Įvadas

2016 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2016-04-15 protokolas Nr. 2/25) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2016 metais įvyko 3 LŠTA Tarybos posėdžiai).

2016 metais iš asociacijos išstojo SIA „Grundfos Pumps Baltic” Lietuvos filialas. Ataskaitinių metų pabaigoje asociacijoje buvo 41 narys, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 10 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Asociacijoje 2016 metų pabaigoje dirbo 6 darbuotojai.

Asociacija, kartu su Lietuvos energijos gamintojų asociacija (LEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Per 2016 metus įvyko 52 energetikos ekspertų susitikimai. Į susitikimus aktualiausiais klausimais nuolat kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai, valstybinių institucijų specialistais ir vadovai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t. Siekiant produktyvių susitikimų, prieš kiekvieną energetikos ekspertų susitikimą Asociacijos parengta medžiaga talpinama asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt skiltyje „Aktualijos„, o nuoroda į patalpintą medžiagą elektroniniu paštu išsiunčiama šilumos tiekimo įmonės ir energetikos ekspertams. Taip pat kiekvieną pirmadienį vykstančius energetikos ekspertų susitikimus šilumos tiekimo įmonių specialistai gali stebėti video konferencijos būdu, prisijungę pagal iš anksto išsiųstą prisijungimo nuorodą. Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų medžiaga su dokumentais prieš susitikimus talpinama asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt skiltyje „Posėdžių protokolai”. 2016 metais įvyko 53 susitikimas kurių metu aptarta per 550 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai, aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo nuostatų. Diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Tiek Energetikos ekspertų susitikimų (pirmadienio), tiek darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimų medžiaga dėl didelės apimties yra saugoma vidiniame Asociacijos serveryje, esant poreikiui bet kada gali būti peržiūrėta ar pateikta suinteresuotiems asmenims ar isntitucijoms.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2016 metus išsiųsta per 950 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2016 metus buvo išsiųsta 112 raštų. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION”.

2016 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius dokumentus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, nuolatos dalyvavo įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos ir stebėsenos komitetų posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimą.

Pagrindiniai šilumos ūkio sektoriaus aktualūs klausimai, kurių problematiką asociacija sprendė per 2016 metus pateikiami 1.2 priede.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka, gindama ir atstovaudama Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos, ūkio ir kitose ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės ir Savivaldybių institucijose savo narių interesus teisėkūros procesuose, vienu iš pagrindinių savo veiklos tikslų ir uždavinių laikė teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimą.

Asociacija įgyvendino ir ataskaitiniu laikotarpiu tęsė praktiką, kad kiekvieną savaitę vyktų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir jo įgyvendinimą lydinčių bei susijusių teisės aktų darbo grupių, asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojų interesus atstovaujančių institucijų atstovų susitikimai, kur svarstomi su energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai bei su teisės aktų harmonizavimo problemomis ir jų įgyvendinimo praktika susiję klausimai.

Asociacijos administracija ataskaitiniu laikotarpiu rengė ir teikė valstybės institucijoms su Asociacijos nariais suderintas pastabas ir pasiūlymus teisės aktų projektams, teikė paklausimus dėl teisės aktų taikymo praktikos

Asociacijos administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose, darbo grupėse bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai bei su dokumentais susijusi medžiaga.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas teisės aktų projektams, reglamentuojantiems šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekiant, kad:

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:

Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.
Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei nuostatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių kompetentingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai, laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų organizuojamose teminėse konferencijose.
Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi kompetentingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais kompetentingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines pažymas ar konsultacijas.
Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir savivaldybių kompetentingomis institucijomis, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio asociacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų ekspertais, kompetentingais specialistais.
Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems specialistams.

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir energetikos sektorių įstatymų pakeitimų įstatymų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms, įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms.

Po aktyvių Asociacijos pastangų ir diskusijų su valstybės institucijomis didžioji dalis Asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų buvo įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymų įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, aktyviai bendradarbiauja ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.

2016 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 163 nauji teisės aktai ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (žr. 1.3 priedas) (2015 metais – 236, 2014 metais – 252, 2013 metais – 240, 2012 metais – 257, 2011 metais – 200, 2010 metais – 200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės aktai). Apie naujus Teisės aktų registre paskelbtus teisės aktus Asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu bei Energetikos ekspertų pasitarimo metu.

2016 METAIS BUVO PRIIMTI IR/AR ĮGYVENDINAMI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI:

1.1.   ŠILUMOS SEKTORIUS (šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir susijusių įstatymų projektai)

1.2. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)

Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik gauna taip reikalingą struktūrinę finansinę paramą, bet ir teisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos reglamentuojančios energetikos sektorių:

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2013 metais Lietuvoje buvo atlikta:

1.         LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas atliko mokslinį-tiriamąjį darbą „Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti” (2009 m.)
2.         Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa” (2009 m.)
3.         Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją,
4.         Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris 2014 m. gruodžio 30 d. buvo pakeistas.
5.         2010 m. liepos mėn. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planas.
6.         Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2011 m. Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2013 m. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai”.

Patvirtintas ATL 2013-2020 m. planas (šilumai ir elektrai):

Šilumai: AM 2014-07-15 paskelbė Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą ir jiems skirtų ATL kiekį 2013-2020 m. laikotarpiui.

Elektrai: ATL nebuvo laiku paskirstyti, nes Energetikos ministerija nebuvo gavusi metinių ataskaitų apie atliktas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų liekis, įgyvendinimą ir investicijų dydį. Šiai informacijai surinkti LŠTA užsakė darbą iš UAB „Cowi” minėtai informacijai surinkti. Liepos viduryje visi dokumentai iš Energetikos ministerijos buvo perduoti Aplinkos ministerijai

2015-09-25 d. AM raštas dėl deleguojamo atstovo į darbo grupę ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos klausimams nagrinėti ir Lietuvos pozicijai dėl šios sistemos reikalavimų nustatymo 2021-2030 m. laikotarpiui formuoti. Deleguoti Ž. Juodkienė ir R. Ramanauskas. Darbo grupė veikė ir 2016 metais;

5 straipsnis Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo <…> kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

7 straipsnis Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos 1.  Kiekviena valstybė narė sukuria energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą. Ta sistema užtikrinama, kad, <…>, kiekvienos valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės, <…>, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiektų bendrą galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslą.

Tas tikslas yra bent lygiavertis užtikrinimui, kad nuo 2014 m. sausio 1  d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, apskaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio prieš 2013 m. sausio 1 d. vidurkį. Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis.

9 straipsnis Matavimas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota. 3. Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šilumos/vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai.

Jeigu daugiabučius pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas  <…> valstybės narės gali nustatyti skaidrias šilumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Atitinkamais atvejais tokiose taisyklėse pateikiamos gairės kaip paskirstyti sąnaudas už šilumą ir (arba) karštą vandenį:

a)         Namų ūkiui skirtą karštą vandenį;
b)        Šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai, apšildantys bendrojo naudojimo patalpas (laiptinių ir koridorių radiatoriai)
c)         Butams šildyti

10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija. 1. <…> valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad, kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <…>

14. Straipsnis Šildymo ir vėsinimo efektyvumo skatinimas. 1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka ir pateikia Komisijai išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.

Atliekant išsamų vertinimą visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinių didelio naudingumo kogeneracijos galimybių analizę, kuri atliekama pagal Direktyvą 2004/8/EB.

4. Tais atvejais, kai <…> nustatomos galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, kurio nauda viršija kaštus, valstybės narės, <…> , imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) kad būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė :

a) planuojama įrengti naują šiluminį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio bendra šiluminė galia didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;

b) iš esmės atnaujinamas esamas šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos jo pertvarkymo į didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį kaštai ir nauda;

Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 7 str. LR energetikos ministerijos užsakymu konsultantų bendrovė UAB „COWI Lietuva” dar 2013 m. atliko studiją „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas”.

Dar 2014 m. Energetikos ministerija sudarė darbo grupę dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Asociacija į darbo grupę delegavo Romaldą Morkvėną, Algimantą Zarembą ir Valdą Jurkevičių. Asociacija aktyviai analizavo direktyvos nuostatas ir teikė rekomendacijas darbo grupei, siekiant kompleksiškai perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacija siūlė CŠT sistemose visur įrengti automatizuotus šilumos punktus bei modernizuoti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir tokiu būdu sutaupyti netgi daugiau energijos, nei Direktyvoje nustatyti šalies tikslai. Tačiau 2015 m. pradžioje Energetikos ministerija darbo grupės veiklą ir projektų pateikimą sustabdė, kadangi buvo numatyta dalį direktyvos nuostatų įgyvendinimo sąnaudų įtraukti į šilumos tarifą.

2015 m. birželio 19 d. LŠTA pateikė Energetikos ministerijai studiją „2012/27/ES direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje„. Studija skirta įvertinti direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 7 (Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos), 9 (Matavimas), 10 (Sąskaitose pateikiama informacija), 11 (Prieigos prie matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai) ir kituose straipsniuose numatytas nuostatas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimu mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, direktyvos įpareigojimų įgyvendinimo potencialą individualios apskaitos diegimo požiūriu, pateikiant individualios apskaitos ekonominį, techninį vertinimą ir pagrindimą. Remiantis atlikta studija parengtos potencialios techninės priemonės, skirtos minėtos direktyvos tikslų įgyvendinimui.

LŠTA užsakymu atlikta studija grindžiama faktiniais pavyzdžiais, kai prieš dešimtmetį Vilniuje buvo įgyvendintas pilotinis projektas keliems šimtams daugiabučių gyvenamųjų pastatų buvo įdiegta individuali šilumos apskaita šilumos kiekio dalikliais, o išvados grindžiamos senos statybos pastatų (iki 1992 m. statybos) palyginimu su analogiškais neapšiltintais pastatais.  Paskaičiuota, kad tipiniam 3 kambarių 60 m² butui, kuris turi 4 šildymo prietaisus (virtuvė ir 3 kambariai), individualios šilumos apskaitos šilumos skaitikliais įrengimas, įskaitant ir tam privalomas minimalias technines priemones (termostatinių ventilių įrengimas, šildymo ir karšto vandens stovų subalansavimas ir karšto vandens apskaitos sutvarkymas), tokios apskaitos įdiegimas kainuotų apie 1‘700 Eurų arba apie 30 Eur/m2, UAB „Danfoss” patirtis rodo, kad tai kainuotų iki 35 Eur/m2 t.y. žymiau brangiau nei individualios šilumos apskaitos šilumos kiekio dalikliais įrengimas (įskaitant tas pačias minimalias privalomas technines priemones), kuris kainuoja apie 900 Eurų arba apie 15 Eur/m².

Direktyvos nuostatos, susijusios su energijos sutaupymu pas galutinį vartotoją, privalomos ne tik CŠT sektoriui, bet ir elektros bei dujų sektoriams. Viešais duomenimis bendras visų Lietuvos elektros, šilumos ir dujų sektorių galutinės energijos vartojimo mažinimo tikslas iki 2020 m. yra sutaupyti 2‘639 GWh energijos. LŠTA atliktos studijos ir ekspertų skaičiavimai rodo, kad CŠT sektoriuje iki 2020 m. galima sutaupyti per 2‘000 GWh šilumos. Tuomet, kad būtų įgyvendintas direktyvos tikslas, kitiems energetikos sektoriaus tektų gana nedidelė sutaupymų dalis. Šiam tikslui pasiekti reiktų visus dar esančius elevatorinius šilumos punktus pakeisti naujais automatiniais ir modernizuoti visų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas. Jau minėta, kad vienvamzdę šildymo sistemą (jos yra 90 proc. daugiabučių namų) galima patobulinti ją subalansuojant, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengiant termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, pakeičiant senus karšto vandens skaitiklius į elektroninius, įrengiant nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, leidžiančią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų bei butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui. Gyventojams nereiktų savarankiškai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekio, neliktų galimybės piktnaudžiauti. Tokia minimali, bet efektyvi sistemos pertvarka bute gali užtrukti iki pusdienio. Investicijos, atsižvelgiant į pastato tipą, gali siekti apie 15 eurų kv. metrui, todėl tipinio trijų kambarių 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į tokį sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų. Tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti apytiksliai iki 20-30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius šildytis ir pastato būklę iki rekonstrukcijos.

