ĮVADAS

2013 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2013-04-19 protokolas Nr. 1/21) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2013 metais įvyko 10 LŠTA Tarybos posėdžių).

Per 2013 metus į asociaciją buvo priimtas 1 naujas narys – UAB „Šalčininkų šilumos tinklai” ir 1 narys, t.y. UAB „Izobara”, vadovaujantis asociacijos įstatų 3.5 punktu („Iš Asociacijos narius šalina Asociacijos Taryba, Asociacijos nario, Asociacijos Tarybos arba Asociacijos vadovo teikimu, jeigu jis nevykdo 3.4 punkte nurodytų Asociacijos nario pareigų (t.y. 3.4.1. laikytis šių Asociacijos įstatų, visuotinio narių susirinkimo, Tarybos nutarimų bei Asociacijos vadovo teisėtų sprendimų; 3.4.2. mokėti nario ir tikslinius mokesčius; 3.4.3. neveikti ir neatlikti veiksmų priešingų Asociacijos tikslams.)” dėl susidariusios skolos buvo pašalintas iš asociacijos narių. Todėl ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius išliko toks pat – iš viso 42 nariai, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Asociacijoje 2013 metų pabaigoje dirbo 6 darbuotojai.

Asociacija, kartu su Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija (LEEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, LSA, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Per 2013 metus įvyko 52 energetikos ekspertų susitikimai. Į susitikimus aktualiausiais klausimais nuolat kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt.

Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt. 2013 metais įvyko 52 tokie susitikimai, kurių metu aptarta per 600 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo nuostatų. Diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2013 metus išsiųsta per 800 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2013 metus buvo išsiųsta 175 raštai. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION”.

2013 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius dokumentus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, nuolatos dalyvavo įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos ir stebėsenos komitetų posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimą.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka, gindama ir atstovaudama Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos, ūkio ir kitose ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės ir Savivaldybių institucijose savo narių interesus teisėkūros procesuose, vienu iš pagrindinių savo veiklos tikslų ir uždavinių laiko teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimą.

Asociacija įgyvendino ir ataskaitiniu laikotarpiu tęsė praktiką, kad kiekvieną savaitę vyktų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir jo įgyvendinimą lydinčių bei susijusių teisės aktų darbo grupių, asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojų interesus atstovaujančių institucijų atstovų susitikimai, kur svarstomi su energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai, bei su teisės aktų harmonizavimo problemomis ir jų įgyvendinimo praktika susiję klausimai.

LŠTA administracija ataskaitiniu laikotarpiu rengė ir teikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintas pastabas ir pasiūlymus teisės aktų Projektams, teikė paklausimus dėl teisės aktų taikymo praktikos

LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekiant, kad:
• šilumos gamybai maksimaliai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, atliekos ir vietinis kuras, mažinant brangaus importuojamo iškastinio kuro (mazutas, dujos) naudojimą;
• didėtų energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo sistemų energinis efektyvumas, įgyvendinant jų atstatymo, vystymo, modernizavimo ir renovavimo (įskaitant vartotojų pastatus ir inžinerines sistemas) programas bei tobulinant šių procesų teisinį reglamentavimą ir ekonominio skatinimo (paramos) mechanizmus;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams vartotojams – bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip paslauga. šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai. valstybė turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus bei reguliuoti maksimalias kainas. valstybė turi skatinti, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka;
• įvertinus aprūpinimo šiluma sistemų vystymo ir eksploatavimo sąnaudų specifiką, šilumos kainos būtų dvinarės, kurių sąlyginai pastovioji dalis padengtų sistemų vystymo ir eksploatavimo kaštus ir būtų vartotojų apmokama proporcingai vartojimo ar rezervo galiai, o kintamoji dalis – kuro sąnaudas šilumos gamybai ir būtų vartotojų apmokama proporcingai suvartotos šilumos kiekiui;
• vartotojams (ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose) būtų netrukdomai suteikta galimybė apsirūpinti karštu vandeniu pigiausiu būdu be tarpininko: šilumą karšto vandens poreikių tenkinimui perkant iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:
Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.
Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei nuostatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai, laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų organizuojamose teminėse konferencijose.
Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi kompetetingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija ir tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais kompetetingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines pažymas ar konsultacijas.
Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir savivaldybių kompetetingomis institucijomis, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio asocijacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų ekspertais, kompetetingais specialistais.
Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems specialistams.

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms, įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms.

Tenka apgailestauti, kad nežiūrint į dedamas pastangas, tik nedidelė dalis teisės aktų harmonizavimui asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

LŠTA administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, aktyviai bendradarbiauja ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.

2013 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 240 naujų teisės aktų ar jų pataisų susijusių su šilumos ūkiu (žr. 1.2 priedas) (2012 metais – 257, 2011 metais – 200, 2010 metais – 200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės aktai). Apie naujus „Valstybės žiniose” paskelbtus teisės aktus asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu.

2013 METAIS BUVO PRIIMTI IR/AR ĮGYVENDINAMI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI:

  1.1. ŠILUMOS SEKTORIUS (šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir įstatymų projektai) (83.74 KB) 1.2. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)

Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik gauna taip reikalingą struktūrinę finansinę paramą bet ir teisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos reglamentuojančios energetikos sektorių:

5 straipsnis Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo <…> kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

7 straipsnis Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos 1. Kiekviena valstybė narė sukuria energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą. Ta sistema užtikrinama, kad, <…>, kiekvienos valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės, <…>, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiektų bendrą galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslą.

Tas tikslas yra bent lygiavertis užtikrinimui, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, apskaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio prieš 2013 m. sausio 1 d. vidurkį. Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis.

9 straipsnis Matavimas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota. 3. Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose , kuriuose yra centrinis šilumos/vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai.

Jeigu daugiabučius pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas <…> valstybės narės gali nustatyti skaidrias šilumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Atitinkamais atvejais tokiose taisyklėse pateikiamos gairės kaip paskirstyti sąnaudas už šilumą ir (arba) karštą vandenį:
a) Namų ūkiui skirtą karštą vandenį;
b) Šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai, apšildantys bendrojo naudojimo patalpas (laiptinių ir koridorių radiatoriai)
c) Butams šildyti

10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija. 1. <…> valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad, kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <…>

14. Straipsnis Šildymo ir vėsinimo efektyvumo skatinimas. 1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka ir pateikia Komisijai išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.

Atliekant išsamų vertinimą visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinių didelio naudingumo kogeneracijos galimybių analizę, kuri atliekama pagal Direktyvą 2004/8/EB.

4. Tais atvejais, kai <…> nustatomos galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, kurio nauda viršija kaštus, valstybės narės, <…> , imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) kad būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė :
a) planuojama įrengti naują šiluminį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio bendra šiluminė galia didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;
b) iš esmės atnaujinamas esamas šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos jo pertvarkymo į didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį kaštai ir nauda;

Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvą LR energetikos ministerijos užsakymu konsultantų bendrovė UAB „COWI Lietuva” atliko studiją „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas”.

Asociacija aktyviai analizavo direktyvos nuostatas ir teikė rekomendacija valstybės institucijoms, siekiant kompleksiškai perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacija valstybės institucijoms siūlo CŠT sistemose visur įrengti automatizuotus šilumos punktus bei modernizuoti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir tokiu būdu sutaupyti netgi daugiau energijos, nei Direktyvoje nustatyti šalies tikslai.

Įgyvendinus šias priemones (įrengiant automatizuotus šilumos punktus, modernizuojant (subalansuojant) vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, įrengiant individualią apskaitą ir reguliavimą) per metus kiekvienam m2 pastato ploto yra sutaupoma vidutiniškai 36 kWh energijos. Šalyje centralizuotai šildoma apie 30 mln. m2, todėl bendras metinis sutaupymų potencialas sudarytų apie 1 080 GWh (93 ktne), t.y. 6 480 GWh energijos arba 556 ktne kuro per 6 metus. Tuo tarpu Direktyvoje nustatytas tikslas per 6 metus visuose sektoriuose sutaupyti tik 287 ktne.

