Planas parengtas energetikos įmonių pageidavimu ir pagal įmonių pateiktą skaičiavimo medžiagą ir informaciją, už kurią atsako pačios įmonės.

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2012 metais LŠTA kartu su kitomis organizacijomis surengė 12 seminarų/konferencijų, dalyvavo kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

2012 m. sausio 9 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo pasitarimą „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių” projektui aptarti, kurio metu šilumos tiekimo įmonių vadovai bei atsakingi įmonių darbuotojai rengiamam taisyklių projektui pateikė savo argumentuotas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos įvertinę projekto rengėjai pateiks pakoreguotą „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių” projektą.
2012 m. sausio 20 d. vyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narių metinis susirinkimas 2011 metų nuveiktiems ir 2012 metų numatomiems darbams aptarti. Susitikime dalyvavo Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai, atstovai iš LR Seimo, LR energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės, mokslo ir mokymo įstaigų, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų.
2012 m. vasario 2 d. Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedra kartu su Lietuvos energetikos institutu, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija ir Branduolinės energetikos asociacija organizuoja konferenciją „Šilumos energetika ir technologijos – 2012”, kurioje LŠTA prezidentas V.Stasiūnas skaitė pranešimą. KONFERENCIJA SKIRTA ŠILUMOS IR ATOMO ENERGETIKOS KATEDROS 90-MEČIUI PAMINĖTI.
2012 m. vasario 3 d. Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje pristatytas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto atliktas darbas „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”.
2012 m. vasario 15 d. solidžiausias verslo žurnalas VALSTYBĖ jau ketvirtus metus iš eilės surengė aukščiausio lygio forumą – LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJĄ 2012, kuriame dalyvavo ir šilumos tiekimo sektoriaus atstovai. Konferencijos organizatoriai suteikė galimybę verslo ir politikos lyderiams iš pirmų lūpų sužinoti apie permainas šalies ūkyje, makroekonominių ir politinių pokyčių scenarijus bei jų įtaką.
2012 m. vasario 15 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija kartu su Lietuvos biomasės energetikos asociacija „LITBIOMA” organizavo Seminarą Nr.2 „Biomasės panaudojimas CŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys jos plėtrai”.
2012 m. vasario 22 d. LŠTA atstovai dalyvavo Forumo rūmuose vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos ir energetikos ekspertų apskrito stalo diskusija energetikos strateginiais klausimais, kur Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas skaitė pranešimą.
2012 m. vasario 23 d. AB Kauno energija” organizavo atlikto darbo „Centralizuotai tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių” aptarimą. Autoriai – darbo vadovas dr. M. Krakauskas, vykdytojai dr. A. Pažėraitė, dr. V. Šuksteris.
2012 m. kovo 7 d. Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje vyko darbinis pasitarimas dėl Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo” pakeitimo (toliau – Nutarimas) projekto. Pasitarimo metu Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė, Komisijos nariai ir skyrių darbuotojai susipažino su LŠTA, šilumos tiekimo įmonių, LEKA pateiktomis pastabomis šiam Nutarimo projektui. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius perskaitė pranešimą, kuriame išdėstytos motyvuotos pastabos ir išvados minėtam teisės aktui.
2012 m. kovo 14-15 dienomis Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo prekybos rūmai organizavo tarptautinę konferenciją „Centralizuotas šilumos tiekimas 2012” („District Heating 2012”), kuri vyko Vroclave (Lenkija). Konferencijoje, kurios šūkis – Centralizuoto šilumos tiekimo ateitis atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentus dėl išmetamųjų dujų ir energijos vartojimo efektyvumo, dalyvavo ir pranešimą skaitė LŠTA prezidentas V.Stasiūnas
2012 m. kovo 20 d. UAB „Radviliškio šiluma” ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo išvažiuojamąjį šilumos tiekimo įmonių vadovų/įmonių specialistų ir energetikos ekspertų pasitarimą UAB „Radviliškio šiluma” patalpose.
2012 m. kovo 20 d. judėjimas TAIP organizavo seminarą-diskusiją ypač aktualia Lietuvai energetikos tema. Lietuvos energetika ir jos ateitis yra labai svarbi tema kiekvienam šalies gyventojui. Energetinė nepriklausomybė, kainų vartotojams sumažinimas, alternatyvūs ištekliai ir kiti energetiniai klausimai užima ypatingą vietą Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Būtent tam ir buvo skirtas minėtas seminaras-diskusija. Konferencijoje pranešimą skaitė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
2012 m. kovo 21 d. Kauno rajone, AB „Kauno energija” Garliavos katilinėje pradėjo veikti naujas 6,5 MW bendros galios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, kuriame pagaminta šiluma bus tiekiama Garliavos miestelio vartotojams.
2012 m. balandžio 5 d. LR Energetikos ministerija surengė diskusiją „Ambicingi ES energetikos sektoriaus dekarbonizacijos tikslai iki 2050 metų: Lietuvos kelias”.
2012 m. balandžio 13 d. tradiciškai konferencijų centre „Dainava” buvo paminėta tradicinė ENERGETIKŲ DIENOS ŠVENTĖ. Renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti iškiliausi šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir nusipelnę energetikai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai.
2012 m. balandžio 26-27 dienomis Tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power Kopenhagoje surengė metinę konferenciją „Teaming up for renewable district heating and cooling”. Konferencijoje dalyvavo virš 300 dalyvių, t.y. atstovai iš įvairių Europos šalių, kur buvo diskutuojama apie švarią ir patikimą energetiką.
2012 m. gegužės 4 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos būstinėje UAB „BALTPOOL” pristatė parengtą biokuro biržos veiklos koncepcijos projektą, kuris jau buvo aptartas su kai kuriais rinkos dalyviais, ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovais. Bendrovė norėdama šį projektą pristatyti platesniam ratui suinteresuotų organizacijų, sukvietė šilumos tiekimo įmonių vadovus ar atsakingus jų darbuotojus dalyvauti šiame susitikime ir išsakyti savo nuomonę bei pastabas.
2012 m. gegužės 7 d. LŠTA būstinėje vyko Energetikos ekspertų pasitarimas. Asociacija siekdama inicijuoti aktyvesnį Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus specialistų, energetikos ekspertų, konsultantų, mokslo ir mokymo įstaigų bei šilumos tiekimo įmonių darbuotojų dalyvavimą Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijų priimamų dokumentų, susijusių su šilumos ūkio veikla, svarstyme, informacijos apie pažangius technologinius sprendimus, duomenų apie aktualius Europos Sąjungos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, šilumos ūkio techninius-ekonominius rodiklius rinkimą ir skleidimą, taip pat dalyvavimą įvairiose Europos Sąjungos ir Lietuvos programose, organizavo išplėstinį energetikos ekspertų pasitarimą.
2012 m. gegužės 8 d. UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos” organizavo seminarą – diskusiją „Mokslo, technologijų ir gamybos sąveika šiluminių trasų modernizavimui”, kuris vyko Lietuvos energetikos instituto konferencijų salėje, Breslaujos g. 3, Kaune.
2012 m. gegužės 9 d. LŠTA atstovai dalyvavo LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizavo diskusiją „Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo problemos”. Komitetas diskusiją organizavo atsižvelgdamas į gyventojų nepasitenkinimą dėl 2011-2012 m. rudens-žiemos laikotarpiu išaugusių šilumos kainų, kylančių neaiškumų dėl minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo, taip pat siekdamas pasidalyti gerąja savivaldybių patirtimi šilumos ūkio valdymo ir administravimo srityje.
2012 m. gegužės 18 d. prancūzų kompanijos „Dalkia” antrinės įmonės „Litesko” filiale „Alytaus energija” oficialiai atidaryta biomasės kogeneracinė jėgainė. Ši jėgainė pagal galingumą bus antroji Lietuvoje, nusileidžianti tik tokiai pat jėgainei, veikiančiai kompanijai „Dalkia” priklausančioje „Vilniaus energijoje”.
2012 m. gegužės 21 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko energetikos ekspertų pasitarimas, kurio metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D.Korsakaitė ir pirmininkės pavaduotojas D.Janulionis pristatė Komisijos parengtą nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos” pakeitimo” projektą. Pasitarime dalyvavę šilumos tiekimo įmonių vadovai, jų atstovai ir energetikos ekspertai išsakė pastabas ir pasiūlymus komisijos parengtam projektui.
2012 m. gegužės 22 d. Bernotas & Dominas Glimstedt surengė diskusiją „Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės”, kurios tikslas – identifikuoti pagrindines šilumos energetikos sektoriaus problemas ir jas įvertinus, apsvarstyti alternatyvias šilumos energetikos sektoriaus raidos galimybes bei to skatinimo priemones, kurios turėtų būti įtvirtintos atnaujintoje nacionalinėje energetikos strategijoje bei jos įgyvendinimo planuose ir būduose. Diskusijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė asociacijos prezidentas V.Stasiūnas.
2012 m. gegužės 23 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Briuselyje dalyvavo Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos (EFIEES) surengtame pasitarime.
2012 m. liepos 19 d. Šiauliuose oficialiai atidaryta Šiaulių termofikacinė elektrinė.
2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” paminėjo savo 15 metų savarankiškos veiklos sukaktį.
2012 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis dalyvavo „Žinių radijo” laidoje „Prie pietų stalo” įrašas, kurioje buvo diskutuojama apie Lietuvos šilumos ūkio problemas.