LŠTA užsakymu 2015 m. atlikta studija „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas”. Studijoje identifikuotos pagrindinės problemos šilumos vartojimo dalyje ir šių problemų galimi sprendimo būdai.

Tipiniam daugiabučio gyvenamojo pastato gyventojui yra sudėtinga suprasti pastato vidaus inžinerinių sistemų darbą, eksploatavimo reikalavimus, numanyti, kodėl vieno kaimyno bute šildymo prietaisų yra daugiau, o kito mažiau nors 1 m² šildymas kainuoja vienodai, o virtuvėje atsukus karšto vandens čiaupą iškart nebėga karštas vanduo analogiškai, kaip tai vyksta vonioje. Šiame darbe vaizdžiai pateiktos daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, principinės schemos, jos aprašytos pateikiant atskirų sistemų privalumus, trūkumus bei potencialias rekomendacijas jų pagerinimui.

Daugiabučių namų gyventojai už dujas, elektros energija ir šaltą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų parodymus. Už šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti daugiabučių namų gyventojai savarankiškai atsiskaityti negali, kadangi šilumos suvartojimas nustatomas pagal įvadinio apskaitos prietaiso parodymus visam pastatui. Tokia tvarka galioja ir kitose ES valstybėse, nes šiluma patekusi į pastatą pagal prigimtį sklinda visame pastato tūryje ir negali būti tiksliai apskaitoma, kiek jos suvartojama daugiabučio namo atskiruose butuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose. Lietuvoje įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai įrengti vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507. Visoje Europos Sąjungoje tai reglamentuota tik 2012 m., priėmus 2012/27/ES Efektyvumo direktyvą.

2011-11-01 įsigaliojus LR šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, buvo uždrausta didžiuosiuose miestuose šilumos tiekėjui vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, tačiau visiems šilumos tiekėjams liko prievolė kiekvieną mėnesį daugiabučių butams paskirstyti šilumą ir išrašyti sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Kadangi šilumos išdalinimas ir sąskaitų išrašymas butams labiausiai problematinis procesas ir daugiausiai keliantis ginčų tarp šilumos vartotojų ar juos ginančių institucijų ir šilumos tiekėjų, todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu atlikta studija – tiriamasis darbas „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas” (toliau – Studija).

Studijos tikslas – vaizdžiai pateikti daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo, karšto ir geriamojo vandens karšto vandens ruošimui tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, principines schemas, jas aprašyti, pateikiant atskirų sistemų privalumus, trūkumus bei potencialias rekomendacijas jų pagerinimui. Siekiant minėto tikslo, buvo iškelti ir atlikti šie uždaviniai:

–   Identifikuota daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė;
–  Apžvelgtas Lietuvos ir ES šilumos apskaitos reglamentavimas;
– Įvardinti galimi šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų tipai;
– Pateiktos šilumos vartojimo pas galutinį vartotoją mažinimo rekomendacijos, išanalizavus pilotinį Vilniaus daugiabučių namų daliklinės šilumos apskaitos sistemos įrengimo projektą;
–  Apžvelgtos karštu vandeniu apsirūpinimo galimybės;
–  Atlikta šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų surinkimo, perdavimo ir paskirstymo analizė, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reglamentuotais Šilumos paskirstymo metodais;
–  Detalizuota sąskaitų išrašymo procedūra.

Studijos aktualumas realizuojamas identifikuojant tipines daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų schemas, jų savybes, trūkumus ir pateikiant rekomendacijas šių sistemų modernizavimui. Darbe ypatingas dėmesys kreipiamas į įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir karšto vandens skaitiklių butuose rodmenų nuskaitymo nuotoliniu (telemetriniu) būdu būtinybę, siekiant gyventojams pateikti tikslias sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį, suvartotą per ataskaitinį laikotarpį. Aptartos gyventojų butuose karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo, įvadinio šilumos apskaitos skaitiklio ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso prieš karšto vandens ruošimo įrenginį duomenų nurašymo (nuskaitymo) problemos ir jų galimas sprendimas.

Studijoje gausu vaizdinės medžiagos (schemų, paveiksliukų, nuotraukų), statistikos, praktinių pavyzdžių. Išsamiai aprašytos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos ir nuo jų techninio sprendimo priklausančios šilumos apskaitos galimybės skaitytojui leis paprasčiau suvokti šilumos apskaitos principus, būtinus tiksliam sąskaitų už šildymą išrašymui, o šilumos tiekėjui – paprasčiau šiuos principus išaiškinti vartotojui. Kiekvienas gyventojas iš Studijoje pateiktų 15 vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų schemų ras savo arba savo pastatui artimą schemą.

Energetikos ministerija parengė ir 2016-11-03 LR Seimas priėmė LR energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą ir papildė kitus susijusius įstatymus (LR Šilumos ūkio, LR elektros energetikos, LR Energetikos ir kt.). Šių įstatymų tikslas – perkelti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kas leistų užtikrinti energijos vartojimo mažinimą pas galutinį vartotoją, tikslią apskaitą ir įgyvendintų kt. su efektyvumus susijusius reikalavimus.

LR energetikos ministerija energijos sutaupymus pagal direktyvos reikalavimus pavedė atlikti elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, įskaitant  nuo 2014 m. sausio 1  d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija (tame tarpe ir šilumos energijos kiekius) įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio (<…>).

Europos Komisija 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė pradinį Direktyvos pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui. Svarstymai ES Taryboje vyko visus 2014 metus ir gruodžio 12 d. ES Taryba pateikė galutinį pasiūlymą (bendrą požiūrį) dėl MCP direktyvos projekto, kuriame 5 straipsnio 2 punkto 4 pastraipojebuvo numatyta papildoma išimtis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus virš 5 MW galios įrengimams, nukeliant išmetamųjų teršalų ribinių verčių dydžių taikymą (nurodytų Direktyvos II Priede) iki 2030 m.: „Iki 2030 m. sausio 1 d. esančiuose kurą deginančiuose vidutinio dydžio įrenginiuose, kurių vardinė šiluminė galia yra didesnė nei 5 MW, gali būti nesilaikoma šiame straipsnyje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, jei ne mažiau kaip 50 % įrenginyje pagaminto naudingos šilumos kiekio (taikant slenkantį penkerių metų vidurkį) tiekiama garų arba karšto vandens pavidalu į viešą centralizuoto šilumos tiekimo tinklą”.

Pradiniame Europos komisijos 2013 m. pasiūlyme tokios išimties nebuvo, tačiau Taryboje šią išimtį tarptautinės asociacijos Euroheat&Power (kurios narė yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija) siūlymu palaikė daugumą ES narių-valstybių, tarp jų ir Lietuva (2014 m. gruodžio 17 d. ES Aplinkos ministrų susitikimo balsavimo metu).

2015 metais svarstymai persikėlė į Europos Parlamentą. Galutiniame balsavime, vykusiame 2015. gegužės 6 d. ENVI komitete tarp 18 kompromisinių pakeitimų, dėl išimčių CŠT sektoriui buvo suformuluoti 2 alternatyviniai pasiūlymai.

Deja, balsavimo metu kompromisiniam pakeitimui CA2A buvo nepritarta. Tačiau buvo suteiktas mandatas tarpinstitucinėms deryboms. Tolimesnė kova persikėlė į trišales diskusijas tarp ES Parlamento, Komisijos ir Tarybos.

LŠTA glaudžiai bendradarbiavo Direktyvos projekto svarstymo etapuose su Euroheat&Power, LR Aplinkos ministerija.

LŠTA užsakymu energetikos ekspertas KTU doc. Kestutis Buinevičius atliko pagrindimą, kodėl CŠT sektoriui yra būtina tokia išimtis.

Galutinį direktyvos tekstą ES Parlamentas oficialiai patvirtino 2015 m. spalio 7 d., ES Taryba – lapkričio 10 d. Š.m. lapkričio 25 d. Direktyva buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja nuo gruodžio 18 d. Nuo šios datos ES šalys narės per 2 metus turės perkelti Direktyvos nuostatas į savo nacionalinius teisės aktus.

2015 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento Informacijos biure Lietuvoje į vyko seminaras-diskusija „Oro taršos mažinimo strategija. Europos Parlamento pozicija”. Diskusija skirta plačiau pažvelgti į naujos ES direktyvos reikalavimus.

  2. STUDIJŲ RENGIMAS

 2016 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2016-04-15 protokolas Nr. 2/25) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti 6 tiriamuosius darbus, įskaitant studijas ir konsultacines – analitines pažymas. Žemiau pateiki studijų ir konsultacines – analitines pažymas:

1.  Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtaka šilumos kainai ir tiekimo patikimumui (rengėjas: UAB „Ekotermija”).

Pirmosios šilumos gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimo gairės įtvirtintos Nacionalinėje Energetinės Nepriklausomybės Strategijoje, patvirtintoje 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2133. Nuo Strategijos įsigaliojimo dienos iki šių dienų (Nuo 2012 iki 2016 m.), Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje reikšmingai išaugo nepriklausomų šilumos gamintojų gaminamas ir į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą tiekiamos šilumos kiekis.

Nacionalinėje Energetikos Nepriklausomybės Strategijoje ir Nacionalinės Energetikos Strategijos projekte įtvirtintas nuostatas galima teigti, kad minėtuose dokumentuose numatoma šilumos sektoriaus liberalizacija, pasižyminti šilumos gamybos veiklos atskyrimu, nediskriminacinių prisijungimo prie tinklų taisyklių paruošimu ir įdiegimu, konkurencijos plėtrai tinkamų prekybos taisyklių – vienpusio aukciono įdiegimu, padėtų užtikrinti alternatyvių energijos gamintojų prieigą prie tiekimo tinklų, o vartotojams sąlygoti nenutrūkstamą šilumos energijos tiekimą konkurencingomis bei ekonomiškai pagrįstomis ir palankiomis kainomis vartotojui. Tačiau tiek galiojančioje Strategijoje, tiek Strategijos projekte ar juos lydinčiuose dokumentuose nėra analizuojamos galimos liberalizavimo įdiegimo trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės, taip pat nėra pateikta jokia lydinčioji medžiaga, kuri sudarytų sąlygas pagrįsti autorių teikiamus siūlymus.

Šio darbo tikslas – įvertinti galimas Strategijos ir Strategijos Projekto įgyvendinimo pasekmės centralizuoto šilumos tiekimo įmonei ir šilumos vartotojams.

AB „Kauno energija” pavyzdžiu atlikta analizė parodė, kad šilumos perdavimo sąnaudos, įskaičiuojamos į šilumos kainą padidėtų. Suvestinė lentelė Kauno atvejui ir 5 didiesiems miestams.