Skaičiuojant, kad vieno automatizuoto šilumos punkto įrengimas kainuoja apie 30 tūkst. Lt (šalyje yra 6200 neautomatizuotų punktų), o subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą kainuoja apie 40 Lt/ m2 (viso 30 mln. m2), investicijų poreikis sudarytų apie 1,39 mlrd. Lt. Tačiau ši investicija pilnai leistų pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus bei per 6 metus pilnai atsipirktų (šilumos sektoriaus sutaupymai sudarytų 6’480’000’000 kWh x 0,26 Lt/kWh = 1 684 800 000 Lt arba 1,68 mld. Lt per 6 metus).

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2013 metais Lietuvoje buvo atlikta:
1. LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas atliko mokslinį-tiriamąjį darbą „Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti” (2009 m.)
2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa” (2009 m.)
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją,
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą
5. 2010 m. liepos mėn. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planas.
6. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2011 m. Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”.
7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2013 m. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai”.

2. STUDIJŲ RENGIMAS

2013 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2013-04-19 protokolas Nr. 1/21) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti eilę tiriamųjų darbų.

Studijų rengimo programa įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).

Visos atliktos studijos patalpintos LŠTA svetainėje www.lsta.lt, tiesioginė nuoroda internete: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai.

LŠTA užsakymu per 2013 m. buvo atlikti šie 3 tiriamieji darbai/studijos:
1. Individualaus reguliavimo pranašumas, įdiegus šilumos punktus daugiaaukščio gyvenamojo namo butuose (Rengėjas: UAB „Terma Consult”);
Darbo tikslas įrodyti, kad inžinerinių sistemų atnaujinimo optimalūs sprendiniai, diegiant individualias butų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas ir apskaitą, yra efektyvi ir esminė kompleksinio pastato renovavimo dalis. Susidaręs visuomenės stereoptipas it tiksliniai užsakomieji straipsniai žiniasklaidoje, kad tik dujinis šildymas yra panacėja, sudaranti galimybes vartoti tiek kiek nori ir mokėti tik už tai, yra sugriaunami iš pagrindų. Šiuo metu daugumos Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, vartojančių pigų vietinį kurą, šilumos kainos yra žymiai mažesnės, negu gaminantšilumą vietinėse dujinėse katilinėse. Gauti rezultatai dar kartą parodė, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir inžineriniai sprendimai pastatuose leidžia neteršti aplinkos, puikiai reguliuotis pagal poreikį ir mokėti už tai, ką sunaudojo vartotojas. Sumažėję mokėjimų už suvartotą šilumą rezultatai rodo kelią, kuriuo reikia eiti vykdant kompleksinę pastatų renovaciją.

2. Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai (Rengėjas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija); ;
Studijoje įvertinti biokuro poreikiai ateityje, biokuro potencialas ir galimybės tuos poreikius patenkinti naudojant tik vietinės kilmės biokurą, kartu nepažeidžiant biokuro naudojimo darnumo reikalavimų. Taip pat – suprognozuotas biokuro kainų kitimas, kintant poreikiams ir augant darbo jėgos, energetinių išteklių ir kitoms sąnaudoms, įvertinta biokuro naudojimo makroekonominę nauda ir pasiūlytos reikalingas valstybines intervencijas į biokuro rinką, siekiant efektyvesnio biokuro rinkos funkcionavimo. rezultatai parodė, kad:
• Lietuvoje biokuro potencialas (2,2 mln. t.n.e.) yra kur kas didesnis nei numatomas poreikis (1,48 mln .t.n.e) 2020-2025 m. Taigi, biokuro tikrai turi užtekti.
• Prognozuojamas labai nedidelis biokuro kainos augimas!
• Didelė tikimybė, kad 2020-2025 m. gamtinių dujų ir biokuro kainų skirtumas dar padidės.
• Makroekonominė biokuro naudojimo nauda: 70-80 proc. visos prognozuojamos biokuro kainos sudaro lėšos, kurios lieka Lietuvoje.

3. Biokuro energetinę kokybę įtakojantys faktoriai Biokuro energetinę kokybę įtakojantys faktoriai (Rengėjas VšĮ „Efektyvios energetikos centras”)
Lietuvos šilumos tiekėjams, kaupiantiems biokurą teritorijoje, padidėja sąlyginės kuro sąnaudos 1 MWh pagaminti dėl biokuro degradacijos per jo sandėliavimo laikotarpį. Padidėjusios kuro sąnaudos atskirais atvejais VKEKK nepripažystamos vadovaujantis lyginamosios analizės aprašu. Šios analitinės-konsultacinės pažymos tikslas buvo atlikti biokuro energetinę vertę įtakojančių faktorių analizę, apžvelgti kitų autorių atliktus mokslinių tyrimų rezultatus, išskiriant tuos, kurie turi taikomąją vertę Lietuvos kontekste. Kadangi biokuro energetinės vertės pokyčiai priklauso nuo visos eilės įvairių faktorių sąveikos, buvo nagrinėjami duomenys susiję su Lietuvai tipinėmis sąlygomis: saugomo biokuro forma – skiedros ir biokuro saugojimo būdas – neuždengtose, mechaniškai suspaudžiamose krūvose.

Analizės metu padaryta išvada, kad šilumingumo pokyčiai smulkintą biokurą (skiedras) pradėjus laikyti šiltuoju sezonu (birželio-liepos mėn.) atsiranda: pirmus 3 mėnesius biokuro šilumingumo pokyčių nevyksta arba jie neženklūs, po 3-4 mėnesių laikymo (t.y. nuo spalio-lapkričio mėn.) tikėtini tikėti tam tikri pokyčiai. Tačiau siekiant kokybiškiau tuos pokyčius įvertinti, autoriai rekomenduoja atlikti detalesnį tyrimą, remiantis realiais įmonių duomenimis. Taip pat svarbi išvada yra dėl biokuro saugojimo būdo: efektyviausias biokuro skiedrų saugojimo būdas – didelėse neuždengtose ir mechaniškai nesuspaustose krūvose (biokuro naudojamos masės šilumingumo sumažėjimas nuo 3-io saugojimo mėnesio nežymus, arba netgi stebimas ženklus padidėjimas). Todėl rekomenduojama parengti gaires dėl efektyvaus biokuro sandėliavimo būdo, kuris leistų minimizuoti įmonių patiriamus nuostolius.

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2013 metais LŠTA bendradarbiaudama kartu su kitomis organizacijomis tiek organizavo, tiek aktyviai dalyvavo seminaruose/konferencijose, kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

Svarbiausi 2013 metų renginiai bei reikšmingi įvykiai:
2012 m. gruodžio 21 d. (žinia paskelbta 2013-01-07) kasmetiniame Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012″ Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis Vyriausybėje įteikė aukso medalį AB „Šiaulių energija” generaliniam direktoriui Česlovui Kaspučiui už projektą Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje „Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius”.

2013 m. sausio 7 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos būstinėje susirinko energetikos ekspertai į tradicinį kasmetinį energetikos ekspertų pasitarimą 2013 m. šilumos ūkio sektoriaus uždaviniams aptarti.

2013 m. sausio 23 d. asociacijos prezidentas V.Stasiūnas dalyvavo laisvo ir nepriklausomo kanalo (LNK) laidoje „DIAGNOZĖ: VALDŽIA”, vaizdo įrašas patalpintas LŠTA svetainėje www.lsta.lt, tiesioginė nuoroda http://www.lnk.lt/video-perziura/4233/diagnoze-valdzia-2013-01-23.

2013 m. sausio 25 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko tradicinis kiekvienų metų pradžioje rengiamas metinis visų asociacijos narių susitikimas 2013 metų nuveiktiems ir 2014 metų numatomiems darbams aptarti.