Per 2012 metus įvyko 52 energetikos ekspertų susitikimai, į kuriuos buvo kviečiami ir įmonių vadovai bei jų atstovai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t.

Iš viso asociacijos narių atstovai ir LŠTA darbuotojai per 2012 m. dalyvavo daugiau 92 renginiuose (54 konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, 14 užsienyje ir 24 įvairiose radijo ir televizijų laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

4.1. Projektas „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas šilumos tiekimo įmonėse”

2009 m. balandžio mėn. gauta ES parama pagal 2007 – 20013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse”.
Iki 2013 m. sausio mėn. 1 d. buvo apmokyta 720 šilumos tiekimo įmonių darbuotojų. Iš viso pagal projektą buvo planuota apmokyti 712 šilumos tiekimo įmonių darbuotojus – aukščiausio ir vidurinio lygio įmonių vadovus, personalo vadovus, inžinierius, šilumos tiekimo vadybininkus, kitus įmonių darbuotojus.

Projekto vykdytojas: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Projekto partneriai yra aštuonios šilumos tiekimo įmonės – asociacijos narės – UAB „Vilniaus energija”, AB „Kauno energija”, UAB „Litesko”, AB „Klaipėdos energija”, AB „Panevėžio energija”, AB „Šiaulių energija”, UAB „E energija” ir UAB Mažeikių šilumos tinklai.

Projekto trukmė: 2009 m. balandžio mėn. – 2012 m. balandžio mėn.
Projekto vertė: 2 612 771 Lt

1. Energetikos mokymai – apmokyti 381, (planuota – 381);
2. Vadybos mokymai – apmokyti 339 dalyviai, (planuota 331).

4.2.Tarptautinis projektas „Ecoheat4cities”, pagal ES programą „Pažangi energetika Europai (Intelligent Energy Europe)”

 „Ecoheat4cities” projektas skatina sąmoningumo ir žiniomis (mokslu) pagrįstą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo (CŠVT) sistemų priimtinumą sukuriant savanorišką ekologiško šilumos tiekimo ir vėsinimo ženklinimo sistemą. Ženklinimas suteiks naudingos informacijos apie pagrindinius energinius CŠVT sistemų parametrus suinteresuotiesiems projekte dalyvaujančiose šalyse ir visoje Europoje, įskaitant vietos politikus, kitas CŠVT įmones, piliečius bei susijusių pramonės šakų atstovus.

Projekto pradžia – pabaiga: 2010.06.26 – 2012.12.26

Projekto pagrindiniai tikslai:
1. Remti AEI (Atsinaujinančių Energijos Šaltinių) Direktyvos įgyvendinimą CŠVT kontekste pasiekiant geresnį CŠVT sistemų priimtinumą visuomenėje ir miestuose.
2. Gerinti darnaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo suvokimą tarp ES piliečių ir jų vietos bei valdžios atstovų.
3. Pagerinti esančias ir įsteigti daugiau centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, stebėti ir skatinti AEI naudojimą bei energinio efektyvumo (EE) didinimą CŠVT sektoriuje.
4. Inicijuoti integruotus vietiniu lygiu ir augančio kaštų efektyvumo sprendinius pastatams, energinio efektyvumo priemonėms, atsinaujinantiems ištekliams ir infrastruktūroms, palengvinant harmoningos miestų plėtros planavimą ir „eko-regionus” (skirtingai nuo individualių „eco – pastatų”) parengiant konsultacinius dokumentus, rengiant mokymus ir seminarus.

Projekto pagrindiniai partneriai:
– Centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija (EUROHEAT&POWER EHP);
– Delfto technologijos universitetas (TUD);
– Danijos technologijos institutas (DTI);
– Vokietijos šilumos ir elektros asociacija (AGFW);
– Švedijos šilumos tiekėjų asociacija (SDHA);
– Pastatų tyrimų organizacija (BRE);
– Lietuvos Energetikos Institutas (LEI)
– Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (ne pagrindinio partnerio statusas, t.y. su projektu susijusių darbų vykdymas pagal Lietuvos Energetikos Instituto parengtas užduotis).

Projekto rezultatai apima:
• etiketės dizaino įrankį, ženklinimo proceso valdymą ir gaires, įskaitant visas detales, susijusias su apskaičiavimo metodais, o taip pat techninio ir mokslinio pagrindimo tyrimais apie CŠT veikimo parametrus ir geriausias prieinamas bei kol kas neprieinamas technologijas;
• priemonę, leidžiančią miestų ir savivaldybių planuotojams palyginti įvairias šildymo ir vėsinimo alternatyvas;
• rekomendacijas miesto planuotojams ir CŠVT bendrovėms, įgalinančias geriau suprasti ženklinimo procesą, taip pat pristatant trumpą įžvalgą, kaip ženklinimas gali suteikti pridėtinę vertę ir ekologišką įvaizdį.

Bandomajam CŠT sistemų įvertinimui ir ženklinimui pagal „Ecoheat4cities” parengtą metodiką buvo pasirinktos šešios nedidelės Mažeikių, Utenos, Tauragės, Šilutės, Ignalinos ir Birštono savivaldybės, kurių miestų integruotose CŠT sistemose yra po vieną pagrindinį, didžiąją dalį šilumos gaminantį šilumos gamybos šaltinį (katilinę). Visose šiose savivaldybėse šilumos tiekimo įmones valdo miestų savivaldybės (beveik 100 proc. CŠT įmonių akcijų priklauso savivaldybėms).