KITOS IŠVADOS:

1. Dabartinėmis sąlygomis veikiant šilumos tiekimo įmonei joje šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklos turi kryžminį subsidijavimą, t.y. nusidėvėjimas, pelno dalis priskirtina atskiroms veikloms yra skiriamos finansuoti investicijų projektams nesiejant „pajamų” kilmės su „išlaidų” kilme. Dėl šios priežasties veiklų atskyrimas iššauktų reikšmingus vertinimus siekiant nustatyti kiek „viena iš perdavimo ar gamybos” veiklos „skolinga” kitai veiklai.
2. Esamos šilumos kainodaros nuostatos, susijusios su nusidėvėjimo normatyvo nustatymu vamzdynams atskyrus šilumos gamybos ir tiekimo veiklas neužtikrins perdavimo veiklos finansinio gyvybingumo vertinant esamų kreditorinių įsipareigojimų aptarnavimą bei galimybę skolintis naujų projektų įgyvendinimui. Vienintelis sprendimas būtų reikšmingai sumažinti reguliuojamą nusidėvėjimo normatyvą iki 8-10 metų kas trumpajame laikotarpyje reikšmingai padidintų šilumos perdavimo veiklos pastovių išlaidų dalį (2-3 kartus) tuo pačiu ir patį šilumos tarifą (iki 3-7 proc.);
3. Darytina prielaida, kad galimas bendras šilumos gamybos sąnaudų sumažėjimas dėl padidėjusios konkurencijos šilumos gamybos srityje, tačiau tai daugiau pajamas gaunančių juridinių asmenų perskirstymas nei aiškiai pagrįstas sąnaudų sumažėjimas;
4. Nauda tenkanti iš padidėjusios konkurencijos šilumos gamyboje Kauno miesto atveju sudaro iki 0,4 mln. Eur, tačiau šią naudą iš esmės sąlygoje pajamų perskirstymas tarp esamo šilumos tiekėjo šilumos gamybos veiklos ir NŠG. Objektyvių sąlygų ir priežasčių reikšmingesniam šilumos gamybos sumažėjimui Kauno miesto atveju sąlygų nėra. Nustatytas sąnaudų sumažėjimas yra Kauno miestui, kur konkurencija šilumos gamyboje yra didžiausia, kituose miestuose bendros šilumos gamybos sąnaudos dėl konkurencijos padidėjimo sumažės reikšmingai mažiau arba sumažėjimo nebus;
5. Vertinamas šilumos gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimas gali turėti reikšmingų pasekmių šilumos gamybos ir tinklo režimo palaikymo patikimumui. Iš dalies tai susiję su įrenginių, šiuo metu vykdančių rezervavimo funkciją, praradimu, taip pat su įstatymiškai neapibrėžtu tokios funkcijos delegavimo galimybe. Mažiausių kaštų šilumos tiekimo principas šiuo atveju pasiekiamas aukojant šilumos gamybos patikimumą;
6. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl šilumos perdavimo ir gamybos veiklų atskyrimo bendras šilumos sąnaudų padidėjimas penkeriose didžiausiose hidrauliškai vientisose sistemose gali siekti iki 4,6 mln. Eur per metus;
7. Pirminė analizė parodė, kad šilumos gamybos ir tiekimo veiklų fizinis ir juridinis atskyrimas neturi techninio, ekonominio, patikimumo ar organizacinio pagrindimo, todėl tolimesniame šios idėjos propagavime turėtų būti atliktas detalus tokio atskyrimo modelis konkrečiai sistemai įvertinant studijoje pateikiamus vertinimo aspektus.

  2. Šilumos tiekimo patikimumo (saugumo) vertinimo kriterijų, teisinio reglamentavimo ir atsakomybių paskirstymo parengimas (rengėjas: UAB „Ekotermija”)

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje per Nepriklausomybės laikotarpį įvyko labai daug pokyčių. CŠT įmonės iš centralizuoto valdymo ir kontrolės, vykdytos AB „Lietuvos energija”, perduotos savivaldybėms. Dėl įvairių priežasčių pasikeitė šilumos šaltinių charakteristikos, o dažnai ir jų išsidėstymas, vamzdynų apkrova ir t.t. pasikeitė dėl atsijungimų, renovacijos ir pan. Techninė kompetencija kiekvienoje CŠT bendrovėje gana skirtinga. Dėl nuolatinio spaudimo mažinti šilumos tiekimo kaštus didžioji dalis vamzdynų sensta, kai kur sumažėjo šilumos tiekimo patikimumas. Reikalavimai ir priemonės CŠT patikimumui teisės aktuose daugiausiai perkelti dar iš sovietinių laikų ir tebegalioja, nors situacija dažnai pasikeitė iš esmės. Patikimumo aspektai kol kas lieka valstybinės priežiūros sistemoje, nes rinkos dalyviai (draudimo bedrovės, CŠT įmonės), kaip Vakarų Europos šalyse, dar nėra pasiruošę pilnai perimti šią atsakomybę. Šio darbo tikslas įvertinti dabartinę CŠT sektoriaus patikimumą reglamentuojančią teisinę bazę ir parengti rekomendacijas, kaip šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas galėtų būti pagerinti dabartinėmis sąlygomis.

Darbo tikslas: parengti metodiką (metodinius reikalavimus, rekomendacijas ir kriterijus) šilumos tiekėjams (licenciją turintiems asmenims) atsakingiems už šilumos tiekimo patikimumą, siekiant įvertinti valdomos ir susijusios infrastruktūros patikimumą ir siekiant nustatyti būtinuosius patikimumą užtikrinančius veiksmus.

Darbe parengta metodika, kuri apima:

Atlikus studiją ekspertai parengė rekomendacijas dėl gamybos šaltinių įtraukimo į reguliuojamą turtą ribojimo, tvirtinant bazines šilumos kainas nuo 2017 m. sausio 1 d.:

VKEKK patvirtintos „Šilumos kainų nustatymo metodikos” (toliau Metodika) 13 punktas nustato, kad „Šilumos rezervinės galios užtikrinimo paslaugai (Metodikos 13.1.3 punktas) priskiriamos sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai, atitinkantys šilumos gamybos įrenginių galios apimtį, nustatytą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui”

Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos apraše nustatyta, kad „Rezervinės galios užtikrinimo paslauga – Ūkio subjekto teikiama paslauga, leidžianti šilumos tiekėjui užtikrinti per paskutinius 3 metus fiksuotą maksimalų sistemos galios poreikį ir užtikrinti papildomą galios kiekį, atitinkantį konkrečioje sistemoje esančio didžiausio katilo galią, tačiau ne didesnę kaip 30 proc. maksimalios galios sistemoje.”.

Taip pat Metodikos 20.3.12. punktas nustato, kad „šilumos generavimo šaltinių, kurių galia viršija maksimalų sistemos galios ir rezervinės galios užtikrinimo poreikį, kurio nustatymas reglamentuotas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, vertę, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui.”.

VKEKK 2013 m. vasario 28 d. Nr. O3-73 nutarimo 3 punktu nuspręsta, kad „<…> realizuoto šilumos kiekio sumažėjimas dėl pastatų renovacijos, ir šilumos gamybos įrenginių galios pertekliaus sąlygotos sąnaudos nuo 2017 m. sausio 1 d. nebus vertinamos nustatant šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir jas perskaičiuojant. <…>.  „.

Išvada ir siūlymas

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas reguliacines nuostatas visos šilumos tiekimo licenciją turinčios įmonės po 2017 m. sausio 1 dienos rengdamos šilumos bazinių kainų projektus ir siekiančios, kad į reguliuojamas sąnaudas būtų įtraukti šilumos gamybos šaltiniai (šaltinių dalis), kurių galia viršija VKEKK nustatytą ribą (trejų matų galios poreikio vidurkis plius 30 proc.) kartu su bazinės kainos projektu turi VKEKK pateikti aiškinamąjį raštą kuriuo pagrindžia didesnių nei nurodytieji galių poreikių pagrindimą siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą. Bazinės kainos šilumos gamybos šaltinių poreikio aiškinamasis raštas turėtų apimti (Ekotermija rekomendacija):

1. Tikslesnį šilumos poreikių (galios) skaičiavimą ne pagal faktinius poreikius paskutiniais trejais metais bet šilumos galios poreikį norminiams metams);
2. Inventorizuoti vartotojų sutartis su šilumos tiekėjais siekiant nustatant šilumos punktų instaliuotą galią ir nustatant suminę galią kurią šilumos tiekėjas yra įsipareigojęs patiekti vartotojams į šilumos punktus;
3. Nustatyti šilumos šaltinių, viršijančių VKEKK nurodytą 130 proc. ribą sąnaudas įtraukus šiuos šaltinius į reguliuojamą turtą;
4.  Atlikti modeliavimą siekiant nustatyti šilumos gamybos šaltinių poreikį esant avarinėms situacijoms ir siekiant užtikrinti šilumos poreikį naudojant rezervinį kurą (-us) pasinaudojant UAB „Ekotermija” 2016 metais  atliktame darbe „Šilumos tiekimo patikimumo (saugumo) vertinimo kriterijų, teisinio reglamentavimo ir atsakomybių paskirstymo parengimas” nuostatomis, taip pat Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu UAB „Ekotermija” parengtu ir LR energetikos ministerijai pateiktu „Centralizuoto aprūpinimo šiluma patikimumo tvarkos aprašas” nuostatomis;
5. Bazinės kainos aiškinamajame rašte nurodyti kaip šilumos tiekimo licenciją turinti įmonė elgsis tokiu atveju jei reikalingi saugumui ir patikimumui užtikrinti šilumos šaltiniai nebus įtraukti į reguliuojamą turtą, t.y. ar jie bus demontuoti, ar užkonservuoti, koks užkonservuotų šaltinių minimalus galimas paleidimo laikas, kaip bus elgiamasi su rezerviniu kuru ir t.t.;
6. Kita informacija ir duomenys šaltinių poreikiui pagrįsti.

3.  Analitinis straipsnis „Ar šildymas yra tik kiekvieno asmeninis reikalas?”

Straipsnyje apžvelgti populiariausi šildymo būdai, išskiriant CŠT šildymo privalomus, pagrindines teigiamas savybes, nes:
Centralizuotas šilumos tiekimas, yra ir bent artimiausioje ateityje išliks didžiausias šildymo sektorius Lietuvoje Jau veikiančios vietinį biokurą naudojančios katilinės ir statomos naujosios kogeneracinės elektrinės turi būti panaudojamos šaliai naudingos ir labai švarios energijos gamybai, pakeičiant vietines taršias katilines ir gaminant elektrą, kuri nukonkuruotų mums brukamą iš kaimyninių šalių. Tam reikia, kad dėl taupymo mažėjantys energijos kiekiai būtų kompensuoti naujų vartotojų, o sistemos priderinamos prie naujų energijos vartojimo mastų. Nors dabar CŠT šiluma pigesnė už alternatyvius šildymo būdus daugumoje Lietuvos miestų, tačiau šiam šildymo būdui dar trūksta patrauklumo. Ir ne tik dėl įvairių gandų apie šilumos tiekėjus, o labiausiai dėl negalėjimo reguliuoti energijos suvartojimą ir prastos tvarkos aptarnaujant daugiabučius. Jeigu Lietuva įgyvendintų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 7 ir 9 straipsnius t.y. baigtų įrengti automatinius šilumos punktus vietoje senų elevatorinių (iš 25039 vnt. šilumos punktų dar liko 4801 vnt. elevatoriniai), subalansuotų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, o kiekviename bute ant šildymo prietaisų sumontuotų termostatinius ventilius ir šilumos kiekio daliklius individualiai apskaitai bei įdiegtų vienalaikę nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą nuo įvadinio šilumos skaitiklio ir karšto vandens skaitiklių butuose, esant dabartinėms šilumos iš biokuro kainoms, turbūt sunku būtų rasti geresnį šildymo būdą. Jokių rūpesčių su katilais, su pelenais, su remontais ar kaimynų dūmais. Ne veltui ši šildymo technologija sparčiai plinta patogumus mėgstančiose Vakarų Europos šalyse. Šilumos tiekėjai neturėtų „monopolistiškai” snūduriuoti ar piktnaudžiauti, o turėtų aktyviau rūpintis savo rinkos plėtra. Aišku, jų motyvaciją ir veiksmus labiausiai lemia Energetikos reguliatoriaus (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) formuojami teisės aktai ir metodikos. Naujų vartotojų prijungimas turėtų lemti ne tik papildomus rūpesčius, bet ir didesnį pelną ar geresnius atlyginimus, jeigu šis šildymo būdas valstybei iš tikrųjų yra prioritetinis.

