ĮVADAS

2017 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2017-04-21 protokolas Nr. 1/26) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2017 metais įvyko 6 LŠTA Tarybos posėdžiai).

Per 2017 metus į asociaciją įstojo AB „Prienų šilumos tinklai“. Ataskaitinių metų pabaigoje asociacija vienijo 42 narius, t.y. 32 šilumos tiekimo įmones ir 9 kitas šilumos ūkio sektoriuje veikiančias įmones. Asociacijoje 2017 metų pabaigoje dirbo 6 darbuotojai.

Asociacija kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Per 2017 metus įvyko 51 energetikos ekspertų susitikimai. Į susitikimus aktualiausiais klausimais nuolat kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt  skiltyje „Aktualijos“ temoje „Posėdžių protokolai“. Nuoroda į patalpintą medžiagą elektroniniu paštu išsiunčiama šilumos tiekimo įmonės ir energetikos ekspertams. Taip pat kiekvieną pirmadienį vykstančius energetikos ekspertų susitikimus šilumos tiekimo įmonių specialistai gali stebėti video konferencijos būdu, prisijungę pagal iš anksto išsiųstą prisijungimo nuorodą.

Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt (skiltyje „Aktualijos“ temoje „Posėdžių protokolai“). 2017 metais įvyko 50 susitikimų kurių metu aptarta per 550 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai, aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo nuostatų. Diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Tiek Energetikos ekspertų susitikimų (pirmadienio), tiek darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimų medžiaga dėl didelės apimties yra saugoma vidiniame Asociacijos serveryje, esant poreikiui bet kada gali būti peržiūrėta ar pateikta suinteresuotiems asmenims ar institucijoms.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2017 metus išsiųsta per 900 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2017 metus buvo išsiųsta 132 raštai. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION“.

2017 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius dokumentus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, nuolatos dalyvavo įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos ir stebėsenos komitetų posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimą.

Pagrindiniai šilumos ūkio sektoriaus aktualūs klausimai, kurių problematiką asociacija sprendė per 2017 metus pateikiami 1.2 priede.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka, savo veikloje gindama ir atstovaudama teisėkūros procesuose savo narių teises ir teisėtus interesus, vienu iš pagrindinių savo tikslų ir uždavinių laikė teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimą, nes:

Asociacija teisėkūros procesuose, teisės aktuose nustatyta tvarka, gindama ir atstovaudama savo narių interesus, įgyvendindama teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimo tikslus iš uždavinius, rengė ir teikė valstybės valdymo ir Savivaldybių institucijoms su Asociacijos nariais suderintas pastabas ir pasiūlymus teisės aktams ir jų Projektams, esant reikalui rengė ir teikė pastabas ir pasiūlymus pagrindžiančias ekspertų studijas, analitines ir statistikos pažymas, ruošė ir teikė statistinę informaciją, pasiūlymus ir paklausimus dėl teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ir jų taikymo praktikos.

Asociacijos administracijos ir narių atstovai, įgyvendinant teisės aktų harmonizavimo tikslus ir uždavinius, aktyviai dalyvo Lietuvos Respublikos Seimo komitetų, frakcijų bei komisijų (energetikos) posėdžiuose bei pasitarimuose, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdžiuose ir susitikimuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų (energetikos, ūkio, aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo), kitų valstybės valdymo institucijų darbo grupėse, susitikimuose bei pasitarimuose, kur ruošiami, svarstomi bei priimami teisės aktų Projektai, sprendžiami teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ir jų taikymo praktikos klausimai.

Asociacijos administracijos ir narių atstovų veikla, įgyvendinant teisės aktų harmonizavimo tikslus ir uždavinius, buvo maksimaliai vieša. Teisėkūros procesų eiga rengiant, svarstant, priimant ir įgyvendinant teisės aktus operatyviai talpinama Asociacijos interneto svetainėje, pateikiama nariams – išsiunčiant dokumentus, pateikiama ir aptariama su ekspertais bei darbo grupių ir suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovais kiekvieną savaitę organizuojamuose susitikimuose, rengiant pranešimus spaudai, dalyvaujant žiniasklaidos laidose.

Pažymėtina, kad teisėkūros procesai mūsų šalyje yra labai intensyvūs ir dinamiški. Vien tiesiogiai šilumos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktų vidutiniškai kasmet rengiama, svarstoma ir didelė jų dalis priimama per 150 vienetų. 2017 metais buvo priimta 158 tokie teisės aktai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Asociacijai rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekiant, kad:

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:

Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.

Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei nuostatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai, laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų organizuojamose teminėse konferencijose.

Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi kompetetingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija ir tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais kompetetingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines pažymas ar konsultacijas.

Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingomis institucijomis, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio asocijacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų ekspertais, kompetetingais specialistais.

Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems specialistams.

Ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, jo daugkartinių pakeitimų įstatymų bei jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo, svarstymo ir priėmimo valstybės institucijose procesams, įstatymo bei įgyvendinimą lydinčių teisės aktų nuostatų įtakos šilumos ūkio sektoriaus efektyvios ir patikimos veiklos analizei bei vystymo perspektyvai. Asociacija teikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas jų projektams, rinko, sistemino ir teikė kompetetingoms institucijoms analitinę ir statistinę informaciją apie teisės aktų taikymo praktiką bei priimtų ir įgyvendinamų praktikoje jų nuostatų pasekmes ir įtaką šilumos sektoriaus efektyviam ir patikimam darbui.

Tenka apgailestauti, kad nežiūrint į dedamas pastangas, tik nedidelė dalis teisės aktų harmonizavimui asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų įvertinti valstybės valdymo institucijų patvirtintuose įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

Neatsižvelgiant į daromus trukdymus ir kai kurių valstybės valdymo institucijų užimtą poziciją, oponemtų viešųjų ryčių akcijas ataskaitiniu laikotarpiu Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, aktyviai bendradarbiavo ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, rengė ir teikė teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.

2017 metais priimti ir įsigaliojo 158 nauji teisės aktai ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (žr. 1.3 priedas) (2015 metais – 236, 2014 metais – 252, 2013 metais – 240, 2012 metais – 257, 2011 metais – 200, 2010 metais – 200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės aktai).

Apie naujus Teisės aktų registre paskelbtus teisės aktus Asociacijos nariai ataskaitiniu laikotarpiu buvo nuolatos informuojami elektroniniu paštu, pirmadieniais organizuojamuose energetikos ekspertų pasitarimuose ir penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose pateikiamoje medžiagoje.

2017 METAIS BUVO PRIIMTI IR/AR ĮGYVENDINAMI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI:

(šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir susijusių įstatymų projektai)

1.2. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)

Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik turi teisę gauti reikalingą struktūrinę finansinę paramą, bet ir teisiškai yra įsipareigojusi perkelti į savo teisės aktus bei įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvų nuostatas ar reglamentų rekomendacijas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos, reglamentuojančios energetikos sektorių:

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2013 metais Lietuvoje buvo atlikta:

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2013 m. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai“.

2016-12-07 LR energetikos ministerija pateikė ES Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo direktyvos naujų pasiūlymų suvestinę pagal atskiras sritis

2017 m. Asociacija dirbo AEI plėtros kryptimi, skatinant vietinio biokuro vartojimą šilumos gamyboje vietoje brangių gamtinių dujų. Tuo tikslu spręstos biokuro pirkimo problemos energijos išteklių biržoje, susijusios su brangstančiu biokuru šildymo sezono metu ir kuro trūkumu dėl ilgalaikių sandorių įpareigojimų vykdymui.