Siekdamas įvertinti minėtų CŠT sistemų efektyvumą Lietuvos energetikos institutas (LEI) vadovaudamasis „Ecooheat4cities” metodika atliko techninę analizę pirminių išteklių naudojimo, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ar aplinkos taršos atžvilgiais pagal gautus techninius CŠT sistemų duomenis už 2009-2011 metus:
1) sistemos identifikaciniai duomenys,
2) bendri techniniai duomenys,
3) gamybos rodikliai, energijos išteklių sąnaudos
4) iš išorinių tiekėjų pirkta šiluma,
5) šilumos tiekimas vartotojams.

Žemiau pateiktos CŠT sistemų ženklinimo etiketės, suteiktos nagrinėtoms sistemoms naudojant Europos numatytąsias pirminių energijos išteklių, anglies dvideginio emisijų ir nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslą (žymėjimus rasite apačioje atsidarę visą ataskaitą).

Šis įvertinimas (ženklinimas) leidžia palyginti miestų CŠT sistemas pagal jau minėtus tris veiksnius. Tai sistemai suteikia pridėtinę vertę bei ekologiškumo įvaizdį visuomenės ir kitų sistemų atžvilgiu (sistemų ženklinimo rezultatai pateikti aukščiau). Išsamiau apie projektą rasite http://www.ecoheat4cities.eu/en/ arba http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-asociacija/kiti-projektai

4.4. Tarptautinis projektas „BIO-HEAT” Greitai augančių energetinių augalų (GAEA) naudojimo skatinimas Rytų Europos centralizuoto šildymo sistemose

BIO-HEAT – „Greitai augančių energetinių augalų panaudojimas šilumos gamybai Rytų Europos šalių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose” (IEE/09/890/SI2.558326) – yra projektas, kuris įeina į Intelligent Energy – Europe (IEE) programos apimtį ir kuris yra bendrai finansuojamas iš Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios agentūros (EACI) lėšų.

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti greitai augančių energetinių augalų (GAEA) panaudojimą kaip energijos šaltinį tikslinių Rytų Europos šalių (Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos) centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, nustatant naujus regioninius GAEA išteklius CŠT sistemoms. Šiam tikslui pasiekti BIO-HEAT konsorciumas atliks įvairias užduotis, susijusias su mokymais ir informacijos platinimu bei orientuotas į kiekvieną iš tikslinių šalių.

Nuo Lietuvos šiame projekte dalyvavo ir kita gimininga šilumos tiekėjų asociacijai – Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA). Viso projekte dalyvauja 8 ES šalys (Vokietija, Ispanija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Lietuva).

BIO-HEAT strateginiai tikslai:
– padidinti AEI energijos dalį, pagamintą iš GAEA biomasės, tai padėtų pasiekti ES tikslus dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ateinančiais metais;
– padidinti ūkininkų, auginančių GAEA įvairios paskirties energijos gamybai, skaičių;
– sujungti vietinius rinkos dalyvius per internetinę platformą ir asmeninius kontaktus į darbo seminarus;
– gerinti energijos tvarumą;
– tobulinti ir leisti plėsti paramos schemas ir teisinę infrastruktūrą, kurios turi įtakos biomasės auginimui ir derliaus nuėmimo sektoriui, taip pat sudaro sąlygas naudoti AEI;
– stabilizuoti rinką, pasiūlant atitinkamoms valdžios institucijoms naujas paramos schemas ir veiklos kryptis, specialiai skirtas biokuro sektoriui;
– padidinti ir paįvairinti ūkininkų pajamų šaltinius;
– kurti biokuro energijos sambūrius visoje ES;
– Europoje skleisti sėkmės istorijas tarp mokslininkų ir technologijų tiekėjų bei galutinių vartotojų ir politikos formuotojų.

Vienas iš svarbiausių pirmųjų šio projekto darbų buvo sukurti internetinę svetainę www.bio-heat.eu. Ši svetainė veikia nuo 2010 m. gruodžio 8 d. Ir yra vienas pirmųjų komunikacijos tarp projekto ir rinkos partnerių etapų. Joje yra platinimo medžiaga ir naudinga informacija apie AEI ir jų panaudojimą energijai CŠT sistemose gauti, taip pat viešas diskusijų forumas, visos Rytų Europos šalių grandinės rinkų dalyvių sąrašai bei galimybė parodyti įgyvendintas ar dabar vykdomas AEI iniciatyvas, siekiant jas aptarti.

Pav. 1. Greitai augančių energetinių augalų panaudojimo rinkos grandinė

Visos šios grandinės organizacijos gali pasinaudoti BIO-HEAT projekto teikiamais privalumais. Rytų Europos šalių rinkų dalyviai gali užregistruoti svetainės žemėlapyje savo įmones ir pateikti jų veiklos aprašymus.

Bet kurio šios grandinės sektoriaus organizacija gali būti nemokamai užregistruota www.bio-heat.eu svetainėje.

BIO-HEAT konsorciumas netrukus baigs svarstyti ir kitus klausimus. Svarbiausias iš jų yra dabartinės centralizuoto šildymo tiekimo įrenginių būklės ir biokuro bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijos gamybai analizė ir sėkmės istorijų bei geriausių praktikų surinkimas, apžvalga ir socialinis-ekonominis įvertinimas GAEA, kaip biokuro šaltinio, panaudojimo kogeneracinėse Rytų Europos jėgainėse požiūriu.

Projekto rezultatai:

– 2011 m. gruodžio 6 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete „Biomasės panaudojimas CŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys jos plėtrai”. Seminare, kuriame dalyvavo per 100 žmonių (šilumos tiekimo įmonių atstovai, potencialūs investuotojai, jėgainių projektuotojai, žemės savininkai, ūkininkai, ir kt.) pranešimus skaitė Vytautas Stasiūnas (LŠTA prezidentas), kuris dalyvius supažindino su dabartine CŠT sektoriaus padėtimi, iškilusiomis problemomis, jo vystymosi ir modernizavimo perspektyvomis. Nerijus Jasinskas (LŠTA specialistas) oficialiai pristatė BIO-HEAT projektą, pateikė pagrindinius jo tikslus, supažindino su dabartiniu projekto etapu bei informavo apie šiuo metu gautus tyrimų rezultatus. Baigiamąjį seminaro pranešimą perskaitė „Litbioma” direktorius Aleksas Jakštas. Pranešimo pradžioje buvo pateikti duomenys apie biomasės išteklius, vėliau susirinkusieji sužinojo ir apie jos panaudojimo galimybes energijos gamybai CŠT sektoriuje. Taip pat trumpai apžvelgti teisiniai Lietuvos įsipareigojimai dėl biomasės panaudojimo centralizuotai tiekiamos šilumos, elektros energijos gamybai Europos Sąjungos bei šalies norminiuose dokumentuose. Antroji seminaro dalis (po pietų pertraukos) buvo skirta ekskursijai į UAB „Vilniaus energija” valdomus Vilniaus antrąją termofikacinę elektrinę (VE-2) bei Naująją Vilnią (Vilniaus miesto dalis), kur apžiūrėti biokuro katilai. Į išvyką seminaro dalyvius lydėjo LŠTA specialistas N. Jasinskas. Seminaro svečius maloniai priėmė katilinių atsakingi asmenys, jie aprodė visą techninį ūkį pradedant nuo biokuro saugojimo aikštelių, biokuro katilų ir baigiant biokuro pelenų surinkimo rezervuarais, taip pat išsamiai atsakė į visus užduotus techninius, organizacinius klausimus.