4. Analitinis straipsnis „Detaliai reguliuojamo Lietuvos šilumos ūkio raida”.

Lietuvoje, kaip niekur kitur, detaliai reglamentuojamas centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT). Didžiulis su šia veikla susijusių teisės ir norminių aktų kiekis nuolat pasipildo įvairiomis pataisomis, pakeitimais ir vis žadama vėl pradėti naujas reformas. Dėl to atsiranda įvairių prieštaravimų, kartais alogizmų. Nusivylus reguliavimu, siūloma įvesti konkurenciją (jei ne visur, tai bent viename mieste) arba, priešingai, jos atsisakyti. Tokioje situacijoje geriau suvoki gilius liaudies išminties klodus, pavyzdžiui: „Iš didelio rašto išėjo iš krašto”, „Nemesk kelio dėl takelio” arba „Kaip šauksi, taip ir atsilieps”. Kartais atrodo, kad keli susėdę valdininkai geriausiai žino, ką daryti, o teorija, tarptautinė praktika, sukaupta patirtis, priežastinių ryšių nustatymas, sąnaudų ir naudos analizė – tai tik tuščios sąvokos, reikalingos gal tik mokslininkams ar studentams. Gal mes didžiulio informacijos srauto laikais nebesugebame atskirti esminių dalykų nuo trumpalaikio blaškymosi? Jeigu planuojamos naujos reguliavimo reformos, kaip tenka girdėti, tai gal reikėtų iš pradžių giliai išanalizuoti priežastis, kurios lemia vienus ar kitus rezultatus šilumos ūkyje, o tik po to priimti radikalius sprendimus. Nėra vienos neklystančios nuomonės, bet šiuo straipsniu norisi atkreipti dėmesį į kai kuriuos šilumos ūkio raidos aspektus, ieškant tolesnių CŠT sektoriaus politikos ir reguliavimo kelių.

Šilumos ūkio veiklą organizuoja savivaldybės, pagrindines taisykles nustato Vyriausybė, Energetikos ministerija ir kitos valstybės institucijos. Labiausiai CŠT bendrovių veiklą kontroliuoja ir veikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), ji turi dideles galias, renka detalią informaciją apie CŠT bendroves, vertina jų pajėgumą, motyvuoja investicijas ir dažnai sprendžia, kiek kokių išlaidų turi (ne)padaryti reguliuojamas šilumos tiekėjas.

Šiandien CŠT sektoriuje susiklostė situacija, kad šilumos tiekėjai, kurie pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir iškastinį kurą iš esmės pakeitė biokuru, šilumą tiekia už maždaug 4-5 ct/kWh. Tai kaina, artima gamtinių dujų kainai, kai jos naudojamos individualiam šildymui (0,42 Eur/m³, apytiksliai tai atitinka šilumos kainą 4,7 ct/kWh). Pridėjus kitas išlaidas, reikalingas dujinės katilinės įrengimui ir priežiūrai, akivaizdu, kad centralizuotas šildymas šiuose miestuose kur kas pigesnis už dujinį šildymą. Be to, CŠT šildymas – „viskas įskaičiuota”, o dujiniam katilui dėl menko gedimo sustojus rūpestis ir papildomos išlaidos tenka pačiam savininkui.

Vakarų Europos šalių šilumos tiekėjai, konkuruojantys dėl vartotojų, lygiai taip pat susiduria su naujais iššūkiais, ir stengiasi juos kompensuoti panašiomis techninėmis-organizacinėmis priemonėmis. Būdami laisvi ir nereguliuojami subjektai, jie dažnai imasi nestandartinių priemonių ir kitų veiklų ar paslaugų, kurios palaikytų ekonominį gyvybingumą. Tokių veiksmų pavyzdžiai:

–    pigios šilumos paieška (šiaudai, durpės, anglys, atliekų deginimas, išoriniai energijos šaltiniai);
–   šilumos siurblių, saulės kolektorių, kitokių šilumos šaltinių įrengimas, pasinaudojant įvairiomis valstybių ir ES paramos formomis;
–   šilumos punktai keičiami šilumos siurbliais (šildymas ir vėsinimas), šie kombinuojami su šilumnešių temperatūros mažinimu;
–  kuriamos kompleksinės sistemos: trigeneracija, sezoninė šilumos akumuliacija, šilumos ir vėsumos tiekimas ar pan., į kurias įkomponuojama miesto energetinė infrastruktūra;
–   vietoje pikinių, kurą deginančių įrenginių statomi šilumos akumuliatoriai;
–  šalia šilumos, vykdoma ir vėsumos bei elektros gamyba ir tiekimas;
–  gaminama elektra piko valandomis parduodama rinkai, o pigi naktinė elektra perkama ir panaudojama šilumos gamybai: tiesiogiai arba šilumos siurbliams sukti;
–  CŠT vamzdynų sistema pamažu tampa energijos keitimosi su vartotojais tinklais;
–  siekiant geriau panaudoti turimą energetinę infrastruktūrą, pradedama energijai imlių produktų gamyba (biocheminiai produktai, džiovinimo paslaugos ir t.t.);
–  integruojamos CŠT sistemos, daromos investicijos kitose šalyse ir t.t.

Atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo raidą Vakarų Europos šalyse, atrodo, kad Lietuvos šilumos ūkyje turės būti keičiamas principinis požiūris į reguliavimą. Norint toliau formuoti konkurencingą ir patrauklų vartotojams centralizuotą šilumos tiekimą, reikės daugiau iniciatyvos ir motyvacijos suteikti pačioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Kad ir koks „efektyvus” būtų energetikos reguliatorius, jis negali šių naujovių įgyvendinti už šilumos tiekėją. Jo užduotis – sukurti minimalią, bet realiai efektyvią reguliacinę aplinką, kuri skatintų CŠT bendroves imtis iniciatyvos ir joms būtų atlyginta už gerus rezultatus. Tam reikia ne tik noro ir galimybių veikti.

Vienu teisės akto pakeitimu esmės nepakeisi, tačiau Lietuvos CŠT sektoriuje jau sukaupta gerų pavyzdžių, kuriuos pripažįsta ir vertina kitų šalių kolegos ir ekspertai. Modernizuodami šilumos tiekimo sistemas, Lietuvos šilumos tiekėjai daugelyje sričių pralenkė savo kolegas iš posovietinių ar posocialistinių šalių. Tokie visuotinai pripažinti Lietuvos CŠT sektoriaus laimėjimai kaip ankstyvas ir visuotinis įvadinės apskaitos įrengimas, grupinių šilumokaitinių pakeitimas individualiais automatiniais šilumos punktais, sparti biokuro katilų ir kondensacinių ekonomaizerių plėtra ir t.t. – gera patirtis, kurios motyvacinį efektyvumą išanalizavus galima formuoti naujus reguliacinio skatinimo mechanizmus. Žinoma, turint supratimą, kokias naujoves reikia dar įdiegti. Jeigu ne, perduokite iniciatyvą ir motyvaciją pačioms šilumos tiekimo įmonėms.

5. Analitinis straipsnis „Šildymo ir vėsinimo strategija Europos Sąjungai!”

Šių metų vasario 16-ąją, simbolinę Lietuvai dieną, Europos Komisija oficialiai pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai „Tvarios ir saugios energetikos paketą”, kuris būtų kuriamos Energetinės sąjungos politikos dalis.

Tvarios ir saugios energetikos paketas nubrėžia kryptis, kuriomis turi vystytis Europos Sąjungos (ES) energetika, ir numato pasiruošimą galimiems energijos tiekimo pertrūkiams. Pakete pateikiamas platus priemonių spektras, skirtas padidinti ES atsparumą gamtinių dujų tiekimo pertrūkiams. Pagrindiniai šios politikos uždaviniai:

a.   optimizuoti energijos vartojimą;
b. daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos šalyse;
c. sukurti gerai funkcionuojančią vidinę visa apimančią ES energetikos rinką;
d.  diversifikuoti energijos šaltinius, tiekėjus ir tiekimo maršrutus;
e.  suteikti daugiau skaidrumo energetikos rinkai ir skatinti ES šalių solidarumą, apsirūpinant energijos ištekliais.

Strategijoje teigiama, kad beveik pusė ES pastatų šildomi individualiais katilais, kurie buvo įrengti dar iki 1992 metų ir jų energetinis efektyvumas nesiekia net 60 procentų. Didelė dalis šių katilų eksploatuojami ilgiau, negu numatyta pagal jų techninius parametrus. Kai kuriose Europos šalyse iki trijų ketvirtadalių aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis susidaro dėl kietojo kuro (įskaitant malkas) naudojimo buitiniuose katiluose. Europos Komisija 2015 metais pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras Europos teisingumo teisme prieš kelias ES šalis nares dėl pernelyg didelės aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis. Strategijoje raginama spartinti taršių šildymo įrenginių pakeitimą naujomis aukšto efektyvumo technologijomis ir plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Šiuo požiūriu labai palankioje situacijoje yra šalys, kurios turi išplėtotus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, o šilumos gamybai efektyviai naudoja biomasę ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius.

Verta prisiminti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti oro taršos kietosiomis dalelėmis matavimai įtikinamai paliudijo, jog individualių namų kvartaluose, kurie šildomi daugiausia malkomis, teršalų koncentracija saugias normas viršijo iki keliolikos kartų. Sveikatos specialistai pateikia tyrimų duomenis, kad smulkiose dalelėse kaupiasi sunkieji metalai ir kitos vėžinius susirgimus sukeliančios medžiagos. Didėjantis sergamumas mirtinomis ligomis ir jų gydymas valstybei kasmet kainuoja milžiniškas lėšas, tačiau Lietuvoje praktiškai nieko nedaroma, kad visuose miestuose prieinamas ekologiškas centralizuotas šilumos tiekimas labiau padėtų užtikrinti kokybišką orą Lietuvos piliečiams ir prisidėtų sprendžiant pasaulines klimato kaitos problemas. Ir ne centralizuoto šildymo technologija čia kalta, o žmonės, kurie formuoja valstybės energetikos politiką ir kuria reguliacinę aplinką bei kainodarą šildymo sektoriuje. Paskelbtoji Šildymo ir vėsinimo strategija Europos Sąjungai – tai ir reikšmingas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nuopelnas. Asociacijos atstovai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose nuosekliai ragino politikus ir kolegas suteikti aiškiai apibrėžtą centralizuoto šilumos tiekimo reglamentavimą ES teisinėje sistemoje. Jeigu tai būtų buvę padaryta anksčiau, gal posovietinėse valstybėse būtų išvengta ar mažiau padaryta žalos šiam sektoriui dėl populistinių ir trumpalaikių politinių sprendimų. Šis dokumentas dabar leidžia objektyviai įvertinti Lietuvoje iki šiol darytus politinius ir administracinius sprendimus centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Kartu galima pasidžiaugti, kad Lietuvos miestuose buvo išsaugotos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kad jos po truputį modernizuojamos, gamtinės dujos baigiamos pakeisti atsinaujinančiu ir nepriklausančiu nuo kaimynų malonės biokuru ir t. t. Yra daug šilumos gamintojų, norinčių prisijungti prie CŠT sistemų, statomos kogeneracinės elektrinės ir tikėtina, kad šis šildymo būdas taps vis patrauklesnis ir naujiems vartotojams, kurių prisijungimai dar atpigintų šią paslaugą, sumažintų vartotojų rūpesčius ir užtikrintų sveikesnį orą mūsų šalies miestuose.