2016-06-21 LR aplinkos ministerijos raštas – informacija „Dėl Pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano pakeitimo.

Patvirtintas ATL 2013-2020 m. planas (šilumai ir elektrai):

Šilumai: AM 2014-07-15 paskelbė Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą ir jiems skirtų ATL kiekį 2013-2020 m. laikotarpiui.

Elektrai: ATL nebuvo laiku paskirstyti, nes Energetikos ministerija nebuvo gavusi metinių ataskaitų apie atliktas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų liekis, įgyvendinimą ir investicijų dydį. Šiai informacijai surinkti LŠTA užsakė darbą iš UAB „Cowi“ minėtai informacijai surinkti. Liepos viduryje visi dokumentai iš Energetikos ministerijos buvo perduoti Aplinkos ministerijai

2015-09-25 d. AM raštas dėl deleguojamo atstovo į darbo grupę ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos klausimams nagrinėti ir Lietuvos pozicijai dėl šios sistemos reikalavimų nustatymo 2021-2030 m. laikotarpiui formuoti. Deleguoti Ž. Juodkienė ir R. Ramanauskas. Darbo grupė veikė ir 2016 metais;

2017 m. buvo pratęstas darbo grupės veikla ir Aplinkos ministerija paprašė pakartotinai patikslinti deleguojamus asmenis. Asociacija 2017-10-25 raštu Nr. 117 delegavo du šilumos tiekimo įmonių specialistus: Ritą Kindurytę (AB Vilniaus šilumos tinklai Aplinkosaugos ir kokybės tarnybos vadovė) ir Rimantą Ramanauską (UAB „Litesko“ Aplinkosaugos ir kokybės projektų vadovas).

5 straipsnis Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo <…> kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

7 straipsnis Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos 1.  Kiekviena valstybė narė sukuria energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą. Ta sistema užtikrinama, kad, <…>, kiekvienos valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės, <…>, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiektų bendrą galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslą.

Tas tikslas yra bent lygiavertis užtikrinimui, kad nuo 2014 m. sausio 1  d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, apskaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio prieš 2013 m. sausio 1 d. vidurkį. Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis.

9 straipsnis Matavimas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota. 3. Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šilumos/vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai.

Jeigu daugiabučius pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas  <…> valstybės narės gali nustatyti skaidrias šilumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Atitinkamais atvejais tokiose taisyklėse pateikiamos gairės kaip paskirstyti sąnaudas už šilumą ir (arba) karštą vandenį:

10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija. 1. <…> valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad, kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <…>

14. Straipsnis Šildymo ir vėsinimo efektyvumo skatinimas. 1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka ir pateikia Komisijai išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.

Atliekant išsamų vertinimą visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinių didelio naudingumo kogeneracijos galimybių analizę, kuri atliekama pagal Direktyvą 2004/8/EB.

4. Tais atvejais, kai <…> nustatomos galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, kurio nauda viršija kaštus, valstybės narės, <…> , imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) kad būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė:

a) planuojama įrengti naują šiluminį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio bendra šiluminė galia didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;

b) iš esmės atnaujinamas esamas šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos jo pertvarkymo į didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį kaštai ir nauda;

Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 7 str. LR energetikos ministerijos užsakymu konsultantų bendrovė UAB „COWI Lietuva“ dar 2013 m. atliko studiją „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas“.

Dar 2014 m. Energetikos ministerija sudarė darbo grupę dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Asociacija į darbo grupę delegavo Romaldą Morkvėną, Algimantą Zarembą ir Valdą Jurkevičių. Asociacija aktyviai analizavo direktyvos nuostatas ir teikė rekomendacijas darbo grupei, siekiant kompleksiškai perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacija siūlė CŠT sistemose visur įrengti automatizuotus šilumos punktus bei modernizuoti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir tokiu būdu sutaupyti netgi daugiau energijos, nei Direktyvoje nustatyti šalies tikslai. Tačiau 2015 m. pradžioje Energetikos ministerija darbo grupės veiklą ir projektų pateikimą sustabdė, kadangi buvo numatyta dalį direktyvos nuostatų įgyvendinimo sąnaudų įtraukti į šilumos tarifą.

2015 m. birželio 19 d. LŠTA pateikė Energetikos ministerijai studiją „2012/27/ES direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje“. Studija skirta įvertinti direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 7 (Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos), 9 (Matavimas), 10 (Sąskaitose pateikiama informacija), 11 (Prieigos prie matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai) ir kituose straipsniuose numatytas nuostatas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimu mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, direktyvos įpareigojimų įgyvendinimo potencialą individualios apskaitos diegimo požiūriu, pateikiant individualios apskaitos ekonominį, techninį vertinimą ir pagrindimą. Remiantis atlikta studija parengtos potencialios techninės priemonės, skirtos minėtos direktyvos tikslų įgyvendinimui.

LŠTA užsakymu atlikta studija grindžiama faktiniais pavyzdžiais, kai prieš dešimtmetį Vilniuje buvo įgyvendintas pilotinis projektas keliems šimtams daugiabučių gyvenamųjų pastatų buvo įdiegta individuali šilumos apskaita šilumos kiekio dalikliais, o išvados grindžiamos senos statybos pastatų (iki 1992 m. statybos) palyginimu su analogiškais neapšiltintais pastatais.  Paskaičiuota, kad tipiniam 3 kambarių 60 m² butui, kuris turi 4 šildymo prietaisus (virtuvė ir 3 kambariai), individualios šilumos apskaitos šilumos skaitikliais įrengimas, įskaitant ir tam privalomas minimalias technines priemones (termostatinių ventilių įrengimas, šildymo ir karšto vandens stovų subalansavimas ir karšto vandens apskaitos sutvarkymas), tokios apskaitos įdiegimas kainuotų apie 1‘700 Eurų arba apie 30 Eur/m2, UAB „Danfoss“ patirtis rodo, kad tai kainuotų iki 35 Eur/m2 t.y. žymiau brangiau nei individualios šilumos apskaitos šilumos kiekio dalikliais įrengimas (įskaitant tas pačias minimalias privalomas technines priemones), kuris kainuoja apie 900 Eurų arba apie 15 Eur/m².

Direktyvos nuostatos, susijusios su energijos sutaupymu pas galutinį vartotoją, privalomos ne tik CŠT sektoriui, bet ir elektros bei dujų sektoriams. Viešais duomenimis bendras visų Lietuvos elektros, šilumos ir dujų sektorių galutinės energijos vartojimo mažinimo tikslas iki 2020 m. yra sutaupyti 2‘639 GWh energijos. LŠTA atliktos studijos ir ekspertų skaičiavimai rodo, kad CŠT sektoriuje iki 2020 m. galima sutaupyti per 2‘000 GWh šilumos. Tuomet, kad būtų įgyvendintas direktyvos tikslas, kitiems energetikos sektoriaus tektų gana nedidelė sutaupymų dalis. Šiam tikslui pasiekti reiktų visus dar esančius elevatorinius šilumos punktus pakeisti naujais automatiniais ir modernizuoti visų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas. Jau minėta, kad vienvamzdę šildymo sistemą (jos yra 90 proc. daugiabučių namų) galima patobulinti ją subalansuojant, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengiant termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, pakeičiant senus karšto vandens skaitiklius į elektroninius, įrengiant nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, leidžiančią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų bei butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui. Gyventojams nereiktų savarankiškai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekio, neliktų galimybės piktnaudžiauti. Tokia minimali, bet efektyvi sistemos pertvarka bute gali užtrukti iki pusdienio. Tokio dydžio intervencija pastato inžinerinėje sisitemoje leidžia sutaupyti apytiksliai iki 20–30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius šildytis ir pastato būklę iki rekonstrukcijos.