– 2012 m. vasario 15 d. AB „Klaipėdos energija” patalpose buvo surengtas antrasis seminaras „Biomasės panaudojimas CŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys jos plėtrai”. Šiame seminare dalyvavo per 80 žmonių šilumos tiekimo įmonių atstovai, jėgainių projektuotojai, ūkininkai, žemių savininkai, potencialūs investuotojai ir kt. Renginio metu pranešimus perskaitė LŠTA viceprezidento Romaldo Morkvėno. Jis dalyvius supažindino su dabartine CŠT sektoriaus padėtimi, iškilusiomis problemomis, jo vystymosi ir modernizavimo perspektyvomis. Antrą pranešimą perskaitė UAB „Fortum Klaipėda” direktorius Juozas Doniela. Seminaro dalyviai buvo išsamiai supažindinti su Klaipėdoje (Laisvojoje Ekonominėje Zonoje) naujai statoma termofikacine jėgaine, kuri pradės veikti 2013 m. pirmą pusmetį. Edmundas Paplauskas, UAB „GEOTERMA” vyr. ekonomistas perskaitė pranešimą apie šilumos gamybą, naudojant geoterminę energiją. Pranešimo tikslas buvo supažindinti klausytojus su, Lietuvoje kol kas vienintele esančia, geotermine jėgaine bei paaiškinti jos veikimo principą. N. Jasinskas pristatė BIO-HEAT projektą, pateikė pagrindinius jo tikslus, supažindino su dabartiniu projekto etapu bei informavo apie šiuo metu pasiektus tyrimų/apklausų rezultatus. Baigiamąjį seminaro pranešimą perskaitė „Litbioma” direktorius Aleksas Jakštas apie biomasės išteklius ir apie jos panaudojimo galimybes energijos gamybai CŠT sektoriuje.

Taip pat buvo suorganizuoti ir du praktiniai seminarijai siauresnei specialistų grupei siekiant aptarti esamas problemas naudojant biokurą centralizuotos šilumos gamybai, t.y. 2012 m. sausio 9 d. LŠTA patalpose bei 2012 m. balandžio 20 d. Kaune.

  4.5 Tarptautinis „INNO-HEAT” projektas

„Inno-Heat-Innovation in District Heating” – Naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose Nr. WTPB.02.02.00-92-009/10 – yra projektas, vykdomas pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą 2007-2013 m. ir dalinai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Projekto tikslas – energijos efektyvumo, saugumo ir atsinaujinančių energijos išteklių didinimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

Projekto pradžia – 2011 m. liepos 1 d., pabaiga – 2014 m. birželio 30 d.

Projekto pagrindiniai partneriai: AGFW (Vokietija); LŠTA (Lietuva); Opec Gdynia (Lenkija); Kolobrzeg (Lenkija); Region Skåne (Švedija); Sustainable Business Hub (Švedija) ir kiti.

Šiame tarptautiniame projekte iš Lietuvos taip pat dalyvauja UAB „Mažeikių šilumos tinklai” bei UAB „Šilutės šilumos tinklai”, jos yra asocijuotos projekto partnerės ir įsipareigoja:
– tarpininkaujant / padedant LŠTA pateikti techninius įmonių veiklos duomenis Švedijos energetikos ekspertams duomenų analizei atlikti;
– dalyvauti (pagal poreikį) projekto partnerių susitikimuose;
– privalomai dalyvauti išvykose (mokymo kursuose, angl. – study visit) į užsienio šalis, siekiant susipažinti su geros praktikos pavyzdžiais, kurie paremti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu CŠT sistemose ir efektyviu energijos (šilumos) naudojimu.

2012 m. liepos-rugsėjo mėnesiais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Švedijos energetikos ekspertams pateikė didelės apimties techninių duomenų suvestines, kurias gavo iš UAB „Mažeikių šilumos tinklai” ir UAB „Šilutės šilumos tinklai”. Šiuo metu vyksta techninių duomenų analizė ir per 2013 m. užsienio kolegos iš Švedijos pateiks išsamius analizės rezultatus.

2012 m. lapkričio 20-22 dienomis Švedijoje įvyko pirmieji mokymo kursai. Šiuose kursuose Blekingės regione, Karlskronoje, dalyvavo visi užsienio partneriai bei LŠTA kartu su asocijuotais partneriais (Mažeikių ir Šilutės šilumos tiekimo įmonių atstovais).

Pirmąją mokymo kursų dieną projekto dalyviai apsilankė naujoje Karlskronos biokogeneracinėje elektrinėje, kurią eksploatuoti pradėta nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Šios šilumą ir elektrą gaminančios elektrinės bendra instaliuota galia yra 54 MW (42 MW šiluminė ir 12 MW elektrinė galia), taip pat įrengtas ir 7 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, kurio dėka nemaža šilumos dalis susigrąžinama iš išmetamųjų dūmų .

Svečiams buvo aprodytas visas kogeneracinės elektrinės ūkis nuo biokuro atvežimo ir sandėliavimo aikštelės iki pelenų surinkimo bunkerio. Taip pat išsamiai atsakyta į visus užduotus klausimus, susijusius su jos veikimo principu.

Vėliau dalyviai apsilankė Karlskronos „Naval” muziejuje, kur išklausė miestelio mero pavaduotojo pranešimą apie savivaldybės pastangas keisti iškastinį kurą į vietinį biokurą šilumos gamyboje bei efektyvų šilumos naudojimą pastatuose. Kitą pranešimą perskaitė vietinės daugiabučių namų priežiūros atstovas, jame buvo pristatyti įgyvendinti projektai (ten, kur nėra CŠT tinklo), leidžiantys šilumą gaminti iš paviršinio vandens (naudojant šilumos siurblius) bei naudojant saulės kolektorius.

Antrą kursų dieną pranešimą skaitė Švedijos centralizuoto šilumos tiekimo asociacijos atstovas, jis dalyviams pateikė išsamią informaciją apie centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus plėtrą šalyje (kaip švedai CŠT sektoriuje perėjo nuo iškastinio kuro prie biokuro) ir supažindino su technologinėmis naujovėmis, kurios naudojamos CŠT sektoriuje siekiant kuo efektyviau gaminti ir naudoti šilumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad daugiausia dėmesio antrąją mokymo dieną buvo skirta diskusijai apie CŠT įmonių (Lietuvos ir Lenkijos) surinktus duomenis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistai, padedami UAB „Mažeikių šilumos tinklai” ir UAB „Šilutės šilumos tinklai” atstovų, pristatė minėtų Lietuvos įmonių artimiausius planus didinant jų veiklos efektyvumą, t. y. papildomos biokuro įrenginių galios plėtra, šilumos punktų ar rezervinių kuro ūkių modernizavimas, šilumos tiekimo trasų atnaujinimas ir, žinoma, daugiabučių namų atnaujinimo skatinimas.