1.         Analitinė apžvalga „Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius 2015-aisiais”

Lietuvos CŠT bendrovės parodė savo gebėjimus tvarkyti šilumos tiekimo technologinę grandinę rekonstruodamos grupines šilumokaitines ir įrengdamos pastatuose individualius automatinius šilumos punktus. 2015 metų pabaigoje buvo likusios tik 5 grupinės šilumokaitinės iš buvusių 600. Šis technologinis sprendimas ne tik sutaupė apie 15 proc. šilumos pastatuose dėl tikslesnio reguliavimo, bet ir sumažino bendrąsias šilumos tiekimo sąnaudas dėl mažesnių šilumos perdavimo nuostolių, mažesnių remonto išlaidų ir pan. Šis pasiekimas ne tik kasmet sutaupo milijonus eurų CŠT vartotojams, bet ir žavi kitas posovietines šalis, kuriose šis procesas dar tik prasideda. Akivaizdu, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų pastatuose modernizavimas daug kur sustojo, kai didiesiems šilumos tiekėjams įstatymu buvo uždrausta būti ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojais. O kol kas atrodo, kad nei daugiabučių pastatų administratoriai, nei bendrijos nėra pajėgūs atlikti vidaus sistemų modernizavimo darbus. Yra apie ką pagalvoti planuojant Efektyvaus energijos vartojimo direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Kol kas individualūs šilumos punktai Lietuvoje yra įvairūs

Šiuo metu iš 17 000 daugiabučių 859 namuose įrengta šilumos apskaita butuose, o dar 732 namuose sumontuoti šilumos paskirstymo prietaisai – dalikliai. 2011 metais priimta Šilumos ūkio įstatymo pataisa ne tik sustabdė vartojimo sistemų modernizavimą daugelyje miestų, bet ir sukėlė nemažai problemų eksploatuojant šiuos įrenginius. Daugelyje pastatų neišspręsti šilumos punktų nuosavybės klausimai, gyventojai vangiai skiria lėšų šilumos punktų eksploatacijai ir remontui, šilumos tiekėjai patiria finansinių nuostolių, kenčia šilumos tiekimo kokybė.

Importuojamų gamtinių dujų pakeitimas pigiu, daugiausiai vietinės kilmės atsinaujinančiu biokuru ne tik mažina šilumos kainas, bet ir sukuria didelę naudą šalies ekonomikai, didina energetinį saugumą. Keičiant sovietinių laikų katilų parką šiuolaikiniais biokurą deginančiais įrenginiais, gerėja sektoriaus energetinis efektyvumas. Dėl to gaminant šilumą efektyvesniais įrenginiais sutaupoma kuro maždaug tiek, kiek prarandama tą šilumą transportuojant vamzdynais vartotojams. 1996 metais vienai MWh šilumos pagaminti reikėjo sunaudoti apie 101,7 kg kuro, skaičiuojant naftos ekvivalentu, o 2015 metais tam pakako 89,6 kg_ne, skaičiuojant pagal žemutinį šilumingumą.

Daugiausia dėl brangių gamtinių dujų keitimo pigesniu vietiniu biokuru ir veiklos efektyvinimo CŠT sektoriaus reguliuojamosios veiklos pajamos nuo 576 mln. Eur 2012 metais sumažėjo iki 395 mln. Eur praėjusiais metais. Tai reiškia, kad centralizuotai šiluma aprūpinami vartotojai per metus už šiluminę energiją sumokėjo apie 181 mln. Eur mažiau (skirtumas – 31 proc.), jeigu lyginsime tuos metus (šilumos buvo parduota tik 8,5 proc. mažiau). Lyginant praėjusius metus su 2014-aisiais, kai buvo parduotas panašus metinis šilumos kiekis, išlaidos už šilumą 2015 metais sumažėjo 114 mln. Eur, arba 14 procentų. Tai reiškia, kad tokia suma pinigų pasiliko vartotojų piniginėse ir jie gali būti panaudoti kitiems poreikiams. Žinoma, neatiduotos už importuojamas dujas lėšos didina vidaus vartojimą, pildo biudžetą ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Jei ne 2015 metais pradėtas taikyti privalomas brangių gamtinių dujų pirkimas iš suskystintų dujų terminalo, tai šilumos kainų mažėjimas galėjo būti dar svaresnis. Kaitaliojant apsirūpinimo gamtinėmis dujomis tvarką ir kainodarą, esant neaiškiems ir atgyvenusiems reikalavimams dėl rezervinio kuro naudojimo, CŠT įmonėms sudėtinga suformuoti racionalią ilgalaikę strategiją ir planuoti investicijas. Dar daugiau sumaišties kelia svarstomi Nacionalinės energetikos strategijos principai, kurie tolesnį CŠT sistemų vystymą greičiausiai padarytų neracionalų, užkirstų kelią kogeneracijos plėtrai ir gali sumažinti šilumos tiekimo patikimumą.

Greta strateginių ieškojimų Lietuvos CŠT sektorius toliau bandė spręsti įsisenėjusias problemas, kurios tikrai nepadeda gerinti apsirūpinimo šiluma ir daryti šį ūkį patrauklesnį vartotojams. Tarp tokių problemų paminėtinos:

1. Šilumos punktų nuosavybės, eksploatavimo, modernizavimo ir neapmokėtos investicijų grąžos (~100 mln. Eur) neapibrėžtumai.
2. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) vykdymas, atsakomybės ir motyvacijos taupyti energiją suformavimas.
3. Neapibrėžtumai taikant ES direktyvą 2012/27/ES „Dėl efektyvaus energijos vartojimo” energijos taupymui daugiabučiuose namuose.
4. Teisiškai nereglamentuotas ir nesuderintas šiuolaikinių šilumos ir karšto vandens apskaitos ir reguliavimo prietaisų diegimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, užtikrinant vartotojo teisę gauti norimą šilumos energijos kiekį ir teisingai suformuotą sąskaitą už ją.
5.  Neišspręstas prieštaravimas, kai šilumos tiekėjui, neturinčiam prieigos prie vidaus sistemų bei įrenginių, taip pat galimybės užtikrinti kokybišką šilumos tiekimo režimą, nustatyta prievolė tiekti šilumą ir išrašyti sąskaitas butams.
6. Plintant mišriems apsirūpinimo šiluma būdams būtinas dvinarės šilumos kainos taikymas.
7. Šilumos ir vandens tiekėjų tarpusavio santykių nesureguliavimas aprūpinant vartotojus karštu vandeniu.
8. Neaiškumai dėl termofikacinių elektrinių tolimesnės (ne) veiklos CŠT sistemose.
9.  Permokos už gamtines dujas grąžinimas šilumos vartotojams (iš 34 mln. Eur buvo grąžinta ne daugiau kaip ~4 mln. Eur).
10.  Kietojo kuro sudėties ir kokybės standartų nustatymas.
11.  Šilumos tiekimo įmonių perteklinių galių optimizavimas, įvertinant pasikeitusią kuro struktūrą ir naujus šilumos gamintojus.
12.  Veikimo laisvės ir motyvacijos prijungiant senus ir naujus vartotojus prie CŠT sistemų suformavimas.
13.  Pasirengimas įgyvendinti naujas aplinkosaugines direktyvas Lietuvos CŠT sektoriuje.

Šios ir kitos Lietuvos CŠT sektoriaus aktualijos nuolat yra LŠTA darbų akiratyje: atliekami tyrimai, analizuojama tarptautinė patirtis, diskutuojama įvairiuose renginiuose. Deja, įvairūs politiniai ar verslo interesai, dažnai paviršutiniškas ir trumparegiškas požiūris į svarbiausią Lietuvos žmonėms šildymo sektorių trukdo kurti darnią ir vartotojams patrauklią apsirūpinimo šiluma sistemą. Centralizuotas šilumos tiekimas turėtų būti maksimaliai integruotas į šiuolaikinių miestų energetikos kompleksinę infrastruktūrą ir atlikti įvairias visuomenei reikalingas funkcijas, kaip teigiama Europos Komisijos nesenai paskelbtame Šilumos ir vėsumos strategijos projekte. Vertinant kaimyninių pažangių šalių tendencijas CŠT sektoriuje, Lietuvos šilumos tiekėjai turi pradėti tolesnį vystymosi etapą: diegti lanksčias kompleksines energetines sistemas, padedančias akumuliuoti perteklinius ir pigios šilumos srautus, pereiti į žemesnės temperatūros režimą, modernizuoti šilumos punktus suteikiant galimybę vartotojams tiekti ne tik šilumą, bet ir vėsumą, keistis su vartotojais energija, diegti išmaniuosius tinklus ir prietaisus, plėsti kogeneraciją ir trigeneraciją.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai ir konsultantai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai) ir šiuos klausimus nagrinėjantys ekspertai – konsultantai.

Dar 2014 m. Asociacijos Taryba, atsižvelgdama į VKEKK poziciją ir nutarimus dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 punkto pakeitimo (VKEKK 2013-02-28 d. nutarimas Nr. O3-73), 2014-05-30 d. nutarimas Nr. O3-153), kuriuo uždraudė Asociacijos nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis, priėmė sprendimą nebeviešinti asociacijos svetainėje www.lsta.lt patalpintų Asociacijos užsakymu atliktų studijų medžiagos. Vieša interneto prieiga toliau lieka uždrausta.

Tam, kad tik Asociacijos nariai galėtų naudotis studijų duomenimis, buvo sukurtas atskiras interneto portalas, į kurį perkeltos visos studijos ir apribotas prieinamumas. Galimybę prisijungti turi tik Asociacijos nariai su jiems suteiktais slaptažodžiais adresu: http://savitarna.lsta.lt/Dokumentai/Studijos/Pagrindisnis

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2016 metais LŠTA bendradarbiaudama kartu su kitomis organizacijomis tiek organizavo, tiek aktyviai dalyvavo seminaruose/konferencijose, kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose. 

Svarbiausi 2016 metų renginiai bei reikšmingi įvykiai:

2015-01-11 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija savo būstinėje surengė energetikos ekspertų pasitarimą 2016 m. šilumos ūkio sektoriaus uždaviniams aptarti. Pranešimus skaitė LŠTA prezidentas V. Stasiūnas, LŠTA tarybos pirmininkas Rimantas Germanas, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos Dr. Valdas Lukoševičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės pirmininkė Inga Žilienė, LR energetikos ministerijos šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, UAB „Ekotermija” direktoriaus pavaduotojas Donatas Jasas.

2015-01-29 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko metinis asociacijos narių vadovų susitikimas 2015 metų nuveiktiems ir 2016 metų numatomiems darbams aptarti. Susitikime dalyvavo LR Seimo narys Ričardas Sargūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė,  Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai, mokslo ir mokymo įstaigų, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

2016-03-02 d. verslo žurnalas „Valstybė” „Radisson BLU Lietuva” konferencijų centre aštuntus metus iš eilės surengė forumą – LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJA 2016. Lietuvos ekonomikos konferencija 2016 „AR 2016-AISIAIS NEPASIKARTOS 2008-ŲJŲ SCENARIJUS?”

2016-03-16 d. Susitikimas su Valstybinės energetikos inspekcijos atstovais. Įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos atstovų susitikimas. Susitikimo metu buvo aptartas klausimas dėl daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-578 „Dėl santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo” nuostatų praktinio taikymo. Susitikimo metu pranešimą skaitė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

2016-03-31 d. 2014-2020 m. Europos sąjungos fondų investicijos į elektros, dujų ir šilumos ūkių sektorius. Renginio metu buvo pristatytos Energetikos ministerijos planuojamos administruoti 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės. Energetikos ministerija remia šilumos, gamtinių dujų, elektros bei energijos vartojimo efektyvumo sektorius, kuriems iki 2020 metų planuojama skirti apie 658, 5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Pagrindiniai veiksmų programos prioritetai finansavimui yra energijos efektyvumo ir AIE gamybos ir naudojimo skatinimas bei darnaus transporto ir pagrindinių infrastruktūros tinklų plėtra.

