ĮVADAS

2011 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2011-05-20 protokolas Nr. 1/19) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2011 metais įvyko 11 LŠTA Tarybos posėdžių).

Per 2011 metus asociacijos narių skaičius nesikeitė, todėl ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius išliko toks pat – iš viso 42 nariai, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Asociacijoje 2011 metų pabaigoje dirbo 7 darbuotojai.

LŠTA administracija, vykdydama 2011 metų veiklos krypčių ir plano nuostatas, didelį dėmesį skyrė Nacionalinės energetikos strategijos ir jos įgyvendinimo, Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų plano (toliau NAIENP) projekto analizei bei su šilumos ūkio sektoriumi susijusių, rengiamų studijų dėl NAIENP nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas bei reikalingą statistinę informaciją atitinkamoms studijų rengimo darbo grupėms ir valstybės institucijoms.

Asociacija, kartu su Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija (LEEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, LSA, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. 2011 metais įvyko 52 ekspertų susitikimų. Į susitikimus aktualiausiais klausimais pastoviai kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt .

Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt . 2011 metais įvyko 52 tokie susitikimai, kurių metu aptarta per 600 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo koncepcijos projekto nuostatų. Tokio tipo diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2011 metus išsiųsta per 670 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms, 2011 metais tokių raštų išsiųsta per 170 . Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION”.

2011 metais toliau vyko Lietuvos pasirengimas ES struktūrinės paramos panaudojimui 2007-2013 m. procesas. Asociacijos atstovai dalyvavo viešuosiuose aptarimuose, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms, kad rengiant strateginius dokumentus būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonių įgyvendinimui. LŠTA nariai buvo nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas. LŠTA prezidentas dalyvauja Energetikos projektų atrankos, administruojant ES struktūrinių fondų lėšas 2004-2006 m. bei Stebėsenos, rengiantis administruoti ES struktūrinių fondų lėšas 2007-2013 m., komitetų darbe.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos ūkio ir energetikos ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės institucijose, kur buvo svarstomi su energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai, LŠTA administracija parengė ir pateikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus minėtiems Projektams. Teisės aktuose nustatyta tvarka gindami savo narių interesus, LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai. Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl šių projektų, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekti, kad:

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms. LŠTA administracija, vykdydama 2011 metų veiklos krypčių ir plano nuostatas, didelį dėmesį skyrė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms.

Tenka apgailestauti, kad tik nedidelė dalis asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose. 2011 metais šilumos tiekėjų, daugiabučių namų Valdytojų (Administratorių), Prižiūrėtojų ir buitinių vartotojų sutartinius santykius ženkliai pablogino energetikos ministro patvirtintos, galimai prieštaraujančios teisinei sistemai naujos redakcijos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kitų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų pataisos, bei Ministerijos organizuotos viešųjų ryšių akcijos, Komisijos priimtos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų pataisos. Neatsižvelgiant į daromus trukdymus ir Ministerijos bei kainų Komisijos užimtą poziciją, LŠTA administracija ir toliau aktyviai bendradarbiauja su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ypač aptariant teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Ypatingas dėmesys skiriamas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų ir papildymų projektams bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų pakeitimų ir papildymo projektams.

2011 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 200 naujų teisės aktų(žr. 1.2 priedas) ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (2010 metais – 200, 2009 metais – 175, 2008 metais – 190, o 2007 metais – 134 teisės aktai). Apie naujus „Valstybės žiniose” paskelbtus teisės aktus asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu.

2011 METAIS BUVO PRIIMTI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI:

1.1. ŠILUMOS SEKTORIUS

1.1.1 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1608 (Žin. 2011, Nr. 123-5816)
1.1.2 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1613 (Žin. 2011, Nr. 128-6051)

Bendras komentaras: Asociacija pritarė Įstatymo nuostatoms, kadangi sudaromos prielaidos šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams pilnai atsakyti už savo veiklos sritį: šilumos tiekėjams už šilumos tiekimą iki pastato įvado, o pastatų savininkams (daugiabučių namų Valdytojams) – šilumos vartotojams ir prižiūrėtojams už efektyvų šilumos vartojimą pastatuose.