2013 m. sausio 28 d. asociacijos prezidentas V.Stasiūnas dalyvavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laidoje „ĮŽVALGOS”, kurios tema buvo „Kas priešinasi šilumos kainų mažėjimui?”, vaizdo įrašą rasite asociacijos internetinėje svetainėje www.lsta.lt, tiesioginė nuoroda http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/32744/izvalgos?popup.

2013 m. sausio 31 d. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas skaitė pranešimą tradicinėje kasmetinėje respublikinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos-2013”, kurią organizavo Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos energetikos institutas kartu su Lietuvos šiluminės technikos inžinierių bei Branduolinės energetikos asociacijomis.
Pagrindinė 2013 metų konferencijos tematika buvo ermohidromechanika, šilumos mainai, šildymas, šilumos tiekimas ir termofikacija, branduolinė energetika, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijos, šilumos transformavimas ir šaldymas.

2013 m. kovo 1 d. UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos” kartu su Kauno technologijos universiteto elektroninių ir matavimo sistemų katedra bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo seminarą „Sisteminės kontrolės priemonės moderniam šilumos tiekimui”.

2013 m. balandžio 11 d. Asociacijos prezidentas V.Stasiūnas dalyvavo ir skaitė pranešimą Estijos elektros ir šilumos asociacijos organizuotoje kasmetinėje konferencijoje „Energetikos dienos 2013″: Kaip sukurti prieinamą komfortą?” („Energy days 2013: How to provide affordable comfort?”).

2013 m. balandžio 19 d. konferencijų centre „Dainava” Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinio ataskaitinio asociacijos narių susirinkimo metu buvo pristatytas naujas asociacijos narys „UAB „Šalčininkų šilumos tinklai” ir įmonės direktoriui p. A.Danulevičiui įteiktas pažymėjimas, liudijantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narystę.

Tą pačią dieną konferencijų centre „Dainava” buvo paminėtos net dvi šventės, t.y. tradicinė ENERGETIKŲ DIENOS ŠVENTĖ ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklos 15 metų sukaktis. Šiai progai paminėti LŠTA užsakymu sukurta filmuota medžiaga pavadinimu „Pažangos metai” ir išleistas leidinys „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”.

2013 m. gegužės 22-25 dienomis asociacijos prezideas dalyvavo Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacijos organizuotuose FESI pavasario susitikimuose Vilniuje.

2013 m. gegužės 27-29 d. 8 žmonių delegacija iš Lietuvos (Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Linas Samuolis (UAB „Vilniaus energija” prezidentas), Rimantas Germanas (UAB „Vilniaus energija” komercijos direktorius), Rimantas Bakas (AB „Kauno energija” generalinis direktorius), Jonas Jurkus (UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generalinis direktorius), Arūnas Keserauskas (AB „Vilniaus šilumos tinklai” generalinis direktorius), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas)) dalyvavo tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power organizuotame 36-me kongrese „Smart and competitive: DHC for cities of the future”, kuris vyko Vienoje.

2013 m. birželio 10 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko energetikos ekspertų pasitarimas, kuriame pagrindiniai klausimai buvo:
1. „Dėl Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, kuris buvo patvirtintas 2013 m. birželio 5 d. LRV posėdžio metu;
2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1-182 „Dėl centralizuotos prekybos biokuru taisyklių patvirtinimo ” pakeitimo projektas su pastabų derinimo pažyma;
3. 2013 m. birželio 4 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teikiamas derinti energijos išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL UAB parengtą Energijos išteklių biržos reglamento projekta;
4. Dėl kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių projekto.

2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seime svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Šilumos ūkio pertvarką reglamentuojančių teisės aktų projektų paketą, tikslu pateikti tikrą padėtį apie biokuro naudojimo specifiką, 2013 m. birželio 28 d. ir liepos 1 d. UAB „Vilniaus energija” organizavo du praktinius seminarus LR Seimo, LR energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Baltpool UAB, Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams.

2013 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas A.Janukonis dalyvavo „Žinių radijo” laidoje „Atviras pokalbis”. Šioje laidoje taip pat dalyvavo buvęs LR Ūkio ministras Dainius Kreivys. Pagrindinė diskusijos tema – paskutinių penkerių metų politinių sprendimų įtaka šilumos ir elektros kainoms. Radijo laidos įrašą rasite paspaudę šią nuorodą – http://www.andriusjanukonis.lt/radijo-laidos-irasas-kokie-politiniai-sprendimai-leme-dabartines-silumos-kainas-2/.

2013 m. spalio 10 d. asociacijos prezidentas V.Stasiūnas kartu su kai kurių šilumos tiekimo įmonių vadovais dalyvavo žurnalo „VALSTYBĖ” surengtoje penktojoje aukščiausio lygio Lietuvos energetikos konferencijoje, kurioje žinomiausi ekspertai analizavo ir diskutavo apie esminius Lietuvos energetikos raidos bei transformacijos procesus, jų įtaką ekonomikai siekiant identifikuoti priemones, kurios leistų optimaliai pasiekti strateginių tikslų.

2013 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko Energetikos ekspertų pasitarimas, kurio metu šilumos tiekimo įmonių atstovams LR aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas ir UAB „COWI Lietuva” Klimato kaitos projektų vadovė Jolanta Žaltkauskienė pristatė apyvartinių taršos leidimų (ATL) 2013-2020 m. paskirstymo tvarką šilumos ir elektros gamintojams.

2013 m. lapkričio 5-6 dienomis Briuselyje vyko Euroheat & Power organizuota konferencija „Rekonstruoti, atkurti, permąstyti” („Redevelop, recreate, rethink”).
Iš Lietuvos konferencijoje dalyvavo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, AB „Kauno energija” valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

2013 m. gruodžio 6 d. Milane (Italija) vyko Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos EFIEES valdybos narių susitikimas.

2013 metais net kelios šilumos tiekimo įmonės minėjo solidžius bendrovių veiklos jubiliejus:
2013 m. rugpjūčio 30 d. AB „Kauno energija” paminėjo 50-ies metų jubiliejų. 2013 m. rugpjūčio 20 dieną sukako lygiai 50 metų nuo tada, kai 1963 metais buvo įsteigta Kauno šiluminių tinklų įmonė. Įmonės istorija sietina su 1947 m. birželio 7 diena, kai iš Petrašiūnų elektrinės į Petrašiūnų popieriaus fabriką buvo pradėtas tiekti garas ant medinių atramų 7 m aukštyje nutiestu 164 m ilgio garotiekiu.

2013 m. rugsėjo 20 d. AB „Panevėžio energija” paminėjo bendrovės veiklos 50-metį. Bendrovė ir toliau stengiasi garantuoti patikimą šilumos tiekimą vartotojams – tobulinti gamybinės veiklos perspektyvas bei siekti žemesnės ir kuo pastovesnės šilumos kainos.

2013 m. spalio 4 d. solidų veiklos devyniasdešimtmetį pažymėjusi AB „Šiaulių energija” – viena iš didžiausių Šiaulių miesto įmonių. Pagrindinė jos veiklos sritis – šilumos energijos gamyba ir centralizuotas jos tiekimas pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti ir elektros energijai gaminti.

2013 m. spalio 25 d. UAB „Radviliškio šiluma kolektyvas paminėjo savo veiklos 50-ies metų sukaktį.

Net kelios šilumos tiekimo įmonės sėkmingai baigė įgyvendinti stambius energetinius projektus:
2013 m. lapkričio 27 d. Druskininkuose oficialiai atidaryta biomasės katilinė.

2013 m. gruodžio 3 d. AB „Kauno energija” priklausančioje „Šilko” katilinėje oficialiai paleistas biokuru dirbti pritaikytas vandens šildymo katilas.