2016-04-15 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo asociacijos įmonių vadovai bei vadovų įgalioti įmonių atstovai. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas apžvelgė esamą ir prognozuojamą šilumos ūkio būklę, išvardino aktualiausius šilumos ūkio sektoriaus klausimus, pristatė ataskaitą apie asociacijos 2015 metų veiklą ir 2016 metų veiklos programą.

2016-04-19 d. Tarptautinė „Nordic Baltic Bioenergy 2016″ konferencija – partnerystės galimybės tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių. Penktoji aukšto lygio tarptautinė konferencija, kuri iš Skandinavijos valstybių pastaruosius metus persikelia į Baltijos šalis. Šiais metais pagrindiniu Vilniuje vyksiančio renginio akcentu taps verslo ryšiai ir bendradarbiavimas tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių, todėl planuojama, jog renginys taps puikia platforma pažangiausiosioms biomasės energetikoje valstybėms užmegzti partnerystę ir pasidalinti patirtimi su šioje srityje dar tik besivystančiomis šalimis, tokiomis kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova ir kt.

2016-04-19 d. Kasmetinis Euroheat&Power Europos šilumininkų renginys Vokietijoje „22nd International Tradeshow and Congress for Heating, Cooling and CHP. 2016 m. balandžio 19-21 d. Frankfurte (Vokietijoje) Vokietijos šilumos ir elektros asociacija AGFW ir tarptautinė centralizuotai tiekiamos šilumos, vėsinimo ir kogeneracijos asociacija „Euroheat&Power” pirmą kartą kartu organizavo metinį Europos šilumininkų renginį „22-oji tarptautinė prekybos mugė ir Euroheat&Power šildymo, vėsinimo ir kogeneracijos kongresas” (22nd International Tradeshow and Congress for Heating, Cooling and CHP).

Nuo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos šiame renginyje dalyvavo: Rimantas Germanas (LŠTA Tarybos pirmininkas), Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Romanas Savickas (UAB „Vilniaus energija” inžinierių-analitikų grupės vadovas), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas) ir Mantas Paulauskas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos marketingo ekspertas – konsultantas).

2016-05-17 d. Tarptautinis seminaras „Inovatyvių finansinių modelių taikymas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones savivaldybių viešuosiuose pastatuose”. Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Europos vietos ir regionų valdžių taryba (angl. CEMR) ir Vilniaus m. savivaldybe š. m. gegužės 17 d. organizavo tarptautinį seminarą tema „Inovatyvių finansinių modelių taikymas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones savivaldybių viešuosiuose pastatuose”. CEMR, kurios narė LSA yra nuo 2001 metų, įgyvendina projektą „Citynvest”, skirtą pristatyti savivaldybėms inovatyvius finansinius modelius taikomus kitose šalyse įgyvendinant energinio efektyvumo priemones pastatuose. Pagrindinis dėmesys renginio metu skirtas savivaldybėms priklausančių pastatų renovacijos aktualijoms aptarti bei susipažinti su skirtingų šalių gerąja patirtimi.

2016-05-23 d. Konferencija „Šilumos ūkio plėtros programa – kur esame ir kur einame?” Konferencija yra tęstinė 2015 metais rugsėjo 28 d. įvykusios konferencijos dalis. Konferencijos organizatorius: Seimo narys Kęstutis Daukšys. Renginio vieta: III-ųjų LR Seimo rūmų konferencijų salėje (2 a.), Lietuva.

2016-05-23 d. Vieša mokslo bendruomenės diskusija apie Nacionalinės energetikos strategijos gaires. Lietuvos energetikos instituto atstovai pristatė Nacionalinės energetikos strategijos gaires.

2016-07-21 d. LŠTA užsakymu atliktų studijų pristatymas. Energetikos ministerijoje buvo pristatomos Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu atliktų studijų Šilumos tiekimo patikimumo (saugumo) vertinimo kriterijų, teisinio reglamentavimo ir atsakomybių paskirstymo parengimas (II etapas) ir Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtaka šilumos kainai ir tiekimo patikimumui – rezultatai. Rezultatus pristatė UAB „Ekotermija” atstovai: dr. Valdas Lukoševičius ir Šarūnas Prieskienis.  Susitikime dalyvavo energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas Jurgis Dumbrava, taip pat kiti atstovai iš Energetikos ministerijos, Kainų komisijos,  Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos.

2016-10-10 d. „Euroheat&Power” direktorių Tarybos susitikimas, EHP Platformos DHC+ Stebėtojų Tarybos susitikimas ir rudens konferencija „2016 District Energy Days”. Briuselyje (Belgija) vyko tartptautinės centralizuotai tiekiamos šilumos, vėsinimo ir kogeneracijos asociacijos „Euroheat&Power” direktorių Tarybos susitikimas, EHP Platformos DHC+ Stebėtojų Tarybos susitikimas ir rudens konferencija „2016 District Energy Days”. ES Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovičius apibūdino 2016 metus kaip „tiekimo metus” Energetikos Sąjungai. Šių metų vasario mėnesį Komisijos strategijoje buvo aiškiai paskelbta, jog siekiant įgyvendinti Energetikos Sąjungos tikslus reikės labai svarbaus indėlio iš šildymo ir vėsinimo sektorių apskritai ir ypač iš centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus. Euroheat & Power rudens konferencijoje suorganizuotas aukšto lygio forumas politikos formuotojams, pramonės ir paslaugų tiekimo sektorių atstovams keistis nuomonėmis apie tai, kaip centralizuotai tiekiamos šilumos tinklais galima pasiekti sklandesnį energijos tiekimą tiek Europiniu, tiek nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Iš Lietuvos renginyje dalyvavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, VĮ Energetikos agentūros direktorius Marijus Franckevičius ir Bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Kęstutis Pauša.

2016-12-01 d. Tarptautinė energetikos konferencija „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas š.m. gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Konferencijos metu šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų atstovai bei energetikos ekspertai pristatė energijos efektyvumo pavyzdžius ir situaciją šiaurės šalyse bei Lietuvoje.

Iš viso asociacijos narių atstovai ir Asociacijos darbuotojai per 2016 m. dalyvavo  daugiau 100 renginių (konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, užsienyje bei įvairiose radijo ir televizijų laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

Asociacija savo interneto svetainėje, adresu http://www.lsta.lt/lt/events/listing/ , nuolatos informuoja apie vykstančius renginius, taip pat po renginių įkelia pranešimus, nuotraukas, kitą dalomąją medžiagą.

4. 2016 M. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

 Parengtos paraiškos finansavimui gauti:

1. Pagal HORIZON 2020 šaukimą parengta paraiška projekto „District Heating and Cooling Networks for Education and Training” (DHC-NET) įgyvendinimui.
2. Pagal HORIZON 2020 šaukimą parengta paraiška projekto  „Smart models and tools for heating – cooling mapping and planning” (HECO MAP) įgyvendinimui. Projekto tikslas energetikos sistemų ir politinių sprendimų planavimas ir detalizavimas skirtingais parametrais, remiantis energijos planavimo modeliais ir įrankiais.
3. Pagal HORIZON 2020, MARIE SKŁODOWSKA-CURIE ACTIONS – EUROPEAN TRAINING NETWORK šaukimą ruošiama paraiška projektui „WORKTECH. Changing Work Processes through Emergent Technologies” įgyvendinti.
4. Pagal INTERREG South Baltic Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą parengta paraiška projekto „URBAN SEE” įgyvedinimo finansavimui gauti.
5. Pagal INTERREG South Baltic Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą parengta paraiška projekto „UBIS: Urban Baltic Industrial Symbiosis” įgyvendinimo finansavimui gauti. Projekto tikslas industrijų simbiozė, bendradarbiaujant tarp savivaldybių ir įmonių, užtikrinant efektyvų energijos suvartojimą. Gautas finansavimas projekto įgyvendinimui. 

ĮGYVENDINTI MOKYMAI, PAŽINTINIAI VIZITAI, KONFERENCIJOS

2016 11 08-10 d. suorganizuotas pažintinis – mokomasis vizitas į Daniją ir Švediją.

Vizito dalyviai: LR Energetikos ministerijos, Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja, Panevėžio miesto meras, Šiaulių miesto meras, AB „Panevėžio energija” generalinis direktorius, UAB „Šalčininkų šilumos tinklai” direktorius, AB „Kauno energija” gamybos departamento direktorius, UAB „Litesko” Telšių šilumos tinklų direktorius, UAB „Vilniaus energija” perdavimo tinklo direktorius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, AB „Šiaulių energija” gamybos ir techninio skyriaus viršininkas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos mokymo programų vadovė.

Aplankytos organizacijos, objektai Danijoje: Danijos šilumos tiekėjų asociacija, vandens, šilumos ir atliekų tiekimo įmonė HOFOR, DBDH, Danijos šilumos įmonių organizacija, Helsinge šilumos tiekimo įmonė, VEKS, šilumos perdavimo įmonė, Albertslund šilumos tiekimo įmonė, Dall Energy, inžinerinė konsultacinė mokslo įmonė.

Aplankytos organizacijos, objektai Švedijoje: Energy Opticon, AB, konsultacinė įmonė, programinės įrangos gamintoja, Kraftringen energijos įmonė, Alfa Laval gamykla, Sustainable Business Hub, Švedijos energijos įmonių asociacija.

2016 12 01. Suorganizuota tarptautinė energetikos konferencija „Energijos efektyvumo kryptys Šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas š.m. gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Konferencijos metu šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų atstovai bei energetikos ekspertai pristatė energijos efektyvumo pavyzdžius ir situaciją šiaurės šalyse bei Lietuvoje.

2016 09 29 suorganizuoti mokymai šilumos tiekimo įmonių finansininkams ir ekonomistams, kurių metu buvo lavinami komunikaciniai įgūdžiai bei aptarti visoms įmonėms aktualūs klausimai. Mokymus vedė sertifikuotas asmeninio ugdymo treneris, aktorius Andrius Žebrauskas. Iš viso renginyje dalyvavo 30 šilumos tiekimo įmonių finansininkų ir ekonomistų.

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

2016 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis

2016 m. įvyko 53 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai (vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių) ir 52 pirmadieniniai energetikos ekspertų pasitarimai (dalyvaudavo iki 10-15 dalyvių), kuriuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Visų susitikimų medžiaga iš anksto skelbiama asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt. Ataskaitiniais metais pirmadienio energetikos ekspertų pasitarimai ir toliau buvo organizuojami per MS Lync video konferencijas.

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas ir su kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.

Konstruktyvus bendravimas ir toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat& Power (www.euroheat.org) ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacija, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) (www.efiees.com). Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti šių organizacijų organizuojamose generalinėse asamblėjose, konferencijose, kongresuose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui. Ypač glaudžiai 2016 m. buvo bendradarbiaujama su Euroheat&Power dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projekto „Dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo”.

2016-04-19 d. Kasmetinis Euroheat&Power Europos šilumininkų renginys Vokietijoje „22nd International Tradeshow and Congress for Heating, Cooling and CHP. 2016 m. balandžio 19-21 d. Frankfurte (Vokietijoje) Vokietijos šilumos ir elektros asociacija AGFW ir tarptautinė centralizuotai tiekiamos šilumos, vėsinimo ir kogeneracijos asociacija „Euroheat&Power” pirmą kartą kartu organizavo metinį Europos šilumininkų renginį „22-oji tarptautinė prekybos mugė ir Euroheat&Power šildymo, vėsinimo ir kogeneracijos kongresas” (22nd International Tradeshow and Congress for Heating, Cooling and CHP).

Nuo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos šiame renginyje dalyvavo: Rimantas Germanas (LŠTA Tarybos pirmininkas), Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Romanas Savickas (UAB „Vilniaus energija” inžinierių-analitikų grupės vadovas), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas) ir Mantas Paulauskas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos marketingo ekspertas – konsultantas).