Įsigaliojus Įstatymų nuostatoms, Asociacija, teisės aktuose nustatyta tvarka atstovaudama savo narių interesus, susiduria su nevienareikšmišku Įstatymo nuostatų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose teisiniu vertinimu.

Asociacija, atstovaudama savo narių interesus, tiek jos nariai teikė pastabas ir pasiūlymus kompetentingoms valstybės valdymo institucijoms, rengusioms Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektus, tačiau į šiais pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta nebuvo, kaip nebuvo paskelbtas joks gautų pastabų įvertinimo / atmetimo pagrindimas, būtinas priimant teisės aktus.

Asociacija, taip pat daugelį kartų kreipėsi į kompetentingas valstybės valdymo institucijas, priėmusias dalį Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų arba iki šiol delsiančias priimti kitus, tinkamam Įstatymo įgyvendinimui neišvengiamai būtinus teisės aktus – dėl Įstatymo ir kitų susijusių konkrečių teisės aktų taikymo praktikos probleminiais klausimais išaiškinimo. Tačiau ir šių paklausimų absoliuti dauguma iki šiol lieka neatsakyta, tuo pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reikalavimus.

Siekiant teisinio aiškumo ir vienareikšmiško Įstatymo nuostatų traktavimo, rengiant ir patvirtinant visus Įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus bei formuojant aiškią, suprantamą bei įmanomą realiai įgyvendinti teisės aktų taikymo praktiką, taip pat užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą bei su tuo susijusius teisėtus vartotojų, kitų ūkio subjektų interesus, bei viešąjį interesą, Asociacija kreipėsi į kompetentingas institucijas kuo skubiau pateikti informaciją ir atsakymus visais pridedamuose raštuose nurodomais probleminiais klausimais, tame tarpe atkreipiant dėmesį ir į tai, kad: 1. Įstatymo įgyvendinimą lydintys teisės aktai sudaro objektyvias prielaidas, jog lieka neužtikrinta šilumos tiekėjui ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų apsauga, atstatymas ir veikimas bei jau artimiausioje perspektyvoje dėl to galėtų kilti grėsmės nepertraukiamam ir kokybiškam šilumos vartotojų aprūpinimui šiluma bei karštu vandeniu;
2. Įstatymo įgyvendinimą lydintys teisės aktai sudaro objektyvias prielaidas, kad šilumos tiekėjai bei daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai objektyviai neteko praktinių galimybių (teisinių, organizacinių, finansinių ir kt.) įgyvendinti šiai dienai patvirtintų, prieštaringų teisės aktų paketo nuostatų, už kurių nevykdymą numatytas visiškai neadekvačių piniginių baudų skyrimas.

1.1.3. 2011 metais priimti svarbiausi šie Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai

Komentaras: Asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo projektą” (toliau – Projektas) nederino Projekto dėl tokių priežasčių: 1. Projekto 8, 14, 15, 16, 17, 26, 30, 41 punktai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 123-5816) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio nuostatoms, kad „3. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir, atlikusi patikrą, išduoda pastato parengties naujam šildymo sezonui pasą.”;
2. Projekto 23 punktas prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, 5, 7 ir 8 straipsnių nuostatoms. Jeigu šilumos tiekėjui bus neleidžiama prie atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų prieiti, prižiūrėti, jiems sugedus – remontuoti, tuomet šilumos tiekėjas negalės įvykdyti savo pareigų;
3. Projekto 1 punktas prieštarauja Įstatymo nuostatoms, nes Projekte nepašalintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) daugelio punktų ir priedų nuostatos, akivaizdžiai prieštaraujančios Šilumos ūkio įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės sistemoje galiojantiems teisės aktams. Šie prieštaravimai buvo išsamiai atskleisti Asociacijos 2010-06-21 rašte Nr.121 bei 2010-12-06 rašte Nr. 201, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011-03-09 Pažymoje Nr. 4D-2010/1-1272;1278;1284, o taip pat Lietuvos teismų nutartims dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl atitinkamų Taisyklių punktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams patikrinimo;
4. Projekto 5 punkto sąvoka neatitinka pakeistos Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 punkto sąvokos, ją keičia neleistinu ir Įstatymo prasmę iš esmės iškreipiančiu būdu. Įstatymo 3 str. dalimi pakeisto Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nuostatos yra skirtos konkrečiai daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai reguliuoti, o 20 str. 2 dalies draudimai netaikomi prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų. Todėl Taisyklėmis negalima įvesti kitokios pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo sąvokos, nei ji imperatyviai įtvirtinta Šilumos ūkio įstatyme.
5. Projekto 21 punktas prieštarauja Įstatymo 3 str. pakeitimams bei Taisyklių 136.6, 137.2, 138.14 ir kt. punktams, taip pat 7 priedo 28.7 punktui. Už šilumos punkto darbo režimo reguliavimą – atsako ne šilumos tiekėjas (jis tokios teisės neturi ir atitinkamai niekaip negali tos teisės nei „užtikrinti”, nei „neužtikrinti), bet daugiabučio namo bendrasavininkių pasirinktas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas;
6. Projekto 33 punktas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui, kadangi karšto vandens tiekėjas pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 dalį 99% atvejų yra šilumos tiekėjas. Tiek šilumos tiekėjas, tiek karšto vandens tiekėjas jo valdomų gamybos (katilines, elektrines, grupines KV ruošimo boilerines ir kt.) ir perdavimo tinklo (magistraliniai ir skirstomieji vamzdynai) PRIEŽIŪRĄ ATLIEKA PATS (PAGAL ĮSTATYMO REIKALAVIMUS), O NE KAŽKOKS „SISTEMŲ PRIŽIŪRĖTOJAS”;

Projekte nepašalinti prieštaravimai Įstatymui ir kitiems galiojantiems teisės aktams kurie buvo išdėstyti: 1. Asociacijos 2010-06-21 rašte Nr. 121 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo” projekto”;
2. Asociacijos 2010-12-06 rašte Nr. 201 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buitinių vartotojų apsirūpinimą karštu vandeniu, taikymo praktikos”;
3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011.03.09 Pažymoje Nr. 4D-2010/1-1272;1278;1284 „Dėl skundų prieš Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją”

Asociacijos 2011-06-22 rašte Nr. 76 „Dėl įsakymo projekto derinimo”
EM patvirtino teisės akto pakeitimus, neatsižvelgusi į pastabas ir pasiūlymus.

Komentaras: Asociacija atkreipė dėmesį, kad Projekte Komisija nesprendė klausimo kaip bus padengtos šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų atstatymo ir eksploatavimo sąnaudos.
Komisija priimdama teisės akto pakeitimus, neatsižvelgė į pateiktas pastabas.