2013 m. gruodžio 3 d. po rekonstrukcijos atidaryta AB „Jonavos šilumos tinklai” valdoma Girelės rajoninė katilinė. Per laikotarpį nuo 2012 m. spalio mėnesio, katilinėje įrengti trys biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia yra 25 MW.

2013 m. gruodžio 4 d. AB „Kauno energija” priklausančioje Noreikiškių katilinėje oficialiai pradėta naujo biokuro katilo eksploatacija.

2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” sėkmingai įgyvendintas 2 po 5 MW biokuru kūrenamų katilų su pagalbiniais įrenginiais projektas.

2013 m. gruodžio 20 d. bendrovės Plungės šilumos tinklų kolektyvas šventė itin svarbaus projekto užbaigtuves – užkurtas naujas 5 MW galios biokuro katilas.

Iš viso asociacijos narių atstovai ir LŠTA darbuotojai per 2013 m. dalyvavo daugiau 90 renginių (konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, užsienyje bei įvairiose radijo ir televizijų laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

4.1 Projektas „LŠTA audio/video konferencijų organizavimas ir įrangos įsigijimas”

Atsižvelgiant į LŠTA narių prašymus, LŠTA Taryba 2013-11-20 d. vykusio posėdžio metu pritarė „LŠTA audio/video konferencijų organizavimo ir įrangos įsigijimo projekto” vykdymui. Pagal pasirašytą sutartį su UAB „BlueBridge” iki 2013 m. gruodžio 31 d. asociacijos būstinėje sumontuota visa reikiama įranga ir pradėta naudotis Microsoft Lync konferencijų paslauga.

Šio projekto tikslas: suteikti galimybę įmonių atstovams, atvykti į asociacijos būstinėje organizuojamus renginius, energetikos ekspertų susitikimus, nuotoliniu būdu prisijungti ir dalyvauti vyksiančioje balso ir vaizdo konferencijoje. Microsoft Lync konferencijų sprendimas pateikiamas kaip paslauga iš Blue Bridge duomenų centro.

Toks prisijungimas vykdomas iš bet kurio įmonės darbo vietos kompiuterio. Projekto įgyvendinimo metu su kiekvienos įmonės atsakingais informacinių technologijų darbuotojais (27 įmonių) suderinti ir pratestuoti reikiami techniniai programiniai bei tinklo pralaidumo reikalavimai. Testavimo metu buvo šalinami techniniai nesklandumai. 2013 m. gruodžio 20 d. baigta montuoti reikiama įranga asociacijos salėje.

Paruošta „Microsoft Lync 2013 prisijungimo instrukcija” nutolusiems vartotojams ir moderatoriams. Šis instrukcijų vadovas padės esamiems ir naujiems vartotojams prisijungti prie Lync 2013 komunikacijos sistemos.

2013 m. gruodžio 30 d. įvyko pirmoji bandomoji videokonferencija. Nuo tos dienos pirmadieniais vykdomi „Energetikos ekspertų pasitarimai” organizuojami videokonferencijų pagrindu.

4.2 Tarptautinis „INNO-HEAT” projektas

„Inno-Heat-Innovation in District Heating” – Naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose Nr. WTPB.02.02.00-92-009/10 – yra projektas, vykdomas pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą 2007-2013 m. ir dalinai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Projekto vadovaujantysis partneris – Region Skane

Projekto pradžia – 2011 m. liepos 1 d., pabaiga – 2014 m. birželio 30 d.

Projekto pagrindiniai partneriai: Sustainable Businees Hub, European Spallation Source (ESS), Swedish District Heating Association, District Heating Enterprise Ltd Gdynia, The Municipal Thermal Power Industry Ltd, Chamber of Commerce Polish District Heating, Lithuanian District Heating Association, International Institute for Industrial Environmental Economics at Lund University (IIIEE) at Lund University, The German Heat and Power Association, The Swedish International Development Cooperation Agency.

Šiame tarptautiniame projekte iš Lietuvos taip pat dalyvauja UAB „Mažeikių šilumos tinklai” bei UAB „Šilutės šilumos tinklai”, kurios yra asocijuotos projekto partnerės ir jos įsipareigoja:
– tarpininkaujant / padedant LŠTA pateikti techninius įmonių veiklos duomenis Švedijos energetikos ekspertams duomenų analizei atlikti;
– dalyvauti (pagal poreikį) projekto partnerių susitikimuose;
– privalomai dalyvauti išvykose (mokymo kursuose, angl. – study visit) į užsienio šalis, siekiant susipažinti su geros praktikos pavyzdžiais, kurie paremti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu CŠT sistemose ir efektyviu energijos (šilumos) naudojimu.

Pasiekti projekto rezultatai – suorganizuoti du pažintiniai vizitai projekto partnerių šalyse (Švedijoje ir Lenkijoje), atlikta techninę-ekonominę šilumos tiekimo įmonių-partnerių analizė, suorganizuoti šeši partnerių susitikimai Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Planuojami pasiekti projekto ezultatai – paruošti paraiškas pilotinių projektų įgyvendinimui, suorganizuoti baigiamąją konferenciją Briuselyje, suorganizuoti du projekto partnerių susitikimus.

Kontaktinė informacija, susijusi su projekto vykdymu:
Audronė Nakrošienė
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA
Projektų mokymo programų vadovė
tel. (8-5) 2667095 faks. (8-5) 2356044

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

2013 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis

2013 m. įvyko 52 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai (vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių) ir 52 pirmadieniniai energetikos ekspertų pasitarimai (dalyvaudavo iki 10-15 dalyvių), kuriuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt.

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas ir su kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.
• 2013 m. balandžio 11 d. Asociacijos prezidentas V.Stasiūnas dalyvavo ir skaitė pranešimą Estijos elektros ir šilumos asociacijos organizuotoje kasmetinėje konferencijoje „Energetikos dienos 2013″: Kaip sukurti prieinamą komfortą?” („Energy days 2013: How to provide affordable comfort?”).
Konstruktyvus bendravimas ir toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat& Power (www.euroheat.org) ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacija, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) (www.efiees.com). Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti šių organizacijų organizuojamose generalinėse asamblėjose, konferencijose, kongresuose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

• 2013 m. gegužės 27-29 d. 8 žmonių delegacija iš Lietuvos (Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Linas Samuolis (UAB „Vilniaus energija” prezidentas), Rimantas Germanas (UAB „Vilniaus energija” komercijos direktorius), Rimantas Bakas (AB „Kauno energija” generalinis direktorius), Jonas Jurkus (UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generalinis direktorius), Arūnas Keserauskas (AB „Vilniaus šilumos tinklai” generalinis direktorius), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas)) dalyvavo Euroheat & Power organizuotame 36-me kongrese „Smart and competitive: DHC for cities of the future”, kuris vyko Vienoje.

• 2013 m. lapkričio 5-6 dienomis Briuselyje vyko Euroheat & Power organizuota konferencija „Rekonstruoti, atkurti, permąstyti” („Redevelop, recreate, rethink”). Iš Lietuvos konferencijoje dalyvavo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, AB „Kauno energija” valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

• 2013 m. gruodžio 6 d. Milane (Italija) vyko Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos EFIEES valdybos narių susitikimas.
Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (www.iea.org), WEC (Pasaulio energetikos taryba) (www.worldenergy.org).

Pažymėtina, kad asociacija 2013 m. ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos šilumos tiekimo įmonių asociacijomis, Nekomercinės paskirties bendrija „Rusijos šilumos tiekimas”, ir kitomis giminingomis užsienio organizacijomis.

Per ataskaitinius metus asociacijoje svečiavosi delegacijos iš Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Latvijos, Ukrainos įmonių. Vizitų metu svečiai domėjosi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo, projektų vykdymo, teisės aktų kūrimo bei jų įgyvendinimo klausimais. Asociacijos prezidentas lankėsi užsienio ambasadų Lietuvoje organizuotuose įvairiuose renginiuose bei diskusijose.