2016-10-10 d. „Euroheat&Power” direktorių Tarybos susitikimas, EHP Platformos DHC+ Stebėtojų Tarybos susitikimas ir rudens konferencija „2016 District Energy Days”. Briuselyje (Belgija) vyko tartptautinės centralizuotai tiekiamos šilumos, vėsinimo ir kogeneracijos asociacijos „Euroheat&Power” direktorių Tarybos susitikimas, EHP Platformos DHC+ Stebėtojų Tarybos susitikimas ir rudens konferencija „2016 District Energy Days”. ES Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovičius apibūdino 2016 metus kaip „tiekimo metus” Energetikos Sąjungai. Šių metų vasario mėnesį Komisijos strategijoje buvo aiškiai paskelbta, jog siekiant įgyvendinti Energetikos Sąjungos tikslus reikės labai svarbaus indėlio iš šildymo ir vėsinimo sektorių apskritai ir ypač iš centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus. Euroheat & Power rudens konferencijoje suorganizuotas aukšto lygio forumas politikos formuotojams, pramonės ir paslaugų tiekimo sektorių atstovams keistis nuomonėmis apie tai, kaip centralizuotai tiekiamos šilumos tinklais galima pasiekti sklandesnį energijos tiekimą tiek Europiniu, tiek nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Iš Lietuvos renginyje dalyvavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, VĮ Energetikos agentūros direktorius Marijus Franckevičius ir Bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Kęstutis Pauša.

2016-12-01 d. Tarptautinė energetikos konferencija „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas š.m. gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje”. Konferencijos metu šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų atstovai bei energetikos ekspertai pristatė energijos efektyvumo pavyzdžius ir situaciją šiaurės šalyse bei Lietuvoje.

Konferencijos pranešėjai:
–  Paul Voss, Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „EUROHEAT & POWER” prezidentas, Briuselis;
–  Vidmantas Macevičius, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras;
–  Kevin Johnsen , Nordic Energy Research patarėjas;
–   Evo Matser, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius, ISM Executive School dekanas;
–  Prof. Jon Lereim, BI Norvegijos verslo mokykla (BI Norwegian Business School);
–  Klaus Skytte, Danijos technikos universiteto energetikos ekonomikos ir reguliavimo, sistemų analizės skyriaus vadovas (Technical University of Denmark);
–  Lauersen Birger, „EuroHeat&Power” asociacijos viceprezidentas; Danijos šilumos tiekėjų asociacijos tarptautinių reikalų vadovas;
– Doc. dr. Valdas Lukoševičius, Kauno technologijos universitetas, Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas;
–  Vytautas Turonis, „Mano būstas” generalinis direktorius.

Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra), WEC (Pasaulio energetikos taryba).

Pažymėtina, kad asociacija 2016 m. teikė daug informacijos apie šilumos ūkio sektorių užsienio konsultacinėms bendrovėms pagal jų atskirus užklausimus.

Per ataskaitinius metus Asociacijos prezidentas lankėsi užsienio ambasadų Lietuvoje organizuotuose įvairiuose renginiuose bei diskusijose.

  6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio sektoriui sumenkinti. Taip pat informuojant visuomenę per žiniasklaidos priemones apie gyventojams svarbius įvykius. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2016 metus LŠTA išplatino 17 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimų spaudai ar kitokios aktualios informacijos:

1. 2016-01-07 „Šilumininkai prognozuoja trečdaliu mažesnes nei prieš metus gruodžio sąskaitas”;
2. 2016-02-04 „Sausį šaltis lėmė trečdaliu didesnį šilumos suvartojimą nei pernai”;
3. 2016-02-16 „Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas”;
4. 2016-02-23 „Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) statistika (2016 m. vasario mėn.)”;
5. 2016-03-03 „Vasario šilumos sąskaitos bus apie 40 proc. mažesnės nei sausį”;
6. 2016-04-04 „Informacija dėl šildymo sezono pabaigą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo”;
7. 2016-04-06 „Kovo sąskaitos už šilumą bus 5 procentais mažesnės nei vasarį”;
8.2016-05-05 „Šilumininkai prognozuoja apie 25 proc. mažesnes balandžio sąskaitas nei pernai”;
9. 2016-07-04 „Asociacijos pateikė pastabas Nacionalinės energetikos strategijos projektui”;
10. 2016-07-18 „Atlikta Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus 2015-aisiais apžvalga”;
11. 2016-07-26 „Centralizuotai šildomas Vilnius – tarp efektyviausių pasaulio miestų”;
12.2016-08-19 LŠTA raštas institucijoms „dėl savalaikio daugiabučių namų paruošimo šildymo sezonui”;
13. 2016-09-16 „Informacija dėl šildymo sezono pradžią reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo”;
14. 2016-09-27 „Šilumininkai ragina daugiabučių administratorius pasiruošti šildymo sezonui”;
15. 2016-10-14 duomenys apie pastatų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma, pasirengimą naujam 2016-2017 m. Šildymo sezonui;
16. 2016-11-08 „Šilumininkai prognozuoja 15 proc. didesnes sąskaitas nei pernai”;
17. 2016-12-07 „Individualių šilumos punktų būklė gyvenamuosiuose pastatuose”;

Asociacijos pranešimus spaudai galima rasti priede (žr. 6.2 priedas).

Asociacija glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir žiniasklaidoje išplatino daugiau kaip 8 straipsnius, susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ir leidiniuose, žurnaluose bei internetiniuose informaciniuose portaluose

1.  2016/1 „Statyba ir architektūra” straipsnis „Šilumos tiekėjus slegia ne viena našta”;
2. 2016-01-18 www.delfi.lt „Paskelbė, kas už šildymą moka daugiausiai”;
3. 2016-02-11 www.delfi.lt „Sulaukė sąskaitų už sausio šildymą: tikiuosi, kaimynai sureaguos”;
4. 2016-02-19 www.delfi.lt „Gavo sąskaitą ir mąsto, kaip reikės gyventi likusį mėnesį”;
5. 2016-02-22 www.delfi.lt „Sausio sąskaitos už šilumą privertė susiimti už galvų”
6. 2016-05 „Statyba ir architektūra” straipsnis „Šildymo sezonas atveria senas sostinės centro bėdas”;
7.  2016-(05-06) „Mokslas ir technika” straipsnis „Ar ūkiškai saugome šilumą”;
8. 2016-10-13 (Nr. 41) „Kas gali sumažinti sąskaitas už šildymą?”;
9. Kt. 

Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti priede (žr. 6.1 priedas) Asociacijos prezidentas per ataskaitinius metus dažnai lankėsi radijo ir TV laidose, aktyviai dėstė savo poziciją šilumos ūkio sektoriaus klausimais.
2016 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija padėjo ruošiant knygą: Lietuvos energetikų veteranų iniciatyva buvo parengtas ir išleistas enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika” šeštasis tomas.Naujasis leidinys pristatytas 2016.m. gruodžio 19 d.
Leidinyje išsamiai pateikta šilumos ūkio istorija nuo seniausių laikų iki centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat  informacija apie Lietuvos elektros energetikos pradžią  ir jos vystymąsi iki 1944 m. Supažindinama su to laikmečio žmonėmis, kurie kūrė Lietuvos energetikos ūkį, bei ruošė specialistus. Knyga skirta energetikos specialistams ir visiems besidomintiems Lietuvos energetikos istorija.

Atnaujintas videofilmas „Šilumos ūkio raida” (demonstruotas 2016-12-01 tarptautinėje konferencijoje „Energijos efektyvumo kryptys Šiaurės šalyse ir Lietuvoje”). Filmą pamatyti galima https://www.youtube.com/watch?v=0fF6qNjhU7k

LŠTA pridėjo rengiant Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto 80-mečio proga išleistą filmą „Lietuvos energetikos komitetui – 80” (demonstruotas 2016-09-09). Filmą galima peržiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=MevHlo3n2Z0&feature=youtu.be

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš seminarų ir konferencijų, darbo grupių posėdžių susitikimo medžiaga, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą ir t.t.

Dar 2013-02-28 d. (nutarimu Nr. O3-73) ir vėliau 2014-05-30 d. (nutarimu Nr. O3-153) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, neatsižvelgdama į LŠTA teiktas pastabas bei šilumos ūkio sektoriaus mokslininkų, specialistų atskirą kreipimąsi, pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 p., kuriuo uždraudė LŠTA nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis. VKEKK vis dar laikosi pozicijos, kad mūsų asociacijos veikla nėra reikšminga ir vartotojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms yra nereikalinga. Dėl šio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisijos) sprendimo, nuo 2014 m. LŠTA statistinis leidinys „Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga” taip pat LŠTA užsakymu atliktos studijos, mokslo tiriamieji darbai viešai nebeplatinami, o prieinami tik asociacijos nariams.

Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir t.t. 2016 m. atlikta išsami analizė apie Šilumos ūkio sektoriuje esamų, statomu ir planuojamų statyti biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) šilumos ir elektros galias (atskirai pagal ŠT įmonėse ir Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkoje). 

2014 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą, suderintą su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centru. Nuo šiol, vadovaujantis LR statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi ir STR 1.02.06:2012 „Statybos ir techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo” 66.1 ir 73 punktais, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įgijo teisę rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Per 2016 metus LŠTA bendradarbiaujant su MB Energy Advice (Kaunas) tęsė šią veiklą organizuojant mokymo seminarus.

Per 2016 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika” numeriai (tiražas: 525 egz.), viso buvo publikuota 50 straipsnių. Visus žurnalo „Šiluminė technika” numerius galima rasti LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/zurnalas-silumine-technika/apie-zurnala

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2016 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3000 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms, kitoms giminingoms ir konsultacinėms įmonės veikiančios energetikos sektoriuje bei žiniasklaidai (viso per 2000 adresatų). 2016 metais ir toliau LŠTA platino informacinį – švietėjišką leidinį „Šilumos vartotojo vadovas” (išleistą 2012 metais) bei 15-os metų Asociacijos veiklos sukakčiai paminėti 2013 metais išleistą knygą „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”. Taip pat 2015 metais LŠTA savo nariams toliau platino Prof. hab. dr. Vytauto Martinaičio ir doc. dr. Valdo Lukoševičiaus parengtą vadovėlį „Šilumos gamyba deginant kurą”

Visi švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2016 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai buvo apdovanoti:

LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLAI  

1. Eugenijus Sližys – KAEFER UAB Generalinis direktorius
2. Raimondas Valentinas Stiga – UAB „Vilniaus energija” Gamybos direktorius
3.  Audronė Čepulienė – AB „Šiaulių energija” Finansų ir ekonomikos direktorė
4. Romualdas Rutka – UAB „ENG” direktorius
5. Raimundas Juškevičius – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Generalinio direktoriaus pavaduotojas (komercijos direktorius)
6.  Kęstutis Jasukaitis – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” direktorius gamybai
7.  Šarūnas Prieskienis – UAB „Ekotermija” direktorius

LR SEIMO PIRMININKO PIRMOJO PAVADUOTOJO PADĖKOS RAŠTAI

1. Vaidas Šleivys – AB „Kauno energija Gamybos departamento direktorius
2. Virginijus Zutkis – AB „Klaipėdos energija” Klientų aptarnavimo centro vadovas
3.  Kęstutis Kuklieris– UAB „Litesko” fil. „Druskininkų šiluma” Technikos direktorius
4. Gitas Oksas – AB „Panevėžio energija” Panevėžio elektrinės pamainos viršininkas
5. Dana Butkienė – UAB „Radviliškio šiluma” realizacijos – abonentinio skyriaus apskaitininkė
6.  Rita Agintienė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė
7. Ana Gutina – UAB „Vilniaus energija” Finansų kontrolierė
8. Jonas Bumelis – UAB „Pakruojo šiluma” Direktorius
9. Jonas Gavėnia – UAB Tauragės šilumos tinklai Katilų eksploatavimo grupės vadovas