Komentaras: Asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) patvirtinimo” pakeitimo” projektą” pateikė pastabas ir nederino Projekto dėl tokių priežasčių: 1. Projekto nuostatos nesuderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) parengto „KOMISIJOS 2003 M. RUGPJŪČIO 7 D. NUTARIMO NR. O3-54 ,,DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) MAKSIMALIŲ TARIFŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO PROJEKTO” nuostatomis, nors abu šie projektai yra LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO (ŽIN., 2011, NR. 123-5816) (toliau – Įstatymas) įgyvendinimą lydintys teisės aktai. Ši aplinkybė sudaro objektyvias prielaidas, kad nebus užtikrinta šilumos tiekėjui ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų apsauga, atstatymas ir veikimas bei jau artimiausioje perspektyvoje dėl to galėtų kilti grėsmės nepertraukiamam ir kokybiškam šilumos vartotojų aprūpinimui šiluma bei karštu vandeniu;
2. Projekto 1.1 punktas prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei ja keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 20 str. (tiek redakcijai iki 2011-10-31, tiek ir nuo 2011-11-01) nuostatoms, reglamentuojančioms Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (toliau – Prižiūrėtojas) veiklą tik daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tuo tarpu pagal Projekto 1.1 punkto apibrėžimą, jo nuostatos taikytinos ir kitų pastatų (ne daugiabučių namų, priklausančių juridiniams ir fiziniams asmenims, pvz. tokių kaip administraciniai, biurų, pramonės pastatai, viešbučiai, bibliotekos, sandėliai ir t.t., kurių vartotojai yra ne buitiniai, tačiau komerciniai) Prižiūrėtojams. Sistemiškai vertinant visų Šilumos ūkio įstatymo 20 str. dalių dispozicijas, „Pastato” prižiūrėtojas yra suprantamas išimtinai kaip „Daugiabučio namo” šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (pvz. aiškiai nurodant, jog Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius). Analogiškai, ir maksimalių priežiūros tarifų (Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d. 4 p.) reguliavimas yra taikomas tik vietos savivaldybėms pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustatant būtent daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Todėl Projekto 1.1 punkto sąvokoje nepatikslinus, jog „Prižiūrėtojas – asmuo, kuris atitinka Šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla”, toks poįstatyminių teisės aktų įvedamas reguliavimas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, ne vartojimo (šalis paslaugos gavėjas – ne buitinis vartotojas) ir ne viešųjų (ne gyvenamųjų ir ne daugiabučių pastatų priežiūros rinka yra nemonopolinė, sutarties sudarymas paslaugos teikėjui neprivalomas pagal CK 6.161 str.) sutarčių tarp ūkio subjektų laisvės principui, tame tarpe Civilinio kodekso 2.80 str. imperatyviam draudimui įstatymuose nenumatytais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Komercinių objektų ir individualių gyvenamųjų namų (ne daugiabučių gyvenamųjų namų) vidaus šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų priežiūra yra vykdoma pagal Užsakovo ir jo laisva valia pasirinkto rangovo sutartomis sąlygomis, Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais, sudarytas rašytines sutartis. Būtent tai ne kartą yra pažymėjusi ir Energetikos ministerija (pvz. 2010-11-25 raštas Nr. (7.3 – 09)-3-3313 ir kt.).
3. Dar daugiau, kaip tai numato Įstatymo 31 str. 1 punktas, Energetikos ministerijos priimtais teisės aktais iki šiol atestatų konkrečiai Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veiklai net nėra numatyta (nenustatyta net jų išdavimo tvarka)¹ . Šilumos ir karšto vandens tiekėjai pagal Šilumos ūkio įstatymo 31 str. redakciją, galiojančią iki 2011-10-31, turi atestatą šilumos įrenginiams prižiūrėti (eksploatuoti). Tačiau toks atestatas apima teisę prižiūrėti (eksploatuoti) visus gamybos bei perdavimo šilumos įrenginius² ir nėra lygus naująja Šilumos ūkio įstatymo 31 str. redakcija įvardijamam atestatui pastatų šildymo ir karšto vandens sistemoms prižiūrėti (tokio „siauresnės apimties” specifinio atestato Asociacijos žiniomis iki šiol niekas neturi, nėra aiški ir jo išdavimo tvarka). Tačiau Įstatymo 3 str. 1 dalimi pakeista Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 dalimi įtvirtinta, jog „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą.” Išimtis iš šios taisyklės (suteikiant teisę pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš kitų subjektų) yra suteikta tik daugiabučio namo savininkų bendrijoms. Šiuo atveju, „atestatu reguliuojama veikla” esamų atestatų turėtojams yra visa šilumos įrenginių (šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo, gamybos, transportavimo ir kaupimo techninių priemonių kompleksas) eksploatavimo veikla, kurios vykdymas be rangovų (t.y. neperkant atskirų darbų ar paslaugų iš kitų subjektų) yra neįmanomas.