Asociacijos užsakymu 2015 m. atlikta studija „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas“. Studijoje identifikuotos pagrindinės problemos šilumos vartojimo dalyje ir šių problemų galimi sprendimo būdai.

Tipiniam daugiabučio gyvenamojo pastato gyventojui yra sudėtinga suprasti pastato vidaus inžinerinių sistemų darbą, eksploatavimo reikalavimus, numanyti, kodėl vieno kaimyno bute šildymo prietaisų yra daugiau, o kito mažiau nors 1 m² šildymas kainuoja vienodai, o virtuvėje atsukus karšto vandens čiaupą iškart nebėga karštas vanduo analogiškai, kaip tai vyksta vonioje. Šiame darbe vaizdžiai pateiktos daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, principinės schemos, jos aprašytos pateikiant atskirų sistemų privalumus, trūkumus bei potencialias rekomendacijas jų pagerinimui.

Daugiabučių namų gyventojai už dujas, elektros energija ir šaltą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų parodymus. Už šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti daugiabučių namų gyventojai savarankiškai atsiskaityti negali, kadangi šilumos suvartojimas nustatomas pagal įvadinio apskaitos prietaiso parodymus visam pastatui. Tokia tvarka galioja ir kitose ES valstybėse, nes šiluma patekusi į pastatą pagal prigimtį sklinda visame pastato tūryje ir negali būti tiksliai apskaitoma, kiek jos suvartojama daugiabučio namo atskiruose butuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose. Lietuvoje įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai įrengti vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507. Visoje Europos Sąjungoje tai reglamentuota tik 2012 m., priėmus 2012/27/ES Efektyvumo direktyvą.

2011-11-01 įsigaliojus LR šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, buvo uždrausta didžiuosiuose miestuose šilumos tiekėjui vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, tačiau visiems šilumos tiekėjams liko prievolė kiekvieną mėnesį daugiabučių butams paskirstyti šilumą ir išrašyti sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Šiandien vis dar neišspręstas prieštaravimas, kai šilumos tiekėjui, neturinčiam prieigos prie vidaus sistemų bei įrenginių, taip pat galimybės užtikrinti kokybišką šilumos tiekimo režimą, nustatyta prievolė tiekti šilumą ir išrašyti sąskaitas butams. Kadangi šilumos išdalinimas ir sąskaitų išrašymas butams labiausiai problematinis procesas ir daugiausiai keliantis ginčų tarp šilumos vartotojų ar juos ginančių institucijų ir šilumos tiekėjų, todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu atlikta studija – tiriamasis darbas „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas“ (toliau – Studija).

Studijos tikslas – vaizdžiai pateikti daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo, karšto ir geriamojo vandens karšto vandens ruošimui tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, principines schemas, jas aprašyti, pateikiant atskirų sistemų privalumus, trūkumus bei potencialias rekomendacijas jų pagerinimui. Siekiant minėto tikslo, buvo iškelti ir atlikti šie uždaviniai:

Studijos aktualumas realizuojamas identifikuojant tipines daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų schemas, jų savybes, trūkumus ir pateikiant rekomendacijas šių sistemų modernizavimui. Darbe ypatingas dėmesys kreipiamas į įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir karšto vandens skaitiklių butuose rodmenų nuskaitymo nuotoliniu (telemetriniu) būdu būtinybę, siekiant gyventojams pateikti tikslias sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį, suvartotą per ataskaitinį laikotarpį. Aptartos gyventojų butuose karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo, įvadinio šilumos apskaitos skaitiklio ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso prieš karšto vandens ruošimo įrenginį duomenų nurašymo (nuskaitymo) problemos ir jų galimas sprendimas.

Studijoje gausu vaizdinės medžiagos (schemų, paveiksliukų, nuotraukų), statistikos, praktinių pavyzdžių. Išsamiai aprašytos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos ir nuo jų techninio sprendimo priklausančios šilumos apskaitos galimybės skaitytojui leis paprasčiau suvokti šilumos apskaitos principus, būtinus tiksliam sąskaitų už šildymą išrašymui, o šilumos tiekėjui – paprasčiau šiuos principus išaiškinti vartotojui. Kiekvienas gyventojas iš Studijoje pateiktų 15 vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų schemų ras savo arba savo pastatui artimą schemą.

Lietuvos šilumos tiekėjų̨ asociacija atliko nemažai tyrimų ir ne kartą kreipėsi į valdžios institucijas dėl finansavimo skyrimo, tačiau į šiuos inovatyvius pasiūlymus taip ir neatsižvelgiama. Nors tai daryti skatina ir Europos Sąjungos direktyva 2012/27/ES „Dėl energijos vartojimo efektyvumo“, labai konkrečiais skaičiais įpareigojanti valstybes nares iki 2020 metų sumažinti energijos vartojimą esamuose objektuose. Direktyvos 7, 9, 10 str. numato šilumos apskaitos butuose įrengimą̨ ir teisingą sąskaitų̨ už̌ šildymą̨ pateikimą̨. Turima informacija rodo, kad rengiamas šios direktyvos pakeitimas, kuri dar labiau sugriežtins energijos švaistymo reikalavimus ir efektyvumo priemonių įgyvendinimo tikslus.

Energetikos ministerija parengė ir 2016-11-03 LR Seimas priėmė LR energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą ir papildė kitus susijusius įstatymus (LR Šilumos ūkio, LR elektros energetikos, LR Energetikos ir kt.). Šių įstatymų tikslas – perkelti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kas leistų užtikrinti energijos vartojimo mažinimą pas galutinį vartotoją, tikslią apskaitą ir įgyvendintų kt. su efektyvumu susijusius reikalavimus.

LR energetikos ministerija energijos sutaupymus pagal direktyvos reikalavimus pavedė atlikti elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, įskaitant  nuo 2014 m. sausio 1  d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija (tame tarpe ir šilumos energijos kiekius) įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio (<…>).

                      Lieka apgailestauti, kad 2017 m. Energetikos ministerija įpareigojo šilumos tiekimo įmones  šviesti šilumos vartotojus apie efektyvų šilumos vartojimą ir tokiu būdu sutaupyti praktiškai vienodą skaičių GWh šilumos, lyginant su pastatų renovacijos programa. Tokie skaičiuotini ir tik teoriniai šilumos sutaupymai,pastatuose, reikalingi ministerijai atsiskaitymui Europos Sąjungai, kelia ypatingą Asociacijos nerimą kalbant apie faktinį gyventojų gyvenimo sąlygų ir ekonominės padėties pagerinimą.

Galutinį direktyvos tekstą ES Parlamentas oficialiai patvirtino 2015 m. spalio 7 d., ES Taryba – lapkričio 10 d. 2015 m. lapkričio 25 d. Direktyva buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja nuo gruodžio 18 d. Nuo šios datos ES šalys narės per 2 metus turėjo perkelti Direktyvos nuostatas į savo nacionalinius teisės aktus. Direktyva reglamentuoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iš esamų vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 5 MW, į orą išmetamo SO2, NOx ir dulkių kiekis neviršija direktyvs II priedo 1 dalies 2 ir 3 lentelėse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių. Nurodytiems rodikliams pasiekti šilumos tiekimo įmonės bus priverstos atlikti tam tikrus projektus taršos mažinimui.