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI

1. Vilija Kakčiukienė – UAB „Fortum Joniškio energija”” Vyr. finansininkė
2. Mindaugas Lapėnas – UAB Ignalinos šilumos tinklai Generalinis direktorius.
3. Saulius Kondrotas – AB „Jonavos šilumos tinklai” EŪ ir ŠMA tarnybos viršininko pavaduotojas
4. Rimantas Bakas – AB „Kauno energija” Generalinis direktorius
5. Egidijus Preibys – AB „Klaipėdos energija” Šilumos tiekimo tarnybos Gargždų šilumos tinklų rajono viršininkas
6. Ramūnas Steponavičius – UAB „Mažeikių šilumos tinklai”Šilumos tinklų remonto tarnybos vadovas
7. Virginijus Petraška – AB „Panevėžio energija” Dispečerinės tarnybos viršininkas
8. Vladimiras Kucikovas – AB „Šiaulių energija” Personalo skyriaus viršininkas
9. Vaidotas Jurkynas – UAB „Utenos šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas komercijai
10. Kęstutis Grigaliūnas – UAB „Radviliškio šiluma” Gamybos skyriaus viršininkas

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAI

1. Vytautas Navickas – UAB „Anykščių šiluma” suvirintojas šilumos punktų prižiūrėtojas
2. Egidijus Škiudas – UAB „Fortum Joniškio energija” energetikas
3.  Aleksandras Sigitas Matelionis  – AB „Kauno energija” Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas
4. Algirdas Sakalas – AB „Klaipėdos energija” Investicijų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas
5. Vidmantas Matiukas – AB „Panevėžio energija” Rokiškio ŠTR vyresnysis katilinės operatorius
6. Algis Mikolaitis – UAB „Radviliškio šiluma” meistras
7.  Rolandas Kiškūnas – AB „Šiaulių energija” Pietinės katilinės viršininkas
8. Ramutis Tarvydas – UAB „Šilutės šilumos tinklai” vyr. katilų operatorius
9. Nerijus Rudelevičius – UAB „Enerstena” Technologijų projektavimo grupės vadovas

 PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAS 

1.  Vytautas Zigmantas – AB „Jonavos šilumos tinklai” katilinės operatorius
2.  Darius Šermukšnis– – AB „Kauno energija” Gamybos departamento Techninės priežiūros ir aptarnavimo tarnybos Technikos skyriaus vadovas
3.  Loreta Miliauskienė – AB „Kauno energija” Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vadovė, l.e.Finansų departamento direktorės pareigas
4.  Artūras Antulis – AB „Klaipėdos energija” Automatikos tarnybos viršininkas
5.  Algimantas Kudokas – AB „Panevėžio energija” Panevėžio ŠTR vyresnysis meistras
6.  Adomas Racius – UAB „Litesko” filialas „Palangos šiluma” technikos direktorius
7.  Gediminas Kuliešius – UAB „Litesko” fil. „Druskininkų šiluma” Vyresnysis elektrikas
8.  Arūnas Čekanauskas – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” vyriausiasis inžinierius
9.  Ringaudas Zavadskis- UAB „Radviliškio šiluma” šaltkalvis-suvirintojas
10. Eligijus Dovidaitis – AB „Šiaulių energija” Šilumos tinklų tarnybos viršininkas
11. Violeta Jasotienė – AB „Šiaulių energija” ekonomistė
12. Vytautas Bernotas – UAB „Šilalės šilumos tinklai” Katilų operatorius,
13. Audra Baltutytė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” apskaitininkė
14. Kristina Jonušienė – UAB Tauragės šilumos tinkla” juristė
15. Margarita Dapkuvienė – UAB „Utenos šilumos tinklai” vyriausioji buhalterė
16. Eimantas Valakevičius – UAB „Varėnos šiluma” Varėnos katilinės techninės grupės vadovas
17. Algis Rulys – UAB „Vilniaus energija” Elektros eksploatacijos tarnybos vadovas
18. Rita Kindurytė – UAB „Vilniaus energija” Aplinkosaugos ir kokybės tarnybos inžinierė
19. Šarūnas-Jonas Linkus – KAEFER  UAB techninės priežiūros vadovas, IVS vadovas
20. Marius Bružas – UAB „Ekotermija” projektų vadovas

LŠTA TARYBOS PADĖKOS RAŠTAS

1. Alvydas Vilimas – UAB „Anykščių šiluma” šaltkalvis šilumos tinklų prižiūrėtojas
2. Birutė Malevičiūtė – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” ekonomistė
3.  Arvydas Skugaras – UAB „Fortum Joniškio energija” technikos direktorius
4. Algimantas Širvinskas – UAB Ignalinos šilumos tinklai šaltkalvis – santechnikas,
5.   Ana Baroniūnienė – UAB Ignalinos šilumos tinklai apskaitininkė-ekonomistė
6.   Irina Lukšienė – UAB Ignalinos šilumos tinklai inžinierė-ekonomist;
7. Nijolė Petrylienė – AB „Jonavos šilumos tinklai” kontrolierė,
8.  Tatjana Juozapavičienė – AB „Jonavos šilumos tinklai” kontrolierė,
9.  Kęstutis Kvedaravičius – AB „Kauno energija” Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Katilinių skyriaus vyresnysis meistras
10.  Inga Severkaitė – AB „Kauno energija” Teisės ir pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė
11. Tomas Jonušas – AB „Kauno energija” Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento Skolų administravimo skyriaus vadovas
12. Tomas Vilkickas – AB „Kauno energija” Gamybos departamento Techninės priežiūros ir aptarnavimo tarnybos Technikos skyriaus inžinierius
13. Marius Vanagas – AB „Klaipėdos energija” Automatikos tarnybos vyresn. inžinierius
14. Rima Grundulienė – AB „Klaipėdos energija” Pastatų šilumos įrenginių grupės vadovė
15. Gražina Blochina – AB „Klaipėdos energija” Ekonomikos ir personalo skyriaus personalo inspektorė
16. Aldona Cimakauskienė – UAB „Lazdijų šiluma” sekretorė-sandėlininkė
17.  Erlandas Kidolius – UAB „Litesko” filialas „Palangos šiluma”  katilinių, šilumos tinklų ir remonto grupės viršininkas
18. Artūras Krūtinis – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” kompiuterių specialistas
19.  Andriejus Golubevas – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” šilumos tinklų įrengimų remonto šaltkalvis
20.  Stasys Klemanskis – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Gamybinės -techninės tarnybos vadovas
21. Milda Poškytė – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” projektų vadybininkė-ekologė
22. Artūras Kontenis – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” traktorininkas-ekskavatorininkas
23.   Ignas Klasauskas – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Vyriausiojo energetiko pavaduotojas
24. Gitautas Kulionis– UAB „Molėtų šiluma” šaltkalvis-vairuotojas
25.  Valentas Akinis – UAB „Molėtų šiluma” vidutinio našumo vandens šildymo katilų operatorius
26.   Audronė Pipirienė – UAB „Molėtų šiluma” laborantė
27.  Gintaras Rožėnas – AB „Panevėžio energija” Dispečerinės tarnybos šilumos įrenginių priežiūros operatorius
28.   Rimtautas Macijauskas – AB „Panevėžio energija” Zarasų ŠTR šaltkalvis
29.  Juozas Panumis – UAB „Plungės šilumos tinklai” šaltkalvis-vairuotojas
30.  Paulius Ščupokas – UAB „Plungės šilumos tinklai” katilinių techninės grupės viršininkas
31. Vitalijus Digrevičius – UAB „Radviliškio šiluma” eksploatacijos inžinierius
32. Regina Meškauskienė – UAB „Radviliškio šiluma” valytoja
33. Almantas Taučius – UAB „Radviliškio šiluma” Katilinės operatorius- šaltkalvis
34.  Alfonsas Vaičiulis – UAB „Radviliškio šiluma”  traktorininkas – ekskavatorininkas
35. Asta Valiukonė – AB „Šiaulių energija” Realizavimo skyriaus buhalterė;
36.  Saulius Zuokas  – AB „Šiaulių energija” vairuotojas
37.  Vida Joniškė – AB „Šiaulių energija”  Informatikos skyriaus eksploatacijos inžinierė
38.  Petras Kinderis – UAB „Šilalės šilumos tinklai” elektrikas – šaltkalvis
39.  Algirdas Antanavičius – UAB „Šilalės šilumos tinklai” šaltkalvis- traktorininkas
40. Vaclovas Dajoras – UAB „Šilalės šilumos tinklai” suvirintojas-traktorininkas;
41. Pranas Krėpšta – UAB „Šilutės šilumos tinklai” šaltkalvis, aptarnaujantis šilumos tinklus
42. Gražina Mikalauskienė – -UAB „Šilutės šilumos tinklai” specialistė pirkimams
43. Jurijus Kovyrcovas – UAB „Šilutės šilumos tinklai” tekintojas
44.  Zigmas Toleikis – UAB „Šilutės šilumos tinklai” šilumos apskaitos prietaisų kontrolierius
45. Vidas Gotautas – UAB „Šilutės šilumos tinklai” suvirintojas elektra ir dujomis
46. Svetlana Tubutienė – UAB „Šilutės šilumos tinklai” laborantė
47.  Audrius Arcišauskas – UAB Tauragės šilumos tinklai Šilumos gamybos tarnybos vadovas.
48. Kazimieras Montvilas – UAB Tauragės šilumos tinklai Katilų eksploatavimo grupės katilų mašinistas
49. Rimas Garbačiauskas – UAB Tauragės šilumos tinklai Mobilios aptarnavimo grupės katilų mašinistas
50. Daivaras Bagdonas – UAB Tauragės šilumos tinklai Remonto grupės šaltkalvis
51. Alfonsas Danusas – UAB Tauragės šilumos tinklai Remonto grupės šaltkalvis- suvirintojas
52. Valerijus Kabatkinas – UAB Tauragės šilumos tinklai Katilų eksploatavimo grupės šaltkalvis
53. Rolandas Grevys – UAB Tauragės šilumos tinklai Informacinių technologijų specialistas
54. Sigitas Bartašius – UAB „Utenos šilumos tinklai” Šilumos tinklų remonto šaltkalvis
55. Evaldas Stuglys – UAB „Utenos šilumos tinklai” Katilinių tarnybos pamainos meistras-dispečeris
56. Nina Sauk – UAB „Varėnos šiluma” laborantė-pagalbinė darbininkė
57. Danutė Zaripovienė – KAEFER  UAB Vilniaus gamybinės aikštelės technikė

Lietuvos energijos gamintojų asociacijos Padėkos raštas

1.  Arvydas Linkevičius -AB „Panevėžio energija”  Panevėžio rajoninės katilinės pamainos viršininkas
2.  Rimvydas Kazlauskas – AB „Šiaulių energija” Elektrotechnikos tarnybos viršininko pavaduotojas
3.  Vidmantas Milašauskas – AB „Šiaulių energija”  Automatizuotų katilinių tarnybos viršininkas
4.  Adomas Ūselis – UAB „Litesko” Inžinierius
5.  Robertas Janickas – UAB „Vilniaus energija” Automatikos ir matavimų tarnybos vadovas
6.  Antanas Nevulis – UAB „Litesko” fil „Druskininkų šiluma” Druskininkų katilinės/ vyr. priežiūros technikas 

Visus ataskaitoje nurodytus priedus rasite asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt, skyriuje „Apie asociaciją”, temoje „Veiklos ataskaitos”, 2016 metų veiklos ataskaita.

 2016 m. LŠTA veiklos ataskaita (3.84 MB) 
 2017 m. LŠTA veiklos programa (270.50 KB)