Pažymėtina ir tai, kad ne tik visų šilumos tiekėjų prižiūrimų šilumos įrenginių, tačiau ir vartotojų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros vykdymas be rangovų (t.y. neperkant jokių atskirų darbų ar paslaugų iš kitų subjektų) YRA NEĮMANOMAS. Įstatymo 3 str. 4 dalimi nustatyta, jog Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas šilumos tiekėjams būti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Net ir miestuose, didesniuose nei 50 000 gyventojų, ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 1 dienos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai, iki bus sudarytos sutartys su naujuosius reikalavimus atitinkančiais šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais) (Įstatymo 8 str. 2 dalis). Tačiau, nei tokiems, nei bet kokiems kitiems daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams (išskyrus daugiabučių namų savininkų bendrijas (sudarančias tik nedidelę dalį visų Lietuvos daugiabučių, ir dar mažesnė jų dalis – prižiūri savo namo šildymo ir karšto vandens sistemas pati)), o ypatingai – mažiesiems prižiūrėtojams, fiziniams asmenims ir pan., nesamdant rangovų specifiniams darbams ar paslaugoms atlikti (pvz. plokštelinių šilumokaičių praplovimas cheminiu būdu, susidėvėjusios ir/ar sugedusios šilumos punkto įrangos (cirkuliacinių siurblių, šilumokaičių, pavarų, reguliatorių ir t.t.) pogarantiniu laikotarpiu parinkimas, transportavimas, montavimas, paleidimo – derinimo darbai, suvirinimo darbai ir t.t.) – daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų vykdymas bus neįmanomas.

Projekto 1.9 ir 1.10 punktai prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.”, bei galiojančiai teisinei sistemai, nes nenurodoma kokių „teisės aktų nustatyta tvarka” „Šilumos punktų … eksploatavimo sąnaudos, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo tarifą, apmoka šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių savininkas”. Kadangi daugeliu atveju Lietuvos daugiabučiuose namuose iki 2011-11-01 įrengtų šilumos punktų savininkas (savivaldybių įmonės, bendrosios nuosavybės administratoriai, tiesiogiai pačios vietos savivaldybės ir kt.) ir likusios namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies savininkas nesutampa, pagal Įstatymu pakeistą Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 punktą, visas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos (tame tarpe jos dalimi esančio šilumos punkto, būtino namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui įrenginio) nusidėvėjimo (amortizacijos), remonto, bei priežiūros sąnaudas privalo padengti šio namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai. Kaip nurodyta 2011-10-18 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) rašte Nr. R2-2025, kol Energetikos ministerija neišspręs Komisijos 2011-10-14 rašte Nr. R2-2006 nurodytų klausimų, įgyvendinti Įstatymo nuostatų bus neįmanoma;
EM patvirtino teisės akto pakeitimus, neatsižvelgusi į pastabas ir pasiūlymus.

Komentaras: Asociacija, išnagrinėjusi projektą nederino Projekto dėl tokių priežasčių:
1. Projektas prieštarauja LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO (ŽIN., 2011, NR. 123-5816) (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes Įstatyme nėra tiesioginės nuorodos į Energetikos ministerijos tvirtinamą teisės aktą „Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės”. Įstatymas nurodo, kad „Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, nustačiusi, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veikla neatitinka šio įstatymo reikalavimų, ir atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, gali energetikos ministro nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti atestato galiojimą ir (ar) skirti iki 10 procentų jo metinių pajamų dydžio piniginę baudą.”. Manome, kad šiuo atveju Projekte (atitinkamai pakeitus pavadinimą) turėtų būti reglamentuota ne tik piniginių baudų skyrimo tvarka, bet ir konkrečiai pastatų (daugiabučių namų) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atestatų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tvarka. Įvertinus, kad tas pats Įstatymo straipsnis nurodo į baudų skyrimo tvarką, atestatų skyrimo (atestavimo ir atestatų išdavimo), galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tvarką, manytume, kad tikslinga Projekto nuostatas perkelti į Energetikos ministro tvirtinamą teisės aktą „Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetinius įrenginius, atestavimo taisykles”, išskiriant jose atskirą grupę „Pastato (daugiabučio namo) šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas)”, kadangi šiuo metu ūkio subjektai turi atestatus šilumos įrenginiams prižiūrėti (eksploatuoti) (pagal Šilumos ūkio įstatymo 31 str. redakciją, galiojančią iki 2011-10-31). Tačiau toks atestatas apima teisę prižiūrėti (eksploatuoti) visus gamybos bei perdavimo šilumos įrenginius³ ir nėra lygus naująja (nuo 2011-11-01) Šilumos ūkio įstatymo 31 str. redakcija įvardijamam atestatui pastatų šildymo ir karšto vandens sistemoms prižiūrėti (tokio „siauresnės apimties” specifinio atestato Asociacijos žiniomis iki šiol niekas neturi, nėra aiški ir jo išdavimo tvarka). Asociacija atskiru raštu (pridedama) yra pateikusi esmines pastabas ir šio Energetikos ministerijos paskelbtam teisės akto pakeitimo projektui;