6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio sektoriui sumenkinti. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2013 metus LŠTA išplatino 11 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimų spaudai:
• 2013-01-07 Gruodį šaltis šilumos sąskaitas augino visoje šalyje.
• 2013-01-09 Gruodį dujų kaina šilumos tiekėjams mažėjo 2 procentais.
• 2013-02-04 Sausį gyventojai suvartotojo daugiau šilumos nei gruodį.
• 2013-02-11 Sausio gamtinių dujų pigimą „suvalgė” terminalo mokestis.
• 2013-03-05 Vasarį daugiabučiuose suvartota trečdaliu mažiau šilumos nei sausį.
• 2013-04-02 Kovo sąskaitos už šildymą – kaip gruodžio mėnesį
• 2013-04-10 Kovo mėnesį gamtinės dujos brango 2,3 procento
• 2013-05-08 Balandį šilumos tiekėjams pigo ir dujos, ir biokuras.
• 2013-06-25 Šilumininkai: valstybės institucijų skuba šilumos vartotojams naudos neatneš.
• 2013-11-07 Prognozė: didieji miestai už spalį suvartotą šilumą mokės apie 25 proc. mažiau nei pernai.
• 2013-12-10 Didmiesčiuose sąskaitos už lapkritį suvartotą šilumą – mažesnės nei pernai.

LŠTA glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino daugiau kaip 10 straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami įvairiuose dienraščiuose („Lietuvos rytas”, „Respublika”, „Lietuvos žinios”), žurnaluose „Mokslas ir technika”, „Veiklos kryptys”, „Elektros erdvės”, „Veidas”, „Statyba ir Architektūra”, „Europos ritmu”, „Statyk” ir kt.) bei internetiniuose informaciniuose portaluose („Delfi”, „ATN”, „LRT”, „ALFA”, „15min” ir kt.):
1. 2013 sausio 27 d. www.15min.lt „Sąskaitos už šildymą mažiausiai gąsdina Talino gyventojus, labiausiai – Vilniaus”.
2. 2013/1 „Mokslas ir technika” „Šalies šilumos ūkis modernėja ir tobulėja , kurį taip pat galite rasti”
3. 2013/1 (54) „Šiluminė technika” „Metodika, kaip gyventojams atsiskaityti už namų atnaujinimą ir šildymą”; http://www.lsta.lt/files/Leidiniai/SILUMINE_TECHNIKA/Silumine%20technika%20%2854%29.pdf (23-25 psl.)
4. 2013/ Nr. 1(14) „Europos ritmu” „Norite taupyti pinigus už šilumą? Renovuokite namą”;
5. 2013/ Nr. 1 (20) „Veiklos kryptys” „Šilumininkai tikisi, kad namų renovacijai skirtos lėšos nebeišskris sraigtasparniais”;
6. 2013-02-28 „Lietuvos žinios” „Renovacijai būtina: kaupimas, parama ir sankcijos”;
7. 2013/02 „Statyk” Specialisto komentaras rubrikoje „Modernizavimas”;
8. 2013 Nr. 3 (33) „Elektros erdvės” „Apie šilumą ir mokėjimus už šildymą”;
9. 2013/10 „Mokslas ir technika” „Protingai eksploatuojant šilumos ūkį galima gerokai sumažinti sąnaudas;
10. 2013-12-25 „Statyba ir architektūra” ir „Delfi” „Buvo pridaryta daug klaidų”;
11. Europos ritmu „Konservatorių palikimas vilniečiams – brangi šiluma”???

Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti prieduose (žr. 6.1 priedas)

2013 m. aktyviai buvo rengiami ir platinami LŠTA tarybos pirmininko A. Janukonio pranešimai spaudai, kurie publikuoti LŠTA interneto svetainėje. Šiuos pranešimu spaudai galima rasti ir LŠTA tarybos pirmininko A. Janukonio interneto svetainėje www.andriusjanukonis.lt :
• 2013-01-02 Biokuro taikymas šilumos ūkyje nedidina elektros kainos
• 2013-01-04 Ar dėl pigesnių dujų bus paaukotas biokuras?
• 2013-01-10 R.Švedo ditirambai energetikos ministerijos veiklai neturi pagrindo
• 2013-01-11 Ekspertai: A.Sekmoko valdymas – iššvaistytų galimybių metas”
• 2013-01-15 Chaosą saulės energetikos rinkoje užprogramavo A.Sekmokas
• 2013-01-23 Visi Lietuvos kaimynai už dujas moka mažiau
• 2013-01-24 Patikslinta valstybės pozicija: Biokurui – NE
• 2013-02-01 Kodėl konservatorius pykdo derybos dėl mažesnių kainų?
• 2013-02-05 Kratos „Lietuvos dujose” tėra dūmų uždanga
• 2013-02-05 Namų renovacija: reikia sudaryti sąlygas, o ne papildomas struktūras
• 2013-02-19 Šilumos ūkiui – naftos perdirbėjų prognozės?
• 2013-02-20 Pigios elektros yra, reikia ją pasiimti
• 2013-02-25 Skalūnų dujos: nei katastrofa, nei išsigelbėjimas
• 2013-02-26 Pabrangti biokurui Lietuvoje neleidžia pasaulinė rinka
• 2013-02-28 Renovacijai būtinos sąlygos: kaupimas, parama, sankcijos.
• 2013-03-04 Dėl mažesnių dujų kainos susitarusi Latvija – pavyzdys Lietuvai
• 2013-03-06 Dar kartą: biokuras leidžia mažinti šilumos, bet ne elektros kainą
• 2013-03-08 Ar verta įsiklausyti į Lenkijos užsienio ministro žodžius?
• 2013-03-13 Interviu: kokios energetinės perspektyvos naudingiausios Lietuvai?
• 2013-03-18 Vietoje rimto daugiabučių renovacijos proceso – loterija.
• 2013-03-21 ES paramos skirstymo būdas apsprendė didmiesčių diskriminaciją.
• 2013-04-03 Svarstymai apie BAE – konservatorių nekompetencijos užsienio ir energetikos politikoje kulminacija.
• 2013-04-04 VAE Estijai yra naudinga. O Lietuvai?
• 2013-04-05 Biokuras mažins šilumos kainą ir Jonavoje.
• 2013-04-10 Kitąmet radikaliai sumažės dujų vartojimas. Laukiamas biokuro verslo puolimas.
• 2013-04-12 A.Kubiliaus teiginys, kad biokuras brangsta – tiesmukas melas”
• 2013-04-17 Energetikų diena: darbai, kuriais galime didžiuotis.
• 2013-04-19 Biokuro verslo puolimas intensyvėja.
• 2013-04-23 Gamtinių dujų importo klausimas – vis mažiau reikšmingas.
• 2013-04-24 Kodėl šiluma biokurą vartojančiuose miestuose – tik trečdaliu pigesnė?
• 2013-04-25 Šilumos tiekėjai: vidutinė šilumos kaina bus 20 ct/kWh
• 2013-04-30 Naujo burbulo energetikoje vertė – 441 milijonas per metus.
• 2013-05-06 Kodėl panaikinti PVM lengvatą šildymui – per anksti?
• 2013-05-06 Siūlymas steigti atskirą įmonę atominės jėgainės statyboms – logiškas.
• 2013-05-07 Valstybė privalo atvirai kalbėti apie finansines problemas
• 2013-05-09 Šilumos vartotojams kredituojant dujofikavimą, valdžia rems biokurą.
• 2013-05-13 Dar kartą: SGD terminalas šilumos ūkiui nereikalingas.
• 2013-05-14 Valstybės žingsnis link biokuro – ilgai lauktas ir sveikintinas.
• 2013-05-16 Skuboti žingsniai neužkurs visuotinio daugiabučių renovacijos proceso.
• 2013-05-20 Terminalo projekte – vis didesnės skylės.
• 2013-05-22 Intensyviam biokuro diegimui reikia ruoštis jau šiandien.
• 2013-05-28 Ar ūkio ministrė turi atsiriboti nuo verslo?
• 2013-05-29 Mažesnė atominė Karaliaučiuje – prasta žinia Lietuvai.
• 2013-05-30 Elektros jungtys ir konstruktyvūs santykiai su kaimynais – racionalus kelias į energetinę nepriklausomybę.
• 2013-06-03 Atominė energetika: Karaliaučius susivokė, o Lietuva?
• 2013-06-05 Laikas atskleisti visas SGD terminalo projekto detales.
• 2013-06-11 Ateina pabaiga šilumos kainų augimo rekordams.
• 2013-06-17 Skalūnų dujų tema išsemta, kas toliau?
• 2013-06-20 Euro įvedimas: ar nebekeliamas, ar nebepasiekiamas tikslas Lietuvai?
• 2013-06-25 SGD terminalui prireikė valstybės garantijų.
• 2013-06-27 Ypatingas „susirūpinimas” dėl dujų brangimo pasireiškia dar vienu smūgiu biokuro rinkai.
• 2013-07-01 Ar terminalą gelbėti pasiryžęs Seimas naikina savivaldą?
• 2013-07-10 Kas klaidina prezidentę?
• 2013-07-19 Europos Komisijos pareigūnės patarimai – verti įsiklausimo.
• 2013-07-25 Į Terminalą atplauksiančių dujų kaina 0 iki šiol neaiški.
• 2013-08-12 Gauta 200 mln. litų A.Sekmoko nekompetencijos sąskaita.
• 2013-08-13 Pigios elektros nėra, nes Lietuva neturi elektros jungčių su Skandinavija ir Baltijos kaimynėmis.
• 2013-08-28 Derybos su „Gazprom”: dujų už rinkos kainą reikia jau šiandien, o ne kai jų nebenaudosime.
• 2013-09-09 Kodėl Lietuvai nereikia dujų už rinkos kainą?
• 2013-09-10 Dujų apmokestinimas akcizu – dar vienas motyvas jų atsisakyti.
• 2013-09-11 Planuojama nauja Valstybės skola – ne vienintelis trukdis euro įvedimui.
• 2013-09-16 Dujų kaina aktuali Vilniaus ir Kauno gyventojams.
• 2013-09-19 Šiandienos ekonominis karas – paskutinių 5 metų politikos pasekmė.
• 2013-09-20 Radijo laidos įrašas: kokie politiniai sprendimai lėmė dabartines šilumos kainas? http://www.lsta.lt/lt/articles/view/494.
• 2013-10-14 SGD terminalas – klaida, kas toliau?
• 2013-10-15 Derybos su „Gazprom”: eiga žinoma, tačiau rezultatas – ne”
• 2013-10-16 Laisvos rinkos ir strateginių energetinių projektų suderinamumas.
• 2013-10-21 Brangi elektra – dėsninga energetinių praeities sprendimų pasekmė.
• 2013-10-24 Rusijos embargą pienui iššaukė Lietuvos embargas elektrai?
• 2013-10-25 Visuomenei svarbių projektų įvertinimas.
• 2013-11-06 Elektros ir dujų perdavimo kainų augimo istorijoje – bendra priežastis.
• 2013-11-07 Dėmesio verta „Verslo žinių” tema apie biokuro vartojimą pramonėje.
• 2013-11-08 Kartelinis elektros įmonių susitarimas – ne paskutinis užkulisinis įvykis energetikoje.
• 2013-11-21 Kodėl džiaugiamasi terminalui skirta paskola su Valstybės garantija?
• 2013-11-25 Skaičiai nemeluoja – jėgainė Elektrėnuose neefektyvi.
• 2013-11-29 Verdikto dėl atominės belaukiant.