Galima pasidžiaugti, kad Švedijos energetikos ekspertai, išklausę visų šalių atstovus, atkreipė dėmesį, jog UAB „Mažeikių šilumos tinklai” ir UAB „Šilutės šilumos tinklai” artimiausioje ateityje taps visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro naudojimo šilumos gamyboje. O Lenkijos CŠT įmonėms dar būtinos didelės investicijos, kad pasivytų minėtas Lietuvos šilumos tiekimo įmones pagal biokuro suvartojimą šilumos gamyboje. Tačiau Lenkija buvo išskirta kaip pavyzdys Lietuvai dėl aukšto šilumos vartojimo efektyvumo, t. y. per 60 proc. visų Lenkijos daugiabučių namų yra visiškai atnaujinti, o Lietuvoje tokių nėra nė 2 proc.

Paskutinę mokymo dieną visi svečiai apsilankė „Alfa Laval” gamykloje Ronebyje. Dalyviai pamatė, kaip gaminami šilumokaičiai ir vietoje surenkamas šilumos punktas, kuris vėliau vežamas į daugiabutį namą ir įrengiamas.

Prieš atsisveikint visiems mokymo kursų dalyviams buvo pranešta, kad kiti mokymo kursai bus surengti 2013 m. balandžio pabaigoje taip pat Švedijoje.

Informaciją apie projektą taip galite rasti oficialiame projekto tinklalapyje: http://innoheat.eu/ arba www.lsta.lt

Kontaktinė informacija, susijusi su projekto vykdymu:

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

2012 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis

2012 m. įvyko 52 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt.

Toliau buvo tęsiami bendradarbiavimai pagal pasirašytas bendradarbiavimo sutartis:
– bendradarbiavimas su Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) ir Lietuvos miško savininkų asociacija pagal 2005 m. spalio 13 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį;
– bendradarbiavimas tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos biodujų asociacijos pagal 2010 m. kovo 8 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą;
– bendradarbiavimas tarp Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pagal 2012 m. liepos 27 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą vykdant tarptautinio projekto „BIO-HEAT” „Greitai augančių energetinių augalų naudojimo Rytų Europos šalių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose IEE/09/890/SI2.558326) skatinimas” tikslus.

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas su kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.

2012 m. kovo 14-15 d. Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo prekybos rūmai organizavo tarptautinę konferenciją „Centralizuotas šilumos tiekimas 2012” („District Heating 2012”), kuri vyko Vroclave (Lenkija). Konferencijos šūkis – Centralizuoto šilumos tiekimo ateitis atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentus dėl išmetamųjų dujų ir energijos vartojimo efektyvumo. Konferencijoje nuo Lietuvos dalyvavo asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir perskaitė pranešimą.

Konstruktyvus bendravimas toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power. 2012 m. balandžio 26-27 d. Tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power Kopenhagoje (Danija) surengė metinę konferenciją „Teaming up for renewable district heating and cooling”. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apsilankyti Sonderborgo mieste (Danija), kur buvo pristatytas projektas „Projec-Zero”, tai yra iki 2029 metų bus visiškai atsisakyta naudoti iškastinį kurą, o energijai gaminti bus naudojami tik atsinaujinantys gamtos ištekliai. Iš Lietuvos konferencijoje dalyvavo 15 žmonių delegacija: Kęstutis Žilėnas (LR energetikos viceministras), Viktorija Sankauskaitė (LR energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja), Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Valdas Lukoševičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas), Vytautas Stasiūnas (LŠTA prezidentas), Mantas Paulauskas (LŠTA specialistas), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Rimantas Germanas (UAB „Vilniaus energija” komercijos direktorius), Arūnas Keserauskas (AB „Vilniaus šilumos tinklai” generalinis direktorius), Jonas Jurkus (UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generalinis direktorius), Gintaras Diržauskas (UAB „Utenos šilumos tinklai” generalinis direktorius), Vaidas Povilėnas (UAB „Prienų energija” direktorius), Nerijus Rasburskis (UAB AF-Consult), Gintvilė Žvirblytė (UAB AF-Consult)

2012 m. gegužės 18 d. UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” patalpose įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 30 asociacijos įmonių vadovai. Po asociacijos visuotinio veiklos ataskaitinio renginio buvo oficialiai atidaryta nauja biokogeneracinė elektrinė Alytuje, kuriame dalyvavo per 60 kviestinių svečių: iš LR Seimo, LR energetikos ministerijos, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

2012 m. liepos 19 d. Šiauliuose oficialiai atidaryta Šiaulių termofikacinė elektrinė. Elektrinės atidarimo ceremonijoje dalyvavo per 50 kviestinių svečių iš LR Seimo, LR energetikos ministerijos, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

Sėkmingai buvo tęsiamas bendravimas ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services). Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti Euroheat & Power (www.euroheat.org) direktorių tarybos susitikimuose, generalinėse asamblėjose. Taip pat aktyviai dalyvaujama EFIEES (www.efiees.com) generalinėse asamblėjose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (www.iea.org), WEC (Pasaulio energetikos taryba) (www.worldenergy.org).

Pažymėtina, kad asociacija 2012 m. ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su Danijos šilumos tiekėjų asociacija, Danijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba, Čekijos šilumos tiekėjų asociacija, Suomijos energetikos įmonių asociacija, Švedijos šilumos tiekėjų asociacija, Nekomercinės paskirties bendrija „Rusijos šilumos tiekimas”, Vokietijos šilumos ir elektros asociacija.

Per ataskaitinius metus asociacijoje svečiavosi: delegacijos iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos įmonių. Vizitų metu svečiai domėjosi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo, projektų vykdymo, teisės aktų kūrimo bei jų įgyvendinimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad per ataskaitinius metus asociacijos atstovai svečiavosi Suomijos, Danijos, Baltarusijos ambasadose ar jų surengtuose renginiuose/seminaruose Lietuvoje.