2. Projekte nenurodant, jog „Šios taisyklės taikomos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą vykdantiems subjektams”, visas Projektas, tame tarpe jo 2 punktas, prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei ja keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 20 str. (tiek redakcijai iki 2011-10-31, tiek ir nuo 2011-11-01) nuostatoms, reglamentuojančioms Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (toliau – Prižiūrėtojas) veiklą tik daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tuo tarpu pagal Projekto 2 punkto apibrėžimą, jo nuostatos taikytinos ir kitų pastatų (ne daugiabučių namų, priklausančių juridiniams ir fiziniams asmenims, pvz. tokių kaip administraciniai, biurų, pramonės pastatai, viešbučiai, bibliotekos, sandėliai ir t.t., kurių vartotojai yra ne buitiniai, tačiau komerciniai) Prižiūrėtojams. Sistemiškai vertinant visų Šilumos ūkio įstatymo 20 str. dalių dispozicijas, „Pastato” prižiūrėtojas yra suprantamas išimtinai kaip „Daugiabučio namo” šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (pvz. aiškiai nurodant, jog Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius). Analogiškai, ir maksimalių priežiūros tarifų (Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d. 4 p.) reguliavimas yra taikomas tik vietos savivaldybėms pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustatant būtent daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Todėl Projekto 2 punkto sąvokoje nepatikslinus, jog „Šios taisyklės taikomos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą vykdantiems subjektams”, toks poįstatyminių teisės aktu įvedamas reguliavimas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, ne vartojimo (šalis paslaugos gavėjas – ne buitinis vartotojas) ir ne viešųjų (ne gyvenamųjų ir ne daugiabučių pastatų priežiūros rinka yra nemonopolinė, sutarties sudarymas paslaugos teikėjui neprivalomas pagal CK 6.161 str.) sutarčių tarp ūkio subjektų laisvės principui, tame tarpe Civilinio kodekso 2.80 str. imperatyviam draudimui įstatymuose nenumatytais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Komercinių objektų ir individualių gyvenamųjų namų (ne daugiabučių gyvenamųjų namų) vidaus šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų priežiūra yra vykdoma pagal Užsakovo ir jo laisva valia pasirinkto rangovo sutartomis sąlygomis, Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais, sudarytas rašytines sutartis. Būtent tai ne kartą yra pažymėjusi ir Energetikos ministerija (pvz. 2010-11-25 raštas Nr. (7.3 – 09)-3-3313 ir kt.).;

3. Projekto 17 punkte nurodomos visiškai neproporcingos ir neadekvačios baudos, už daugeliu atveju abstrakčius, konkrečiai neįvardintus ir išimtinai vertinamaisiais kriterijais apibrėžtus „pažeidimus” – kas sukuria išskirtinę, Lietuvos teisinėje sistemoje su niekuo nepalyginamą terpę korupcijai ir tuo pačiu užkerta kelią bet kokiam daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų veiklos vykdymui, investicijoms, planavimui ir t.t. Pvz., Projekto 17.3 punktas „už draudimo įgalioti kitus asmenis verstis atestatu reguliuojama veikla, draudimo perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba draudimo kitaip pavesti vykdyti prižiūrėtojo veiklą, kaip tai numatyta Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą” nustato baudą veiką vykdančiam subjektui lygią „nuo 2 iki 5 procentų metinių pajamų„. Kaip jau išsamiai informuotos visos suinteresuotos institucijos (tiek Asociacijos, tiek ūkio subjektų pridedamais raštais), ne tik visų šilumos tiekėjų prižiūrimų šilumos įrenginių, tačiau ir vartotojų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros vykdymas be rangovų (t.y. neperkant jokių atskirų darbų ar paslaugų iš kitų subjektų) YRA NEĮMANOMAS. Jeigu traktuoti, kad daugiabučių namų sistemų priežiūros veikloje rangovus samdyti galima tik bendrijoms (Įstatymo 20 str. 1 dalis nuo 2011-11-01), kuomet bendrijų tarp Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų yra tik nedidelė dalis, o ir nemaža pastarųjų dalis pati savo sistemų priežiūros taip pat nelinkusi vykdyti – tokiu atveju priežiūros vykdymo organizavimas (nesamdant rangovų specifiniams darbams ar paslaugoms atlikti (pvz. plokštelinių šilumokaičių praplovimas cheminiu būdu, susidėvėjusios ir/ar sugedusios šilumos punkto įrangos (cirkuliacinių siurblių, šilumokaičių, pavarų, reguliatorių ir t.t.) pogarantiniu laikotarpiu parinkimas, transportavimas, montavimas, paleidimo – derinimo darbai, suvirinimo darbai ir t.t.) – daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų vykdymas bus neįmanomas iš esmės visuose Lietuvos miestuose ir visuose daugiabučiuose.