Aukščiau išvardintus pranešimus galima rasti prieduose (žr. 6.2 priedas)

LŠTA Tarybos pirmininkas ir LŠTA prezidentas per ataskaitinius metus dažnai lankėsi radijo ir TV laidose, aktyviai dėstė savo poziciją šilumos ūkio sektoriaus klausimais. 2013 metais pasirašyta sutartis su UAB „Žinių radijas”, dėl dalyvavimo įvairiose Žinių radijo rengiamose diskusinėse laidose laikotarpiui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

2013 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu buvo sukurtas trumpas dokumentinis filmas apie Lietuvos šilumos ūkio raidą 1980-2013 metais, kuris buvo parodytas Lietuvos Energetikų dienos minėjimo metu.

2013 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija minėjo savo veiklos 15 metų sukaktį ir šiai progai išleido knygą „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”, kuri buvo išdalinta visiems asociacijos nariams bei šventėje dalyvavusiems svečiams.

2013 metais baigti rengti autoriniai – informaciniai reportažai aktualiais šilumos ūkio sektoriaus klausimais, kurie buvo transliuojami Lietuvos ryto TV kanalu laidoje „Pradėk nuo savęs”. Iš viso pagal 2012 metais pasirašytą sutartį su Viešąją įstaiga „Energijos taupymo priemonės” buvo parengti 8 autoriniai – informaciniai reportažai, skirti reprezentuoti biokuro panaudojimo galimybes šilumos ir elektros gamybai centralizuotame šilumos sektoriuje bei efektyvų šilumos vartojimą daugiabučiuose gyvenamuose namuose. TV laidų apie ekologiją ir alternatyvius energijos šaltinius „Pradėk nuo savęs”, rodytų per „Lietuvos ryto” televiziją kiekvieną šeštadienį, reportažų įrašus rasite paspaudę šią tiesioginę nuorodą http://www.ateitiesenergija.lt/LT/tv-reportazai/.

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.

Per 2013 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika” numeriai (tiražas: 525 egz.), viso buvo publikuota 39 straipsniai.

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2013 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir rengiamos LŠTA narių metinės ūkinės veiklos statistinės ataskaitos, kurių tiražas 2013 metais padidintas iki 300 egz.

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms, kitoms giminingoms ir konsultacinėms įmonės veikiančios energetikos sektoriuje bei žiniasklaidai (viso virš 2000 adresatų).

2013 metais ir toliau LŠTA platino informacinį – švietėjišką leidinį „Šilumos vartotojo vadovas” (išleistą 2012 metais), bei 15-os metų Asociacijos veiklos sukakčiai paminėti 2013 metais išleistą knygą „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų”.

Visi švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2013 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2013 m. balandžio 13 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai buvo apdovanoti:

LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLO APDOVANOJIMAI ĮTEIKTI:
1. Stanislovas Karčiauskas – AB „Kauno energija” vykdantysis direktorius
2. Adolfas Stongvilas – UAB „Litesko” fil. „Kelmės šiluma” direktorius
3. Virginijus Guoga – UAB „Varėnos šiluma” direktorius
4. Leonas Cijūnėlis – UAB „Ignalinos šilumos tinklai” generalinis direktorius
5. Rolandas Kiškūnas – AB „Šiaulių energija” Pietinės katilinės viršininkas

LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Gintautas Kujalis – UAB „Fortum Švenčionių energija” technikos direktorius
2. Genius Jurgelėnas – UAB „Utenos šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas
3. Robertas Kerežis – AB „Panevėžio energija” saugos darbe ir inspekcijos skyriaus viršininkas
4. Rimantas Grainys – UAB „Molėtų šiluma” direktoriaus pavaduotojas-vyr.inžinierius
5. Algirdas Sakalas – AB „Klaipėdos energija” investicijų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas
6. Alfredas Miltenis – UAB „Litesko” fil. „Telšių šiluma” direktorius

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAS
1. Jonas Jurkus – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generalinis direktorius
2. Vaclovas Karbauskis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” direktorius
3. Rolandas Bitcheris – AB „Panevėžio energija” gamybos direktorius
4. Jonas Pukenis – UAB „Anykščių šiluma” Vyresnysis inžinierius šilumininkas
5. Albertas Valančius – UAB „E-energija” įmonė „Akmenės energija” direktorius