6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio sektoriui sumenkinti. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2012 metus LŠTA išplatino 41 pranešimą spaudai:
• 2012-01-02 „Šilumininkai: 2012-aisiais dujų sektorius staigmenų nepateiks”
• 2012-01-06 „Gruodį šilumos tiekėjai dujas pirko brangiau”
• 2012-01-19 „Gruodį Lietuvos daugiabučiuose – panašūs šilumos suvartojimo rodikliai”
• 2012-01-23 Lietuvoje – rekordinis dujų ir biokuro kainos skirtumas
• 2012-01-31 „Skaitiklių rodmenys skirtingu metu nurašomi visuose Lietuvos miestuose”
• 2012-02-29 „Vasarį šilumos suvartojimą augino šalčiai”
• 2012-03-15 „Vasarį didžiausias sąskaitas už šildymą gavo senų daugiabučių gyventojai”
• 2012-04-10 „Kovą gyventojai suvartojo apie 40 procentų mažiau šilumos nei vasarį”
• 2012-04-13 „Kovą šilumos tiekėjams brango gamtinės dujos”
• 2012-05-10 „Balandį gamtinių dujų kaina toliau augo”
• 2012-05-28 „A. Janukonio tinklapyje – tiesiai šviesiai apie energetikos užkulisius”
• 2012-05-28 „A. Janukonis: Kataras dujas Lietuvai parduos taip brangiai, kaip įmanoma”
• 2012-05-29 „Energetikos ministerijos siūlymai – tarp žemės ir dangaus”
• 2012-05-31 „A.Janukonis: pagrindinės šilumos ūkio problemos nėra sprendžiamos”
• 2012-06-04 „Dujų sektoriuje ruošiamasi iššvaistyti dar 1 milijardą litų „
• 2012-06-12 „A. Janukonis: terminalas užkirs biokuro plėtrą”
• 2012-06-18 „Gegužę gamtinės dujos brango 108 Lt/tne”
• 2012-06-25 „Liepą gamtinės dujos šilumą brangins, biokuras – pigins”
• 2012-06-26 „Šilumos tiekėjai siūlo piginti šilumą ir nebešildyti Elektrėnų marių”
• 2012-07-03 „Šilumos tiekėjai prieštarauja užmačioms branginti šilumą”
• 2012-07-10 „„Euroheat&Power” prezidentas: trečiasis ES energetikos paketas šilumos ūkio skaidyti neįpareigoja”
• 2012-07-17 „Sprendimui perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų – 15 dienų”
• 2012-07-19 „Vyriausybė nukėlė LŠTA pasiūlymo mažinti šilumos kainas svarstymą”
• 2012-07-24 „Žilvičiams Lietuvos žemė nesvetinga dėl valstybės požiūrio”
• 2012-08-09 „Šilumininkai reikalauja A. Sekmoko atskleisti planuojamą šilumos ūkio reformą”
• 2012-08-20 „Vyriausybė klaidžioja ilgalaikėje šilumos ūkio strategijoje”
• 2012-08-21 „Iki Vyriausybės sprendimo dėl šilumos kainų mažinimo – 11 dienų”
• 2012-08-21 „Konservatorių tikslas – biokuro žlugdymas”
• 2012-08-24 LŠTA pasiūlymas: Jei nerenovuojame daugiabučių, pinigus naudokime šilumos kainos mažinimui
• 2012-08-27 „Šilumos ūkio pervedimas prie biokuro – 1 mlrd. litų pigesnis už terminalą”
• 2012-08-28 „Energetikos ministerijos siūlymas – nemažinti šilumos kainų”
• 2012-08-30 „Vyriausybė nutyli realią padėtį Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose”
• 2012-09-04 „A.Janukonis: Premjeras meluoja apie šilumos kainą Vilniuje”
• 2012-09-05 „Pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prognozės dėl šilumos kainų”
• 2012-09-06 „Šilumininkai: šilumos ūkio reforma vis dar slepiama nuo visuomenės”
• 2012-09-11 „Šilumininkai siūlo atominės elektrinės referendumą papildyti klausimu dėl biokuro plėtros”
• 2012-09-25 „Šilumininkai: N. Udrėnas klaidina visuomenę ir savo vadovus”
• 2012-09-26 „Šilumininkai prieštarauja planams terminalą statyti branginant šilumą „
• 2012-09-26 „Šilumininkai: A. Sekmoko pristatytas projektas pabrangins šilumą”
• 2012-10-08 „Rugsėjo mėnesį gamtinių dujų kaina mažėjo 2,84 procento”
• 2012-12-10 „Lapkritį – mažesnės sąskaitos už šilumą nei pernai”.

LŠTA glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino daugiau kaip 20 straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami dienraščiuose („Lietuvos rytas”, „Respublika”, „Lietuvos žinios”), žurnaluose („Valstybė”, „Mokslas ir technika”, „APS. Architektūra. Projektavimas. Statyba”, „Veiklos kryptys”, „Apžvalga”, „Veidas”, „Statyba ir Architektūra”, „Europos ritmu”, „Statyk” ir kt.) bei internetiniuose informaciniuose portaluose („Delfi”, „ATN”, „LRT” ir „ALFA” ir kt.):
1) 2012 Nr. 1 (12) „Europos ritmu” „Vilniaus šilumos ūkyje įsisavinta ES fondų parama”;
2) 2012 / Nr. 1 (12) „Europos ritmu” „Litesko” investicijos į naujas šilumos trasas – su ES fondų parama”
3) 2012 Nr. 1 (12) „Energijos erdvė” „Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę”;
4) 2012/01 „Statyba ir architektūra” „Neišnaudotas vietos potencialas”;
5) 2012-02-26 www.lrt.lt „Kokios didžiulių šilumos kaštų priežastys?”;
6) 2012 Nr. 2 (13) „Europos ritmu” „Šilumininkai tikisi, kad namų renovacijai skirtos lėšos neišskris sraigtasparniais”;
7) 2012 Nr. 2 (13) „Europos ritmu” „Alytuje – antroji pagal dydį Lietuvoje biomasės kogeneracinė jėgainė”;
8) 2012 Nr. 2 (27) „Verslas & Politika” „Ko trūksta, kad už šilumą mokėtume švedišką kainą”;
9) 2012 balandis Nr. 1-2 (82) „Statyk!” „Centralizuotas šilumos tiekimas – politinių kovų ar nekompetencijos laukas?”;
10) 2012-05-18 „Lietuvos žinios” „Šiluma – į ežerą, milijonai – į naują katilinę”;
11) 2012-05-23 „Respublika” „Verslininkas A. Janukonis: Prezidentei būtini socialiniai neramumai”;
12) 2012-05-28 Nr. 22 „Veidas” „Didžiausias Vyriausybės pralaimėjimas – žlugusi namų renovacija”;
13) 2012/6 „Mokslas ir technika” „Ambicingi Plungės šilumininkų užmojai”;
14) 2012/6 „Mokslas ir technika” „Kopti aukštyn nelengva, bet būtina”;
15) 2012/7-8 „Mokslas ir technika” „Iš Radviliškio šilumininkų yra ko pasimokyti”;
16) 2012 rugpjūtis Nr. 8 (33) „Verslas & Politika” „Kodėl Lietuvoje mokesčiai už šildymą yra didesni nei galėtų būti?”;
17) 2012-08-10 „Respublika” „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras pamestinuko vietoje”;
18) 2012/10 „Supernamai” „Kaip už šilumą mokėti mažiau”;
19) 2012 Nr. 11 „Statyba ir architektūra” „Teisingiausia priemonė renovacijai – paskata”;
20) 2012/11 „Mokslas ir technika” „Ignalinos pavyzdys visai Lietuvai”;
21) 2012/11 „Statyba ir architektūra” „Kogeneracijai keliai atviri”;
22) 2012/11 „Statyba ir architektūra” „Šilumai taupyti – du receptai”;
23) 2012-12-13 „Respublika” „Renovacijos galvosūkis: kaip suvaldyti šilumą”;

Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti prieduose (žr. 6.1 priedas)