2015 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento Informacijos biure Lietuvoje į vyko seminaras-diskusija „Oro taršos mažinimo strategija. Europos Parlamento pozicija“. Diskusija skirta plačiau pažvelgti į naujos ES direktyvos reikalavimus.

Pernai, 2017 m., Aplinkos ministerija parengė ir LR aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtino Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normas. Šios normos tiesiogiai įgyvendina direktyvą ir įveda naujus griežtesnius reikalavimus aplinkos taršai.

2. STUDIJŲ RENGIMAS

2017 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2017-04-21 protokolas Nr. 1/26) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti 3 tiriamuosius darbus, įskaitant studijas ir konsultacines – analitines pažymas, viena studija pradėta rengti pagal pasirašytą sutartį ir dar vienos pasiūlytos studijos šiuo metu nagrinėjama techninė užduotis bei pateikti pasiūlymai. Žemiau pateikiamos studijos ir konsultacinės – analitinės pažymos:

Vertinimas susijęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2016 m. gruodžio 5 d. viešajai konsultacijai pateikta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) pakeitimo projektu, kuriuo keičiamas bei nauja redakcija išdėstomas Aprašas (toliau –  Projektas I), taip pat Aprašo pakeitimo projektas, kuriuo numatomas atitinkamų Aprašo nuostatų pakeitimas, kurių įsigaliojimas būtų atidėtas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – Projektas II).

Vertinimas nustatė šias pagrindines išvadas:

Apskaičiuotos palyginamosioms sąnaudos pagal naują Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų Aprašo projektą parodė, kad:

Išvada: Naujas Aprašo projektas sudaro sąlygas didėti šilumos kainai. Prognozuojama, kad šilumos kaina labiausiai didės ten, kur NŠG dalis didžiausia, nes nors ir atskirais laikotarpiais šilumos tiekėjo sąnaudos sumažėja, tačiau nekompensuoja perkamos iš NŠG šilumos sąnaudų padidėjimo dėl didesnių palyginamųjų sąnaudų.

Darbo tikslas: parengti Šilumos perdavimo tinklų ir įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, teisinio reglamentavimo analizę ir pasiūlymus jų tobulinimui.

Darbo pagrindas: parengti bendras vieningas Šilumos perdavimo tinklų ir įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles vietoje šiuo metu galiojančių dviejų skirtingų, tačiau tuo pačiu ir panašių, taisyklių, tai Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės ir Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės.

Studija su joje numatytų taisyklių projektu buvo parengtos ir perduotos asociacijai 2017 m. rugsėjo 8 d. pasirašant atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. 2017 m. rugsėjo 18 d LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-245 „Dėl Įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Asociacijos parengtos Įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės (TAR, 2017-09-20, Nr. 14823).

Studija aktuali tuo, kad šiuo metu reguliuojamos šilumos tiekimo sąnaudos yra ribojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) lyginamosios analizės rodikliais. Vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219, VKEKK paskelbti lyginamieji rodikliai taikomi Ūkio subjektams rengiant bei VKEKK ir (ar) savivaldybėms vertinant šilumos bazinės kainos dedamųjų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus. VKEKK lyginamuosius rodiklius turi skelbti viešai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d. Šiuo metu naujausi paskelbti duomenys, kuriais vadovaujamasi ribojant būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas yra už 2014 m. Pasenę duomenys ne tik neatspindi realios šalies ūkio padėties, tačiau ir istorinių duomenų naudojimas ateinantiems 3–5 metams, kuriems nustatoma bazinė kaina, neatspindi faktinių ir būtinų šilumos tiekimo veiklai vykdyti sąnaudų. Dėl ko šilumos tiekimo įmonės susiduria su sunkumais padengiant būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas per visą bazinės kainos galiojimo laikotarpį.

Pažymėtina, kad galiojanti šilumos kainodara neturi skatinamųjų elementų, kuriais būtų skatinamos įmonės pasiekiančios reikšmingus teigiamus šilumos kainos ir kitus efektyvaus šilumos tiekimo (šilumos kaina, patikimumas ir t.t.) rodiklius (key performance indicators – angl. k.).

Studijos tikslas – parengti siūlymus VKEKK dėl būtinųjų reguliuojamų sąnaudų ir skatinamojo reguliavimo šilumos kainodaroje. Proceso metu būtų siekiama sudaryti darbo grupę su VKEKK ir įtraukti juos į rekomendacijų rengimo ir derinimo procesą (tiek kiek tai neprieštarauja teisės aktams). Studijos atlikimo terminas numatytas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Apie studijos vykdymo eigą Asociacija informuos visus savo narius.

Reaguojant į tai, Lietuvos energetikos institutas pateikė pasiūlymą Dėl Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos raidos ir funkcionavimo, didėjant šildomų pastatų energiniam efektyvumui ir augant prijungtų decentralizuotų šilumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių apimtims, mokslinės analizės ir vertinimo studijos (ų) poreikio. Atsižvelgiant į tai, kad:

reikalinga parengti mokslinę studiją ar studijų rinkinį, kuriame identifikuotos probleminės sritys būtų kompleksiškai išanalizuotos ir taptų pagrindu parengiant išsamius pasiūlymus, kaip pagerinti teisinį reglamentavimą, visų pirma susijusį su prie CŠT sistemų prijungiamų ir AEI naudojančių įrenginių projektavimo, montavimo, eksploatavimo reikalavimais, taip pat papildantį daugiabučių namų šilumos gamybos ir vartojimo  išlaidų ir naudos paskirstymo butų savininkams metodikas. Tai prisidėtų prie tvarios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos raidos ir funkcionavimo užtikrinimo ir gerosios praktikos skleidimo bei pilotinių projektų finansavimo ir vykdymo procesų tobulinimo.

Dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su studijos atlikimo sutarties pasirašymo bei techninės užduoties suderinimo, Asociacija informuos savo narius, prieš tai pagrindines nuostatas suderinusi su Asociacijos taryba.

Greta aukščiau minėtų studijų ir tiriamųjų darbų Lietuvos CŠT sektorius toliau bandė spręsti įsisenėjusias problemas, kurios trukdo normaliai CŠT veiklai ir patrauklumui. Tarp tokių problemų paminėtinos:

Šios ir kitos Lietuvos CŠT sektoriaus aktualijos nuolat yra LŠTA darbų akiratyje: atliekami tyrimai, analizuojama tarptautinė patirtis, diskutuojama įvairiuose renginiuose. Deja, įvairūs politiniai ar verslo interesai, dažnai paviršutiniškas ir trumparegiškas požiūris į svarbiausią Lietuvos žmonėms šildymo sektorių trukdo kurti darnią ir vartotojams patrauklią apsirūpinimo šiluma sistemą. Centralizuotas šilumos tiekimas turėtų būti maksimaliai integruotas į šiuolaikinių miestų energetikos kompleksinę infrastruktūrą ir atlikti įvairias visuomenei reikalingas funkcijas, kaip teigiama Europos Komisijos nesenai paskelbtame ES Šildymo ir vėsinimo strategijoje. Vertinant kaimyninių pažangių šalių tendencijas CŠT sektoriuje, Lietuvos šilumos tiekėjai turi pradėti tolesnį vystymosi etapą: diegti lanksčias kompleksines energetines sistemas, padedančias akumuliuoti perteklinius ir pigios šilumos srautus, pereiti į žemesnės temperatūros režimą, modernizuoti šilumos punktus, suteikiant galimybę vartotojams tiekti ne tik šilumą, bet ir vėsumą, keistis su vartotojais energija, diegti išmaniuosius tinklus ir prietaisus, plėsti kogeneraciją ir trigeneraciją.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai ir konsultantai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai) ir šiuos klausimus nagrinėjantys ekspertai – konsultantai.