Pvz., Projekto 17.4 punktas „už informacijos, kurios turinys ir paskelbimo tvarka numatyta Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, nepaskelbimą arba netinkamą paskelbimą” nustato baudą veiką vykdančiam subjektui lygią „nuo 2 iki 5 procentų metinių pajamų„. Asociacija atskiru raštu (pridedama) yra pateikusi esmines pastabas ir šio Energetikos ministerijos paskelbtam teisės akto pakeitimo projektui.

Pvz., Projekto 17.5 punktas „už veiksmus, kuriais prižiūrėtojas sukėlė žalą butų savininkams, ir žalos faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu” nustato baudą veiką vykdančiam subjektui lygią „nuo 2 iki 5 procentų metinių pajamų„. Tai reiškia, kad žala (pvz. dėl trukusio vidaus sistemos vamzdžio užlietas parketas gyventojo bute), kurios atvejai (nuotėkiai, užpylimai, netolygus atskirų butų šildymas tame pačiame name pagal priešingus interesus atstovaujančių daugiabučio namo gyventojų skundus ir pan.) kiekvieną mėnesį Lietuvoje skaičiuojami šimtais (ypač vidaus sistemų hidraulinių išbandymų metu ir t.t.) ir kuri pagal Civilinį kodeksą atlyginama civiline tvarka, papildomai už tokius atvejus, bausti minimum 5 ar 2% nuo apyvartos baudomis – reiškia bet kokio daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklą padaryti neįmanomą.

Pvz., Projekto 17.7 ar 17.8 punktas „už apdairumo, sąžiningumo ir veiklos vykdymo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais principų pažeidimą”, bei „kitų veiklos sąlygų pažeidimą arba sąlygų ar įsipareigojimų⁴ nevykdymą” nustato baudą veiką vykdančiam subjektui lygią „nuo 5 tūkstančių litų iki 2 procentų metinių pajamų (sankcijos mediana (vidurkis) už tokius „pažeidimus” yra net 1 procentas nuo metines apyvartos. Visiškai neaišku kas detalizuoja „apdairumo, sąžiningumo ir veiklos vykdymo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais principus”? Teisės aktai ir jais formuluojamos elgesio taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, kad reguliavimo subjektai galėtų jas suprasti ir jų laikytis. Paslaugos teikėjo (prižiūrėtojo) ir paslaugos gavėjo interesai (pvz. dėl paslaugos kainos ir kt.) eile atveju yra diametraliai priešingi, todėl pagal Projektą išeitų, kad „veikdamas vartotojų” interesais, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas paslaugas turėtų teikti nemokamai, reguliuojant šilumos punkto darbo režimą vienus daugiabučio namo butus šildyti labiau, o kitus mažiau (nes daugiabučio namo gyventojų pageidavimai dėl to paties nuolat būna skirtingi) ir pan.;