2012 m. aktyviai buvo rengiami ir platinami LŠTA tarybos pirmininko A. Janukonio pranešimai spaudai, kurie publikuoti LŠTA interneto svetainėje. Šiuos pranešimu spaudai galima rasti ir LŠTA tarybos pirmininko A. Janukonio interneto svetainėje www.andriusjanukonis.lt :
• 2012-05-28 Kataras dujas Lietuvai parduos taip brangiai, kaip įmanoma
• 2012-05-29 Energetikos ministerijos siūlymai – tarp žemės ir dangaus
• 2012-05-31 Pagrindinės šilumos ūkio problemos nėra sprendžiamos
• 2012-06-06 Dujų sektoriuje ruošiamasi iššvaistyti dar 1 milijardą litų
• 2012-06-12 Terminalas užkirs biokuro plėtrą
• 2012-06-14 LŠTA įvertino Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą
• 2012-07-09 Konservatoriai tęsia kovą prieš nacionalinį kurą
• 2012-07-10 Mazuto saugyklos likimas – dar vienas beprasmių valstybinių investicijų pavyzdys
• 2012-07-10 „Euroheat&Power” prezidentas: trečiasis ES energetikos paketas šilumos ūkio skaidyti neįpareigoja
• 2012-07-13 Europarlamentarai: valstybė nekompetentinga tvarkyti stambių energetinių projektų
• 2012-07-23 Parama biokuro diegimui – tik mažesniems miestams
• 2012-07-24 Žilvičiams Lietuvos žemė nesvetinga dėl valstybės požiūrio
• 2012-07-25 Dujų saugykla – klaidingos strategijos tęsinys
• 2012-07-30 Dujų saugyklos statybos – dėl vartojimo svyravimo
• 2012-07-30 Lietuva lieka pelningiausių iškasenų verslo zona
• 2012-08-01 90 proc. šilumos Švedijoje – iš atsinaujinančių energijos šaltinių
• 2012-08-02 Energetikos ministerija įsitraukia į rinkimų vajų
• 2012-08-07 Šilumos ūkis – svarbiausias žmonėms, bet ne valstybei
• 2012-08-08 Valstybinė kryptis: biokurui – griežtas ne
• 2012-08-09 Šilumininkai reikalauja A. Sekmoko atskleisti planuojamą šilumos ūkio reformą
• 2012-08-16 A. Sekmoko atsakymas dėl šilumos ūkio reformos – tyla
• 2012-08-22 Mokslininkai taip pat abejoja, ar premjeras dar gyvena Lietuvoje
• 2012-09-03 Valdantieji – už dujas, žmonės – už biokurą
• 2012-09-14 „Biokuras mažina šilumos kainas” ir „Danijos energetikos strategija – galimas pavyzdys Lietuvai?”
• 2012-09-17 Kokia biokuro ir namų renovacijos įtaka sąskaitoms už šilumą?
• 2012-09-18 Kaip vertinate šilumos ūkį rinkimų kontekste?
• 2012-09-26 Šilumininkai prieštarauja planams terminalą statyti branginant šilumą
• 2012-09-26 A. Sekmoko pristatytas projektas pabrangins šilumą
• 2012-10-01 Premjeras teisus: daugiabučių renovacijos srityje Vyriausybė nenuveikė nieko
• 2012-10-04 Terminalo mokestis prasilenkia su Europos Sąjungos teise
• 2012-10-10 Atsinaujinantys ištekliai šilumą pigina, o elektrą – nebūtinai
• 2012-10-15 Naujoji valdžia turės progą įvertinti ir terminalo naudą
• 2012-10-17 Kaimynų statomi ir planuojami SGD terminalai – racionalūs
• 2012-10-22 Iškilus SGD terminalui, biokurui vietos neliks
• 2012-10-23 1,3 milijardo Elektrėnuose neišspręs nė vienos energetinės problemos
• 2012-10-24 200 mln. pabrangęs elektrinės bloko projektas – ne problema?
• 2012-10-25 Valstybės prioritetai: dujoms – 25 kartus daugiau lėšų nei biokurui
• 2012-10-31 Ar A. Butkevičiaus planai energetikoje virs praktika?
• 2012-11-05 Merai vienareikšmiškai įvertino A. Sekmoko reformą
• 2012-11-07 „Žinių radijo” eteryje – apie naująją valdžią ir energetiką
• 2012-11-08 A. Sekmoko reformai – Konkurencijos tarybos verdiktas
• 2012-11-09 Terminalas šilumą brangins jau nuo sausio 1 dienos
• 2012-11-12 Elektros brangimo priežastis – dvigubai išaugęs VIAP mokestis
• 2012-11-13 Kodėl lietuvių pinigais išlaikomi batų gamintojai Kinijoje?
• 2012-11-14 Konservatorių sustabdytas Vilniaus perėjimas prie biokuro grįžta bumerangu
• 2012-11-21 Elektros, dujų ir šilumos vartotojams – nueinančios valdžios palikimas
• 2012-11-23 Dar kartą apie elektros brangimo priežastis
• 2012-12-03 A. Sekmokas pagal Trečiąjį paketą atskyrė ir ministerijas
• 2012-12-05 Brangūs projektai elektros neatpigins
• 2012-12-07 Kodėl šilumos tiekėjai neturi motyvo parduoti daugiau šilumos?
• 2012-12-12 A.Sekmokas patvirtino, kad terminalas naudos šilumos vartotojams neatneš.

Aukščiau išvardintus pranešimus galima rasti prieduose (žr. 6.2 priedas)

LŠTA Tarybos pirmininkas ir LŠTA prezidentas per ataskaitinius metus dažnai lankėsi radijo ir TV laidose ir aktyviai dėstė savo poziciją šilumos ūkio sektoriaus klausimais. Vieno iš LŠTA tarybos pirmininko Andriaus Janukonio 2012-09-05 „Žinių radijo” laidos „Prie pietų stalo” interviu stenograma pateikiama prieduose (žr. 6.3 priedas).

2012 metais Asociacija pasirašė sutartį su Viešąją įstaiga „Energijos taupymo priemonės”, kuri įsipareigojo vykdyti informacijos sklaidą aktualiais šilumos ūkio sektoriaus klausimais, t.y.
– parengti 8 autorinių – informacinių reportažų ciklą, skirtą reprezentuoti biokuro panaudojimo galimybes šilumos ir elektros gamybai centralizuotame šilumos sektoriuje bei efektyvų šilumos vartojimą daugiabučiuose gyvenamuose namuose.

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.

Per 2012 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika” numeriai (tiražas: 600 egz.), viso buvo publikuota 46 straipsniai.

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2012 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir rengiamos LŠTA narių metinės ūkinės veiklos statistinės ataskaitos (tiražas: 200 egz.).

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize.

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms bei žiniasklaidai (viso virš 2000 adresatų).

2012 metais ir toliau LŠTA platino informacinį – švietėjišką leidinį „Šilumos vartotojo vadovas”. Šio leidinio tikslas – objektyviai nušviesti visuomenę ir šilumos vartotojams suteikti reikiamą (objektyvią) informaciją apie vieną iš svarbiausių Lietuvos energetikos sektorių – CŠT. Leidinyje be tekstinės dalies gausu iliustracijų ir pavyzdžių, leisiančių lengviau suvokti pateiktą informaciją, patiems skaitytojams padaryti išvadas.
Šis ir kiti švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2012 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2012 m. balandžio 13 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai buvo apdovanoti:

LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLO APDOVANOJIMAI ĮTEIKTI:
1. Romualdas Jablonskis – UAB „Litesko” filialo „Palangos šiluma” direktorius;
2. Albertas Jurgis Kandrotas – UAB „Birštono šiluma” direktorius;
3. Genius Jurgelėnas – UAB „Utenos šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas;
4. Remigijus Šinkūnas – AB „Šiaulių energija” gamybos ir technikos skyriaus viršininkas;
5. Stasys Merkys – AB „Panevėžio energija” šilumos tinklų rajono viršininkas.