Dar 2014 m. Asociacijos Taryba, atsižvelgdama į VKEKK poziciją ir nutarimus dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 punkto pakeitimo (VKEKK 2013-02-28 d. nutarimas Nr. O3-73), 2014-05-30 d. nutarimas Nr. O3-153), kuriuo uždraudė Asociacijos nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis, priėmė sprendimą nebeviešinti asociacijos svetainėje www.lsta.lt patalpintų Asociacijos užsakymu atliktų studijų medžiagos. Vieša interneto prieiga toliau lieka ribojama.

Asociacijos nariai turi galimybę prisijungti prie uždaros interneto svetainės, pasinaudojus suteiktais slaptažodžiais, adresu: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2017 metais LŠTA bendradarbiaudama kartu su kitomis organizacijomis tiek organizavo, tiek aktyviai dalyvavo seminaruose/konferencijose, kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose. 

Svarbiausi 2017 metų renginiai bei reikšmingi įvykiai:

2017-01-27 Metinis asociacijos narių susitikimas 2016 metų nuveiktiems ir 2017 metų numatomiems darbams aptarti (LŠTA būstinė, Vilnius). Susitikime dalyvavo LR Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Evaldas Kervys, Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai, mokslo ir mokymo įstaigų, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

2017-02-02 Structum konferencija „Energetikos pokyčiai ir pastatų energinio efektyvumo didinimo galimybės“ („Multikino” kino teatras, PC „Ozas” Ozo g. 18 Vilnius). buvo aptarti svarbiausi su pastatų šildymo efektyvinimu susiję klausimai bei pasidalinta naujienomis, technologijomis ir gerąja patirtimi. V. Stasiūnas skaitė pranešimą.

2017-02-14 LŠTA pasveikino Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją 20 metų veiklos proga. Renginys vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje.

2017-02-09 LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas dalyvavo tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat&Power direktorių tarybos posėdyje, Briuselyje (Belgija)

2017-02-24 Šilumos tiekimo įmonių vadovų susitikimas Anykščiuose, kurio metu buvo aptartos Šilumos ūkio veiklos kryptys.

2017-02-27 Valstybinė energetikos inspekcija ir VšĮ “Atnaujinkime miestą” organizavo seminarą “Daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktų ir inžinerinių įrenginių priežiūra bei eksploatacija”. Seminaras surengtas Inspekcijos inciatyva, siekiant aptarti daugiabučių namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros problemas ir priežastis, lemiančias neefektyvų šilumos vartojimą, ir numatyti priemones, kurios padėtų taupyti šilumą.

2017-03-(21-22) Lenkijos ir Lietuvos Prekybos Rūmai organizavo Energetikos konferencija apie patirtį, susijusią su biomasės projektais Lietuvoje ir Lenkijoje „Šiluminė energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių — tvarkomi atsinaujinantys ištekliai“

2017-03-23 LŠTA atstovai (R. Gurklienė) dalyvavo grupinėje diskusijoje pagal 2016 m. spalio 4 d. sutartį Nr. 8‒48 su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, konsorciumas sudarytas iš UAB „Smart Continent LT“, UAB „Civitta” ir „Civitta Eesti“ 2017 m. vykdė  2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų poveikio energetikos sektoriui vertinimą. Vertinimo metu buvo atliekama statistinių duomenų ir teisės aktų analizės, paramos gavėjų apklausa, interviu su energetikos srities suinteresuotųjų pusių atstovais.

2017-03-30 LEI seminaras – diskusija „Kombinuota šilumos ir elektros gamyba Vilniuje ir Kaune: ką statysime, ką griausime“

2017-04-07 LR Seimo Energetikos komisija organizavo konferenciją „Konkurencija šilumos gamybos sektoriuje – rezultatai ir perspektyvos“. Konferencija vyko Seimo I rūmuose, Konstitucijos salėje. Konferencijos tikslas – išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis vyksta konkurencija šilumos gamybos sektoriuje ir kas iš tiesų garantuoja mažiausią šilumos kainą vartotojams.

2017-04-12 V. Stasiūnas dalyvavo LRT laidoje „Vartotojo gidas“: kodėl Lietuvoje centralizuotai teikiamos šilumos kainos skiriasi? Pokalbis studijoje vyko su VKEKK pirmininke Inga Žiliene ir Šilumos paskirstymo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt Tkačuk.

2017-04-18 Lietuvos nacionalinė energetikos asociacija kartu su LŠTA organizavo Energetikų dienos šventės minėjimą Rietave, kurios metu įžiebtas 125 elektros lempučių Energijos medis. Tuo simboliškai pažymėtas pirmosios elektros lemputės Lietuvoje įžiebimas, kuris įvyko prieš 125 metus, balandžio 17 d., Rietavo Bažnyčioje anuomet švenčiant Šv. Velykas.

2017-04-21 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose buvo paminėta profesinė šventė – Lietuvos ENERGETIKŲ DIENA, kuri LR Ūkio ministro Petro Čėsnos 2003 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 4-32 nustatyta ir švenčiama kasmet balandžio 17 dieną. Prieš šventę įmonių darbuotojai turėjo galimybę apsilankyti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Šv. Jonų bažnyčioje.
Valdovų rūmuose Energetikų diena paminėta jau trečius metus iš eilės. Renginyje dalyvavo Lietuvos valstybės institucijų atstovai: LR Seimo nariai: Artūras Skardžius, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Gediminas Vasiliauskas, LR Ministro Pirmininko patarėjas energetikai ir aplinkos apsaugai Tomas Garasimavičius, LR Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius.
Į šventę susirinko Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir darbuotojai iš beveik visų šalies savivaldybių šilumos tiekimo įmonių, taip pat energetikos veteranai, valstybinių institucijų ir organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų atstovai, Lietuvos energetikos ekspertai, kitų giminingų energetikos asociacijų ir įmonių vadovai bei atstovai.  

2017-04-21 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo asociacijos įmonių vadovai bei vadovų įgalioti įmonių atstovai. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas apžvelgė esamą ir prognozuojamą šilumos ūkio būklę, išvardino aktualiausius šilumos ūkio sektoriaus klausimus, pristatė ataskaitą apie asociacijos 2016 metų veiklą ir 2017 metų veiklos programą.

2017-04-26 Advokatų kontora Primus organizavo kasmetinį Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumą, viešbutyje „Kempinski“, Vilniuje. V. Stasiūnas skaitė pranešimą.

2017-05-03 Seminaras „Biokuro panaudojimas šilumos ūkyje:ateities perpektyvos, problematika, gamybos optimizavimo galimybės“. AVGO Group organizuojamas seminaras vyko Kaune. V. Stasiūnas skaitė pranešimą.

2017-05-(14-17) Euroheat&Power 38-asis Europos šilumininkų kongresas „Experience Tomorrow Today“ Glazge (Škotijoje, JK) Konferencijoje dalyvavo ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ar specialistai, bet ir Europos Komisijos, daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų atstovai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai.