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Česlovas Kasputis – AB „Šiaulių energija” generalinis direktorius
2. Vaiva Dubrindienė – AB „Jonavos šilumos tinklai” abonentinės tarnybos viršininkė
3. Vidmantas Povilas Žalkauskas – AB „Panevėžio energija” klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas
4. Loreta Gaidienė – AB „Klaipėdos energija” ekonomikos ir personalo sk. viršininkė
5. Rimantas Bakas – AB „Kauno energija” generalinis direktorius

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Audronė Čepulienė – AB „Šiaulių energija” finansų ir ekonomikos direktorė
2. Edmundas Endrijaitis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” elektros ūkio tarnybos vadovas
3. Rima Knystautienė – AB „Jonavos šilumos tinklai” ekonomistė
4. Egidijus Balčėtis – AB „Panevėžio energija” Panevėžio RK-1 viršininkas
5. Vytautas Pabijanskas – AB „Klaipėdos energija” elektrošaltkalvį
6. Vytautas Bunikis – UAB „Raseinių šilumos tinklai” meistras
7. Rimantas Beresnevičius – UAB „Fortum Švenčionių energija” inžinierius energetikas, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas
8. Juozas Ražanauskas – UAB „Varėnos šiluma” katilinės remonto šaltkalvis
9. Daiva Bloškienė – UAB „Radviliškio šiluma” Inžinierė
10. Alvydas Petroševičius – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Raseinių katilinės meistras

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAI ĮTEIKTI:
1. Vidmantas Milašauskas – AB „Šiaulių energija” Automatizuotų katilinių tarnybos viršininkas
2. Elvyra Šaltupienė – AB „Šiaulių energija” Realizavimo skyriaus viršininkė
3. Daiva Dalgedaitė – UAB „Utenos šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotoja finansams
4. Gintautas Baranauskas – UAB „Utenos šilumos tinklai” Elektros ir automatikos tarnybos viršininkas
5. Vytautas Andruškevičius – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės įrengimų remonto šaltkalvis
6. Gediminas Venckaitis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės vyr.katilų mašinistas
7. Vaclovas Švalkūnas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Šilumos tinklų aptarnavimo tarnybos šaltkalvis suvirintojas
8. Albinas Karbauskas – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Viduklės katilinės operatorius
9. Algis Raškevičius – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Ariogalos katilinės operatorius-šaltkalvis
10. Antanas Sakalauskas – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Katilinės operatorius
11. Arvydas Eimutaitis – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Vidaus sistemų priežiūros skyriaus katilinės šaltkalvis-suvirintojas
12. Regina Trapienė – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Abonentų skyriaus specialistė
13. Romualda Šacikauskienė – UAB „Lazdijų šiluma” apskaitininkė
14. Aloizas Kabakas – AB „Jonavos šilumos tinklai” Katilinės operatorius
15. Virginijus Baršys – AB „Panevėžio energija” filialo Rokiškio ŠTR meistras
16. Otilija Valiūnienė – AB „Panevėžio energija” Vyresnioji vadybininkė
17. Povilas Bernotas – AB „Panevėžio energija” Vyresnysis katilų-turbinų operatorius
18. Romualdas Janušauskas – UAB „Radviliškio šiluma” operatorius-dispečeris
19. Anicetas Kęstutis Gasparavičius – UAB „Radviliškio šiluma” šaltkalvis
20. Grigorijus Avdejevas – UAB „Radviliškio šiluma” kontrolierius
21. Kęstutis Jasukaitis – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” direktorius gamybai
22. Aldona Liutkevičienė – UAB „Molėtų šiluma” ekonomistė
23. Valentas Burneika – UAB „Molėtų šiluma” šilumos tinklų apeivis
24. Arūnas Smaguris – AB „Klaipėdos energija” šilumos tiekimo tarnybos vadovo pavaduotojas
25. Antanas Zubė – AB „Klaipėdos energija” bendrovės dispečeris
26. Regimantas Kelmelis – AB „Kauno energija” šilumos tinklų tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus viršininkas
27. Tadas Gokas – AB „Kauno energija” tinklo valdymo tarnybos vadovas
28. Renolda Stepanauskaitė Kubilienė – UAB „Litesko” fil. „Vilkaviškio šiluma” komercijos direktorė
29. Lilita Žukauskienė – UAB „Litesko” fil. „Kelmės šiluma” komercijos direktorė
30. Darius Blažauskas – UAB „Litesko” fil. „Marijampolės šiluma” technikos direktorius
31. Dalia Misiūnienė – UAB „Anykščių šiluma” abonentinės tarnybos operatorė
32. Vytautas Banys – UAB „Anykščių šiluma” vairuotojas, automatizuotų dujinių katilinių operatorius
33. Rimantas Karnišauskas – UAB „Vilniaus energija” E-2 eksploatacijos tarnybos vyr. inžinierius
34. Jonas Slabada – UAB „Vilniaus energija” Automatikos ir matavimų tarnybos automatikos šaltkalvis
35. Audrūnas Norušis – UAB „Vilniaus energija” E-3 eksploatacijos tarnybos vyresnysis pamainos vadovas
36. Gražina Statkienė – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” vyresnė buhalterė-kasininkė
37. Viktoras Bugnevičius – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovas

2013 metais net kelios šilumos tiekimo įmonės minėjo veiklos jubiliejus. Švenčių metu buvo apdovanoti įmonių darbuotojai, buvę įmonių direktoriai.

2013 m. rugpjūčio 30 d. AB „Kauno energija” 50-ies metų jubiliejaus proga buvo apdovanoti šie bendrovės darbuotojai:
LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Rimantas Bakas, generalinis direktorius
– Laimutė Dovidauskienė, Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento Skolų administravimo skyriaus specialistė
– Rimantas Jankauskas, Gamybos departamento Techninės priežiūros ir aptarnavimo tarnybos Šilumos gamybos ir tinklų priežiūros skyriaus šaltkalvis

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Irena Gimbutytė, Gamybos departamento Techninės priežiūros aptarnavimo tarnybos Technikos skyriaus vadovė
– Romualdas Pužauskas, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus technikas.
– Vaclovas Vaitkevičius, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Katilinių skyriaus katilinės operatorius

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Rimantas Naseckas, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Katilinių skyriaus vadovo pavaduotojas
– Irena Petrikienė, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Katilinių skyriaus katilinės operatorė
– Arvydas Ramanauskas, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus vyresnysis inžinierius

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Rimantas Bakas, generalinis direktorius
– Aleksandras Sigitas Matelionis, Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas
– Antanas Šležas, buvęs Kauno šilumos tinklų direktorius, SPAB „Kauno energija” generalinis direktorius, SPAB „Kauno energija” valdybos pirmininkas, 2000-01-10 – 2000-09-07 bendrovės konsultantas
– Romualdas Skabickas, buvęs Kauno šilumos tinklų šaltkalvis, meistras, vyresnysis meistras, viršininkas, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas, vyriausiasis inžinierius, direktoriaus pirmasis pavaduotojas – technikos direktorius, SPAB „Kauno energija” direktoriaus pirmasis pavaduotojas – technikos direktorius, generalinis direktorius

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Vladas Pauliukaitis, filialo „Jurbarko šilumos tinklai” abonentų tarnybos vadovas
– Ričardas Šišas, Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento Pardavimo kontrolės skyriaus analitikas.

2013 m. rugsėjo 20 d. AB „Panevėžio energija” 50-ies metų jubiliejaus proga buvo apdovanoti šie bendrovės darbuotojai:
LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Rita Morozovienė, finansų direktorė
– Juozas Liepinis, statybos priežiūros inžinierius
– Andrius Dubinskas, vadovaujantysis inžinierius

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Petras Diksa, Technikos direktorius
– Danutė Slavinskienė, Ekonomikos skyriaus viršininkė
– Svetlana Bilkova, Personalo skyriaus viršininkė
– Algimantas Mižutavičius, Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas.