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Marius Jasalinis – UAB „Vilniaus energija” gamybos direktoriaus pavaduotojas – ET-3 vadovas;
2. Rimantas Šilkinis – AB „Kauno energija” Šilumos gamybos tarnybos Petrašiūnų elektrinės viršininkas;
3. Artūras Kavolis – AB „Klaipėdos energija” automatikos tarnybos viršininkas;
4. Vytautas Raziūnas – AB „Panevėžio energija” Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininko pavaduotojas;
5. Eimutis Rinkšalis – AB „Šiaulių energija” pietinės katilinės viršininko pavaduotojas;
6. Vitalijus Skačkovas – AB „Šiaulių energija” gamybos ir technikos skyriaus techninės priežiūros inžinierius;
7. Elvyra Zinkevičiūtė – AB „Jonavos šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė;
8. Jonas Gavėnia – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės viršininko pavaduotojas;

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Genadijus Vorkovičius – UAB „Vilniaus energija” ET-2 pamainos vadovas;
2. Jonas Grigūnas – UAB „Vilniaus energija” KAC-3 vadovo pavaduotojas;
3. Saulius Bekeris – UAB „Vilniaus energija” automatikos ir matavimų tarnybos inžinierius;
4. Bronius Labanas – UAB „Vilniaus energija” darbuotojas;
5. Feliksas Arnoldas Kupčinskas – AB „Kauno energija” pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento Pardavimo kontrolės skyriaus vyresnysis analitikas;
6. Tomas Pavasaris – AB „Kauno energija” šilumos gamybos tarnybos Katilinių skyriaus viršininkas;
7. Vytautas Šikšnius – AB „Klaipėdos energija” energijos gamybos tarnybos Klaipėdos jungtinės rajoninės katilinės įrenginių inžinierius
8. Aleksandras Bazinovas – AB „Klaipėdos energija” šilumos tiekimo tarnybos Klaipėdos šilumos tinklų rajono eksploatacijos inžinierius
9. Diana Vasiliauskienė – AB „Klaipėdos energija” informacinių technologijų tarnybos viršininkė;
10. Tomas Liukaitis – UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” elektros darbų grupės viršininkas;
11. Ramūnas Balionis – UAB „Litesko” filialo „Druskininkų šiluma” inžinierius;
12. Ruslanas Rimkus – UAB „Litesko” filialo „Telšių šiluma” techninio skyriaus inžinierius;
13. Vytautas Vokietaitis – UAB „Litesko” filialo „Marijampolės šiluma” remonto, šilumos tinklų ir kitų darbų grupės viršininkas;
14. Ričardas Bernotas – AB „Panevėžio energija” vyresniajam katilų – turbinų operatorius;
15. Vidas Vilenčikas – AB „Panevėžio energija” Rokiškio šilumos tinklų rajono meistras;
16. Gražina Lašienė – AB „Panevėžio energija” apskaitininkė;
17. Darius Rapševičius – AB „Panevėžio energija” elektrotechnikos tarnybos vyresnysis inžinierius;
18. Evaldas Pliūra – AB „Šiaulių energija” informatikos skyriaus viršininkas;
19. Tadas Kuodys – AB „Šiaulių energija” pietinės katilinės KMP ir A meistras;
20. Žana Vilkinienė – AB „Šiaulių energija” darbuotojų saugos ir chemijos tarnybos viršininko pavaduotoja;
21. Laimantas Meidus – UAB „Utenos šilumos tinklai” technikos – strategijos skyriaus viršininkas;
22. Dalia Kesminienė – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” sekretorė-personalo inspektorė;
23. Audrius Šemeta – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojas;
24. Martynas Matkevičius – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” gamybinės techninės tarnybos inžinierius projektuotojas;
25. Aldonai Grigonienei – UAB „Kaišiadorių šiluma” šilumos apskaitos tarnybos viršininkė – ekonomistė;
26. Rimantas Vitkauskas – UAB „Kaišiadorių šiluma” direktoriaus pavaduotojas energetikai;
27. Vytautas Develis – UAB „Ignalinos šilumos tinklai” automatikos prietaisų derintojas;
28. Valdas Naujalis – UAB „Lazdijų šiluma” energetikas;
29. Petras Girskas – UAB „Molėtų šiluma” vyr. katilų operatorius;
30. Lina Tamavičienė – UAB „Tauragės šilumos tinklai” buhalterė;
31. Antanas Arcišauskas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės viršininkas;
32. Sigitas Sendžikas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” vartotojų aptarnavimo tarnybos vadovas;
33. Donata Markvaldienė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” sandėlininkė;
34. Edmundas Jocaitis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” šiluminių matavimų ir automatikos elektros šaltkalvis;
35. Leonas Tunyla – UAB „Šilutės šilumos tinklai” šaltkalvis aptarnaujantis šilumos tinklus;
36. Daiva Staršelskienė – UAB „Raseinių šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė;
37. Gediminas Karpas – UAB „Raseinių šilumos tinklai” pamainos vyriausias operatorius.

Kiti apdovanojimai:
– 2012 m. kovo 9 d. UAB „Šalčininkų šilumos tinklai” ilgametis vyriausias inžinierius, direktorius Česlovas Juchnevičius „Už nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje.
– 2012 m. gegužės 24 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas Ivan Podmasko „Už nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.
– 2012 m. birželio 20 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyresniajam inžinierius inspektorius Jonas Burbulis „Už nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.
– 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” gamybinės techninės tarnybos technikė Sigita Rapalienė, apskaitos ir realizacijos tarnybos šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo ir remonto šaltkalvis Antanas Grakauskas, Mažeikių katilinės pamainos dispečeriai Laimutis Satkūnas ir Valerijonas Norvaiša įmonės 15 metų savarankiškos sukakties proga „Už ilgametį darbą ir didelį indėlį plėtojant”.
– 2012 m. spalio 5 d. UAB „Radviliškio šiluma” vyriausias inžinierius Rimantas Kazimieras Marmokas „Už ilgametį, nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.
– 2012 m. spalio 5 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” komercijos direktorius Raimundas Juškevičius 60 metų jubiliejaus proga „Už ilgametį, nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.
– 2012 m. spalio 25 d. UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos” vyriausias inžinierius Antanas Jankauskas, pamainos meistras Ginatras Baranskis, suvirintojas elektra Sigitas Aštrauskas, izoliuotojas – elektromonteris Pranas Maciulevičius „Už ilgametį, nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje”.

_______________________________________________________________

[1] tame tarpe 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, ir kitiems teisės aktams

[2] Including Directive 2009/73/EC of the European Parliament and of the Council of 13 July 2009 concerning common rules for the internal market in natural gas, Regulation (EC) No 994/2010 of the European Parliament and of the Council of 20 October 2010 concerning measures to safeguard security of gas supply, Regulation (EC) No 715/2009 of the European Parliament and of the Council of 13 July 2009 on conditions for access to the natural gas transmission networks and other legislation.

[3] Išsamūs elektrinės techniniai parametrai pateikiami Karlskronos šilumos tiekėjo tinklalapyje: http://www.affarsverken.se/Privat/Fjarrvarme/Sa-fungerar-fjarrvarme/Kraftvarmeverk-Karlskrona/

LŠTA 2012 metų veiklos ataskaita (1.47 MB)
LŠTA veiklos programa 2013 metams (298.50 KB)