 Nuo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos šiame renginyje dalyvavo: Rimantas Germanas (LŠTA Tarybos pirmininkas), Mantas Burokas (AB „Vilniaus šilumos tinklai” gen. direktorius), Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Vykintas Šuksteris (UAB „TERMA” direktorius), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas) ir Ramunė Gurklienė (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos technologijų ekspertė – konsultantė). Taip pat renginyje dalyvavo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, administracijos dirketoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai Pranciška Gudžinskaitė ir Matas Taparauskas. Kongrese pranešimą skaitė LŠTA tarybos pirmininkas Rimantas Germanas tema  „The success of Lithuanian DH sector: from imported fossil fuels to local biomass“

2017-05-18 Šilumos tiekimo įmonių vadovai buvo pakviesti susitikti su LR energetikos viceministru V. Macevičiumi ir kitais ministerijos atstovais aktualiems šilumos ūkio klausimams aptarti. Pagrindinis dėmesys skirtas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 11 str. „Energijos vartojimo auditas” įgyvendinimui.

2017-06-12 AB „Kauno energija” renginys „Posūkis centralizuoto šilumos tiekimo istorijos pažinime: nauja centralizuoto šilumos tiekimo pradžios Lietuvoje data“. Iki šių dienų centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia buvo laikoma 1947 m. birželio 7 d., kai iš Petrašiūnų elektrinės į Petrašiūnų popieriaus fabriką nutiestu garotiekiu buvo pradėtas tiekti garas. Tačiau VGTU pastatų energetikos katedros profesorius dr. Egidijus Saulius Juodis LŠTA užsakymu savo tyrimais atskleidė, kad centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžios data turi būti laikoma 1939 m. birželio 12 d., kai Vytauto Didžiojo universiteto klinikų Statybos komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos Energijos komiteto atstovas inž. Pr. Drąsutis pranešė, kad naujai pastatytos klinikų katilinės katilai išbandyti bandomuoju apkrovimu. Pasak profesoriaus, šią datą galima laikyti absoliučiai saugaus priešgaisriniu požiūriu ir, kaip vėliau išaiškėjo, tinkamiausio šilumos gamybai iš menkaverčio kuro, centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje veiklos pradžia.

Paminint šią datą, AB „Kauno energija“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija suorganizavo renginį „Posūkis centralizuoto šilumos tiekimo istorijos pažinime: nauja centralizuoto šilumos tiekimo pradžios Lietuvoje data“, į kurį sukvietė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narius bei vadovus, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos energetikos instituto atstovus. Renginio svečiai apsilankė klinikų katilinėje, kur nuo pat katilinės pastatymo 1939 m. vis dar stovi katilas „Gebruder Wagner“ bei kiti to laikmečio katilinės bei šilumos tiekimo įrenginiai

2017-06-15 Susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais dėl LAND 43-2017 projekto pastabų.

2017-06-(17-18) Lietuvos profesinių sąjungų federacija organizavo XXII Lietuvos pramonės darbuotojų šeimos sporto žaidynes, Šventojoje.

2017-06-21 Susitikimas Lietuvos pramoninkų konfederacijoje dėl Lietuvos energetikos strategijos projekto.

2017-07-05 LR Energetikos ministerija organizavo renginį – vertinimo „2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikis energetikos sektoriui” rezultatų pristatymas-diskusija. Renginio metu buvo pristatyti esminiai 2007 – 2013 m. struktūrinių fondų lėšomis finansuotų energetikos priemonių ir projektų rezultatai, diskutuojama apie energetikos sektoriaus pokyčius bei sukurtų rezultatų tvarumo užtikrinimą, dalijimasi gerosios praktikos patirtimi.

2017-07-11 VEI pasitarimas dėl Nacionalinės (vieningos) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projekto

2017-07-12 Energetikos ministerija pakvietė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos energijos gamintojų asociacijos, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus į pasitarimą dėl atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekto.

2017-08-02 Išplėstinis LPK Energetikos komiteto posėdis su Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu. Posėdžio metu buvo aptarta Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos projektas.

2017-08-(11-13) Lietuvos profesinių sąjungų federacijos organizuojamos 2017 m. įmonių specialistų meistriškumo konkursas poilsio bazėje „Rūta“ (Molėtuose)

2017-08-18 V. Stasiūno susitikimo su Seim energetikos komisijos pirmininku V. Poderiu aptarti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo klausimus.

2017-08-21 LŠTA būstinėje įvyko susitikimas su „Kurk Lietuvai“ atstovais dėl susitarimų tarp energijos tiekėjų ir Energetikos ministerijos dėl vartotojų švietimo ir informavimo

2017-08-31 Seminaras – diskusija: „Lietuvos energetikos strategijos projekto pristatymas ir aptarimas“

2017-09-05 Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys sukvietė institucijų/įmonių atstovus dalyvauti susitikime-diskusijoje ir pristatyti savo institucijos/įmonės poziciją tema „Centralizuotai tiekiamos šilumos neefektyvus vartojimas daugiabučiuose pastatuose ir vėlavimas įgyvendinti Direktyvos 2012/27/ES nuostatas“ Pagrindiniai klausimai:

2017-09-12 Valstybinėje energetikos inspekcijoje įvyko pasitarimas dėl šilumos ir elektros sektorių energetikos darbuotojų sertifikavimo klausimų

2017-09-20 Lietuvos savivaldybių asociacijoje vyko pasitarimas dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos probleminių klausimų.

2017-09-25 Tarptautinė Energetikos Agentūra kartu su Ukrainos vyriausybe Kijeve organizavo konferenciją apie Europos šilumos ūkį, pagrindines problemas ir ateities perspektyvas. LŠTA tarybos pirmininkas R. Germanas skaitė pranešimą.

2017-10-09 LŠTA būstinėje suorganizuotas susitikimas su VKEKK atstove Kristina Engelgardt-Tkačuk dėl naujų Šilumos paskirstymo metodų taikymo praktikos.

2017-10-10 LŠTA būstinėje suorganizuotas susitikimas su VKEKK atstovais ir  Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais dėl neigiamų mokėjimo sumų už šilumos kiekį nepaskirstytam karštam vandeniui įforminimo“.

2017-10-12 Tarptautinio projekto „KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS IR PRITAIKYMAS VIETOS LYGMENIU“ baigiamoji KONFERENCIJA. Vis akivaizdžiau pastaraisiais dešimtmečiais pasireiškianti klimato kaita neigiamai įtakoja aplinką, ūkio veiklą, pasaulinės ekonomikos plėtrą. 2012.11.06 Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Strategijos tikslai ir uždaviniai skirti nacionalinio lygmens valstybės institucijoms, bet ir vietos valdžios institucijoms (savivaldybėms) tenka labai atsakingas vaidmuo. Projekto tikslas yra suteikti papildomų žinių ir gebėjimų klimato kaitos problemoms (švelninimo, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos) spręsti, juolab, kad kai kurios savivaldybės sprendžia šias problemas laisvanoriškai dalyvaudamos Merų pakto iniciatyvoje.

Šiame renginyje V. Stasiūnas skaitė pranešimą.

2017-10-20 LR Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai kartu su Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumu (EUFORES) rengė apskritojo stalo diskusiją tema „Europos energetikos sąjungos galimybės ir iššūkiai – atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje“.

2017-10-24 Tarptautinė konferencija “The international District Cooling and Heating Conference” Dohoje, Katare. Renginyje dalyvavo LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis

2017-10-25 Lietuvos energetikų senjorų klubo surengta Vėlinių ir gyvųjų minėjimo šventė. Minėjimo metu buvo prisiminti išėję kolegos, uždegtos žvakutės prie iškiliujų energetikų.