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Daiva Skrupskelienė, Vyriausiojo finansininko pavaduotoja
– Donatas Morkus, Technikos skyriaus viršininkas
– Mindaugas Krikštanas, Gamybos ir ekologijos tarnybos viršininkas
– Vytenis Jackūnas, Gamybos ir ekologijos tarnybos vadovaujantis inžinierius

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Daiva Paulauskienė, atstovė spaudai
– Aloyzas Stakėnas, Zarasų šilumos tinklų rajono viršininkas
– Saulius Žilinskas, Kupiškio šilumos tinklų rajono viršininkas
– Mykolas Gabriūnas, Pasvalio šilumos tinklų rajono viršininkas
– Raimondas Grikšelis, Panevėžio elektrinės viršininko pavaduotojas
– Rimvydas Povilavičius, Rokiškio šilumos tinklų rajono viršininkas
– Artūras Juchnevičius, Investicijų valdymo skyriaus viršininkas

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Petras Mickevičius, Transporto tarnybos viršininkas
– Vytautas Raziūnas, Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininko pavaduotojas
– Albertas Pocius, Kėdainių šilumos tinklų rajono vyresnysis vadybininkas
– Regina Šeškienė, Rokiškio šilumos tinklų rajono apskaitininkė-buhalterė
– Raimundas Januškevičius, Dispečerinės tarnybos dispečerį
– Zofija Pažemeckienė, Panevėžio šilumos tinklų rajono technikė
– Arvydas Kriaučiūnas, Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas
– Rita Butavičienė, Panevėžio RK-1 katilų – turbinų operatorė
– Daiva Milaševičienė, Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja

LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Rolandas Bitcheris, Gamybos direktorius
– Ovaldas Giedraitis, Elektrotechnikos tarnybos viršininkas
– Rimvydas Ramoška, Elektrotechnikos tarnybos vyresnysis inžinierius
– Dmitrijus Bebiakinas, Panevėžio RK-1 vyresnysis meistras

2013 m. spalio 4 d. AB „Šiaulių energija” 90-ies metų jubiliejaus proga buvo apdovanoti šie bendrovės darbuotojai:
LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Rolandas Kiškūnas, Pietinės katilinės viršininkas
– Audronė Čepulienė, Finansų ir ekonomikos direktorė

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Česlovas Kasputis, Generalinis direktorius

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Remigijus Šinkūnas, Gamybos ir technikos skyriaus viršininkas
– Virgilijus Pavlavičius, Technikos direktorius

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Gintautas Šablinskas, Komercijos direktorius
– Evaldas Pliūra, Informatikos skyriaus viršininkas
– Vladimiras Kucikovas, Personalo skyriaus viršininkas

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Jonas Mažulis, Dispečerinio valdymo tarnybos viršininkas
– Alina Indienė, sekretorė – referentė
– Žydrūnė Paurienė, Technikė
– Arūnas Kvietkauskas, Šilumos punktų kontrolierius
– Jonas Kungrys, Katilinės įrengimų remonto šaltkalvis-brigadininkas

LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Eimutis Rinkšalis, Pietinės katilinės viršininko pavaduotojas
– Rolandas Mockus, Kuršėnų šilumos tarnybos viršininko pavaduotojas
– Irena Rudienė, Abonentų aptarnavimo tarnybos viršininkė
– Asta Vičienė, Ekonomistė
– Albertas Norvaišas, Vairuotojas

2013 m. spalio 25 d. UAB „Radviliškio šiluma” 90-ies metų jubiliejaus proga buvo apdovanoti šie bendrovės darbuotojai:
LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTU:
– Pranas Mickaitis – UAB „Radviliškio šiluma” direktorius

LR APLINKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTU:
– Arūnas Pranevičius – Šilumos energetikos inžinierius

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Kęstutį Grigaliūną – gamybos skyriaus viršininkas
– Algirdas Kačėnas – Vyr. energetikas
– Vilma Smalinskienė – Vyr. finansininkė

LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAIS:
– Daivą Bloškienę – inžinierė
– Skaidrą Dišlę – inžinierė realizacijai
– Sigitą Gustą – vairuotojas – šaltkalvis
– Steponas Vaičiulis – traktorininkas – šaltkalvis

VšĮ LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪROS PADĖKOS RAŠTU:
– Vytautas Mičiulis – Inžinierius – statybininkas

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAIS
– Audrona Norkienė – administratorė
– Algis Mikolaitis – meistras
– Virgilijus Galdikas – ekonomistas
– Edmundas Gaubas – Elektrošaltkalvis
– Zenonas Savickas – katilinės operatorius – šaltkalvis
– Viktoras Ivanovas – šaltkalvis-tekintojas
– Petras Motekaitis – inžinierius

LŠTA Tarybos padėkos raštai taip pat buvo įteikti:
– 2013 m. sausio 14 d. UAB „Tauragės šilumos tinklai” Technikos direktoriui Petrui Greviui „Už didelę, 45-ių metų, darbo patirtį įmonėje, nesenkančią energiją, teisingus ir drąsius sprendimus ne tik Tauragės miesto šilumos ūkyje, bet ir telkiant visos Lietuvos šilumininkus bendrų sektoriaus techninių problemų sprendimui ir pažangių technologijų diegimui, pereinant prie biokuro panaudojimo šilumos gamybai”

– 2013 m. liepos 11 d. UAB „Birštono šiluma” vyriausiajai buhalterei Onai Lodienei 60 metų jubiliejaus proga

– 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Jonavos šilumos tinklai” direktoriui Alfredui Sadzevičiui „Už projekto pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, kurios skirtos pagal 1.2.1.2 priemonę „Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis negu 100 tūkst. gyventojų” įgyvendinimą akcinėje bendrovėje „Jonavos šilumos tinklai”.

– 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generaliniam direktoriui Jonui Jurkui „Už projekto pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, kurios skirtos pagal 1.2.1.2 priemonę „Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis negu 100 tūkst. gyventojų” įgyvendinimą uždaroje akcinėje bendrovėje „Mažeikių šilumos tinklai”.

– 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” Mažeikių katilinės viršininkui Liudvikui Švarcui „Už puikiai, atsakingai bei sąžiningai atliktą darbą sėkmingai įrengiant ir paleidžiant uždaroje akcinėje bendrovėje „Mažeikių šilumos tinkluose” du po 5MW galingumo biokuro katilus su priklausiniais”.

– 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” vyriausiąjam energetikui Romusiui Strigūnui „Už puikiai, atsakingai bei sąžiningai atliktą darbą sėkmingai įrengiant ir paleidžiant uždaroje akcinėje bendrovėje „Mažeikių šilumos tinkluose” du po 5MW galingumo biokuro katilus su priklausiniais”.

– 2013 m. gruodžio 13 d. UAB „Tauragės šilumos tinklai” „Beržės” katilinės viršininkui Jonui Gavėniai „Už didelę darbo patirtį įmonėje, nesenkančią energiją, iniciatyvumą, draugiškumą, teisingus ir drąsius sprendimus ne tik Tauragės miesto šilumos ūkyje, bet ir telkiant visos Lietuvos šilumininkus bendrų sektoriaus techninių problemų sprendimui ir pažangių technologijų diegimui”

– 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Plungės šilumos tinklai” generaliniam direktoriui Petrui Piekui „Už sėkmingą projekto pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, kurios skirtos pagal 1.2.1.2 priemonę „Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis negu 100 tūkst. gyventojų” įgyvendinimą uždaroje akcinėje bendrovėje „Plungės šilumos tinklai”.

 LŠTA 2013 metų veiklos ataskaita (594.00 KB) 
 LŠTA veiklos programa 2014 metams (256.00 KB)