2017-10-26 „Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais: politiniai, saugumo ir technologiniai aspektai“

2017-11-07 Vilniaus energetikos forumas NEPRIKLAUSOMA ENERGETIKA – STIPRI EKONOMIKA. IX metinis energetikos forumas, kaip įprasta, sutelkė politikos ir verslo lyderius, ekspertus, finansų sektoriaus atstovus ir siekė atsakyti į svarbiausius klausimus, kylančius Europai ir Baltijos valstybių regionui energetinio saugumo bei tvaraus ir konkurencingo energetikos verslo plėtros srityse

2017-11-07 Flandrijos biudžeto, finansų ir energetikos ministro Bart Tommelein iniciatyva š.m. lapkričio 7 d. įvyko susitikimas su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir įmonių grupės „Lietuvos energija” atstovais. Ministras Bart Tommelein pristatė Belgijos energetikos sektoriaus esamą padėtį ir ateities perspektyvas, Lietuvos atstovai supažindino su šalies centralizuotu šilumos ūkiu ir naujai statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektu.

2017-11-08 UAB „AVGO Group” organizavo seminarą „Reikalavimai daugiabučių pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros dokumentų rengimui, medžiagų ir remonto darbų pirkimui, naujausi pakeitimai” Kaune.

2017-11-24 Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje vyko konferencija diskusija ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS IGNALINOJE. Ignalina – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje 2012 m. demonstraciniais tikslais pradėta įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo programa „Ignalinos enervizija“. Būtent šios programos pagrindu netrukus buvo parengtas ir visuomenei pristatytas naujasis daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo modelis, iš pagrindų išjudinęs renovacijos procesus visoje šalyje

2017-12-04 Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, Danijos ambasada, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Seime organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis“. Dalinė senų Lietuvos daugiabučių renovacija – vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas bei šildymo sistemos subalansavimas nešiltinant sienų – turėtų būti skatinama valstybiniu mastu. Tai leistų gyventojams pradėti taupyti šilumą anksčiau, nelaukiant ilgo kompleksinės daugiabučių renovacijos proceso pabaigos. Konferencijos tikslas – aptarti energijos vartojimo efektyvumo Lietuvos šilumos ūkyje klausimus ir suvartojamos šilumos sumažinimo būdus, taip pat susipažinti su Europos šalių inovacijomis šilumos ūkyje.

2017-12-13 įvyko Energetikos komisijos posėdis, kuriame svarstytas klausimas: „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos naujos redakcijos (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1446) V skyriaus IV skirsnio „Šilumos ir vėsumos ūkis“.

 Iš viso asociacijos narių atstovai ir Asociacijos darbuotojai per 2016 m. dalyvavo  daugiau 100 renginių (konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, užsienyje bei įvairiose radijo ir televizijų laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

Asociacija savo interneto svetainėje, adresu http://www.lsta.lt/lt/events/listing/ , nuolatos informuoja apie vykstančius renginius, taip pat po renginių įkelia pranešimus, nuotraukas, kitą dalomąją medžiagą.

4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

Parengtos paraiškos finansavimui gauti:

PROJEKTAS “BALTIJOS MIESTŲ INDUSTRINĖ SIMBIOZĖ”

2017 m. sausio 17 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pradėjo įgyvendinti projektą “Baltijos miestų industrinė simbiozė” (angl. Urban Baltic Industrial Symbiosis” (UBIS), finansuojamą pagal 2014-2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programą. finansuojamą Projekto trukmė 36 mėn.

Projekto tikslas –  sumažinti išmetamų teršalų kiekį taupant energiją ir užtikrinant efektyvų energijos panaudojimą, kuriuos projekto partneriai sieks simbiozės tinkluose. Bus įgyvendinamos ekologiškos technologijos (5 bandomieji investiciniai projektai) siekiant  panaudoti perteklinę energiją iš atliekų utilizavimo šaltinių.

                      Projekto partneriai. Iš viso projekte dalyvauja 10 partnerių (keturi iš Švedijos, du iš Lietuvos ir du iš Danijos, vienas iš Vokietijos ir vienas iš Lenkijos).

Projekto vykdytojas ir pagrindinis partneris yra Skane Energy Agency (Švedijoje). Taip pat projekte dalyvauja penkios asociacijos iš keturių projekto partnerių šalių (dvi iš Švedijos, viena iš Lietuvos bei po vieną iš Danijos ir Vokietijos):

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

2017 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis

2017 m. įvyko 54 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai (vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių) ir 53 pirmadieniniai energetikos ekspertų pasitarimai (dalyvaudavo iki 10-15 dalyvių), kuriuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Visų susitikimų medžiaga iš anksto skelbiama asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt. Ataskaitiniais metais pirmadienio energetikos ekspertų pasitarimai ir toliau buvo organizuojami video konferencijų būdu.

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas ir su kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.

Konstruktyvus bendravimas ir toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat& Power (www.euroheat.org) ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacija, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) (www.efiees.com). Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti šių organizacijų organizuojamose generalinėse asamblėjose, konferencijose, kongresuose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

2017-02-09 d. LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas dalyvavo tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat&Power direktorių tarybos posėdyje

Tarybos posėdyje dalyvavo ir aktualius klausimus aptarė Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato Atsinaujinančių energijos išteklių, mokslinių tyrimų ir inovacijų, energijos vartojimo skyriaus direktorė Marie Donnelly (nuotraukoje pirma iš dešinės).

2017-05-(14-17) LŠTA delegacija kaip ir kasmet dalyvavo Euroheat&Power 38-asis Europos šilumininkų kongrese „Experience Tomorrow Today“ Glazge (Škotijoje, JK). Kongrese pranešimą skaitė LŠTA tarybos pirmininkas Rimantas Germanas tema  „The success of Lithuanian DH sector: from imported fossil fuels to local biomass“

 Nuo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos šiame renginyje dalyvavo: Rimantas Germanas (LŠTA Tarybos pirmininkas), Mantas Burokas (AB „Vilniaus šilumos tinklai” gen. direktorius), Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Vykintas Šuksteris (UAB „TERMA” direktorius), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas) ir Ramunė Gurklienė (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos technologijų ekspertė – konsultantė). Taip pat renginyje dalyvavo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, administracijos dirketoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai Pranciška Gudžinskaitė ir Matas Taparauskas.

2017-06-(20-21) d. LŠTA kartu su kolegomis iš DEVCCO (Švedija) organizavo LŠTA Tarybos pirmininko Rimanto Germano pažintinę kelionę į Stokholmą, kur specialistai iš E.ON Värme Sverige AB supažindino su projektuojamomis ir jau veikiančiomis mišriomis CŠT -geoterminės – saulės energijos sistemomis daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose..

2017-10-24 Euroheat&Power kartu su Marafeq Qatar organizavo tarptautinę konferenciją “The international District Cooling and Heating Conference” Dohoje, Katare.  Renginyje dalyvavo LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Renginio metu buvo galimybė pamatyti didžiausią pasaulyje šiuolaikinę centralizuotai tiekiamos vėsumos sistemą. Šios technologijos ateityje turėtų būti palaipsniui diegiamos ir Lietuvoje. Kaip pavyzdžiui, Estijoje Tartu mieste jau veikia CŠT vėsumos tinklai. Tai pirmasis toks projektas įgyvendintas Baltijos ir Rytų Europos regione.

2017-11-07 Flandrijos biudžeto, finansų ir energetikos ministro Bart Tommelein iniciatyva š.m. lapkričio 7 d. įvyko susitikimas su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir įmonių grupės „Lietuvos energija” atstovais. Ministras Bart Tommelein pristatė Belgijos energetikos sektoriaus esamą padėtį ir ateities perspektyvas, Lietuvos atstovai supažindino su šalies centralizuotu šilumos ūkiu ir naujai statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektu.

2017-12-04 Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, Danijos ambasada, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Seime organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis“.

LŠTA kvietimu į renginį atvyko Euroheat&Power prezdentas Werner R. Lutsch, viceprezidentas Birger Lauersen, Andres Veske ir Andrus Pirso iš Estijos šilumos ir elektros gamintojų asociacijos bei Valdis Vitolinš Latvijos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys. Po konferencijos įvyko visų asociacijų atstovų uždaras posėdis dėl Euroheat&Power nario mokesčio. Buvo pasiūlyta visoms trims Baltijos šalių asociacijoms susijungti į vieną konsorciumą ir tokiu būdu mokėti jungtinį nario mokestį, gaunant visas “Active member” privilegijas. Iki šiol Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra vientitelė iš trijų Pabaltijo valstybių, mokanti pilnateisio nario metinį mokestį, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijos yra tik “Supporting member”, jų nario mokestis yra ženkliai mažesnis.

2017-11-23 d. LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas dalyvavo EFIEES generalinėje asamblėjoje Romoje

2017-11-29 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymu LŠTA, susisiekusi su Suomijos energetikos įmonių asociacija, organizavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovų vizitą į Helsinkio šilumos tinklų įmonę HELEN. Kelionės tikslas – pasisemti patirties apie CŠT tinklų remontus ir priežiūrą, pažangias vamzdynų valdymo, modeliavimo, stebėsenos programas, žematemperatūrinių tinklų integravimą ir t.t.,

Per ataskaitinius metus Asociacijos prezidentas lankėsi užsienio ambasadų Lietuvoje organizuotuose įvairiuose renginiuose bei diskusijose.

6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija 2017 m. toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio sektoriui sumenkinti. Taip pat informuojant visuomenę per žiniasklaidos priemones apie gyventojams svarbius įvykius, besikeičiančius mokėjimus už šildymą atskirais šildymo sezono mėnesiais. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2017 metus LŠTA išplatino daugiau kaip 9 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimus spaudai ar kitokios aktualios informacijos:

Asociacijos pranešimus spaudai galima rasti priede (žr. 6.2 priedas).

Asociacija glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir žiniasklaidoje išplatino daugiau kaip 5 straipsnius, susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ir leidiniuose, žurnaluose bei internetiniuose informaciniuose portaluose.

2017 m. toliau vyko leidinio viešinimo programa, dalinimas šilumos tiekimo įmonėms.

Viena iš pagrindinių Asociacijos informacijos apie CŠT sektorių viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš seminarų ir konferencijų, darbo grupių posėdžių susitikimo medžiaga, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą ir t.t., svetainėje pateikia visi pagrindiniai vykstantys įvykę renginiai, jų nuotraukos ir pranešimai, jei buvo skaityti.

Nepaisant to, kad 2013-02-28 d. (nutarimu Nr. O3-73) ir vėliau 2014-05-30 d. (nutarimu Nr. O3-153) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, neatsižvelgdama į LŠTA teiktas pastabas bei šilumos ūkio sektoriaus mokslininkų, specialistų atskirą kreipimąsi, pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 p., kuriuo uždraudė LŠTA nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis,2017 m. Asociacijos leidžiama statistika „Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga“ tapo vieša ir prieinama visiems norintiems internete http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/cst-rodikliai . Tokia išsami statistika apie CŠT sektorių, apimant šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo grandis, yra vienintelė Lietuvoje.

Nuo pat Asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir t.t. 2017 m. tęsiant duomenų rinkimo ir jų sisteminimo darbus, atlikta išsami analizė apie Šilumos ūkio sektoriuje esamų, statomu ir planuojamų statyti biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) šilumos ir elektros galias (atskirai pagal ŠT įmonėse ir Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkoje). 

2014 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą, suderintą su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centru. Nuo šiol, vadovaujantis LR statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi ir STR 1.02.06:2012 „Statybos ir techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo” 66.1 ir 73 punktais, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įgijo teisę rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Per 2017 metus LŠTA bendradarbiaujant su MB Energy Advice (Kaunas) tęsė šią veiklą organizuojant mokymo seminarus.

Per 2017 metus buvo išleisti 3 periodinio žurnalo „Šiluminė technika” numeriai (tiražas: 500 egz.), viso buvo publikuota apie 50 straipsnių.

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2017 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 2700 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize.

Praktika rodo, kad Viena didžiausių ir seniausių problemų, užkertanti kelią ekonomiškam šilumos vartojimui, išlieka nesprendžiama – t.y. prasta daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų vidaus inžinerinių sistemų kokybė, lemianti žymiai didesnes gyventojų išlaidas šilumai. Nors visiems atskirų miestų gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, išlaidos suvartotai šilumai skiriasi. Mokėjimai už šildymą labiausiai priklauso nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės: jei namai nesandarūs, o vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nesubalansuotos, šildymui šilumos sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni.

Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2-3, o kai kur net iki 10 kartų daugiau nei naujuose, šilumą taupančiuose daugiabučiuose.

 Iš 17000 daugiabučių gyvenamųjų namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma 2017 m. vasario 1 d.:

–    naujos statybos (pastatyti po 1993 m.) daugiabučių namų skaičius siekia 1443 (8,5 proc.), t.sk. apie 24 daugiabučiai jau modernizuoti.

–    pilnai atnaujintų daugiabučių skaičius siekė 1797 (10,6 proc.) ir dalinai modernizuotų (įdiegta keletą šilumos taupymo priemonių) – 1150 (6,8 proc.).

Didžioji dalis senų sovietinės statybos daugiabučių namų gyventojų kenčia dėl nesubalansuotų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų – vieni butai yra peršildomi, o kiti – šąla, kai tuo tarpu tvarkingos inžinerinės sistemos užtikrina tolygų šildymą tarp skirtingų butų.

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms, kitoms giminingoms ir konsultacinėms įmonės veikiančios energetikos sektoriuje bei žiniasklaidai (viso per 2000 adresatų).

2017 metais ir toliau LŠTA platino informacinį – švietėjišką leidinį „Šilumos vartotojo vadovas“ (išleistą 2012 metais) bei 15-os metų Asociacijos veiklos sukakčiai paminėti 2013 metais išleistą knygą „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų“. Taip pat 2015 metais LŠTA savo nariams toliau platino Prof. hab. dr. Vytauto Martinaičio ir doc. dr. Valdo Lukoševičiaus parengtą vadovėlį „Šilumos gamyba deginant kurą“, bei Asociacijos iniciatyva 2015 m. parengtą Lietuvos energetikos leidinių katalogą.

Visi švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2017 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2017 m. balandžio 21 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga buvo apdovanoti 148 nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai:

Lietuvos Energetikų Garbės ženklas

LR Seimo Pirmininko Padėkos raštas

LR Ministro Pirmininko Padėkos raštas

LR Energetikos ministro, viceministro  Padėkos raštai

PET Lietuvos komiteto Padėkos raštas

LŠTA Tarybos Padėkos raštas

LEGA Padėkos raštas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prašymu LR Energetikos minister padėkos raštas  įteiktas UAB „Utenos šilumos tinklai“ vyriausiąjai buhalterei Margaritai Dapkuvienei, kuri š.m. birželio 3 d. šventė 50-ies metų jubiliejų