4. Kaip jau minėta, Projekto 18 punkte nurodomas baudų dydis visiškai neadekvatus ir neproporcingas. Minimalios ribos nustatymas ties 2 ar 5 procentais metines apyvartos, kai abstrakčiai kalbama apie tokį „pažeidimą”, kaip pvz. „ne visos” informacijos pateikimą VEI (neaišku, net kaip įvertinti, visa ar ne visa informacija, apie kokius teisės aktus ir kokią informaciją konkrečiai kalbama ir t.t.) – prilygsta mirties bausmės ar įkalinimo iki gyvos galvos sankcijoms už pvz. leistino transporto priemonės greičio viršijimą 1 ar 2 km/val. Pagal Konkurencijos tarybos ir teismų išaiškinimą – procentinės baudos gali buti skiriamos tik nuo tos konkrečios veiklos apyvartos, tuo tarpu Projekte tik „metinė apyvarta” (visos juridinio asmens veiklos?). Kaip „asmens” apyvarta būtų skaičiuojama, kuomet daugiabutyje sistemų priežiūros veiklą vykdo fizinis asmuo? Visais atvejais, kadangi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai, bet kokios ūkio subjektui skirtinos sankcijos gali būti skaičiuojamas tik iš daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veiklos konkrečioje savivaldybėje po Įstatymo įsigaliojimo.

Be to, minimalių baudos ribų (nuo..) nustatymas savaime prieštarauja Įstatymui, kur „minimalios baudos” ribos nustatyta nėra.
EM patvirtino teisės aktą, neatsižvelgusi į pastabas ir pasiūlymus.

Komentaras: Asociacija, išnagrinėjusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-54 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” projektą jam nepritarė ir teikė tokias pastabas:

1. Projekto nuostatos nesuderintos su Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas) pakeitimo” projekto nuostatomis, nors abu šie projektai yra Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimą lydintys teisės aktai. Ši aplinkybė sudaro objektyvias prielaidas, kad nebus užtikrinta šilumos tiekėjui ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų apsauga, atstatymas ir veikimas bei jau artimiausioje perspektyvoje dėl to galėtų kilti grėsmės nepertraukiamam ir kokybiškam šilumos vartotojų aprūpinimui šiluma bei karštu vandeniu. Komisijos išvada, kad tai „Ne šios Metodikos dalykas”, neatitinka Įstatymu suteiktų Komisijai įgaliojimų ir atsakomybės už nepertraukiamo ir kokybiško šilumos vartotojų aprūpinimo šiluma bei karštu vandeniu valstybinį reguliavimą;

2. Neapibrėžta, kaip bus padengiamos šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) bei remontų sąnaudos (lėšos atitinkamiems darbams / investicijoms vykdyti)? Kaip tokiu atveju būtų užtikrinamas šilumos punktų veikimo nepertraukiamumas bei šilumos ir karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose patikimumas? Komisijos išvada, kad „Šilumos punktų nusidėvėjimo bei remonto sąnaudų padengimas ne šios Metodikos dalykas”, neatitinka Įstatymu suteiktų Komisijai įgaliojimų ir atsakomybės už nepertraukiamo ir kokybiško šilumos vartotojų aprūpinimo šiluma bei karštu vandeniu valstybinį reguliavimą;

3. Neapibrėžta, kaip bus padengiamos šilumos tiekėjų iki 2011-11-01 dėl vykdytos šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų priežiūros veiklos patirtos⁵ , tačiau nepadengtos, pagrįstos sąnaudos. Pažymėtina, kad jei Komisija Projekte ir atliktų pareigą tinkamai reglamentuoti šių nepadengtų sąnaudų padengimo mechanizmą⁶) – būtina numatyti, kaip konkrečiai praktikoje jos būtų padengiamos šilumos tiekėjams, jeigu dauguma atveju šilumos tiekėjai šildymo ir karšto vandens sistemų (tame tarpe šilumos tiekėjų šilumos punktų) priežiūros veiklos po 2011 m. lapkričio 1 d. (visais atvejais – po 2012 m. liepos 1 d.) vykdyti (ir atitinkamų įplaukų surinkti) nebegalės (Įstatymo 8 str. 2 dalis bei 3 str. 2 dalis)? Komisijos išvada, kad tai „Ne šios Metodikos dalykas„, neatitinka Įstatymu suteiktų Komisijai įgaliojimų ir atsakomybės už nepertraukiamo ir kokybiško šilumos vartotojų aprūpinimo šiluma bei karštu vandeniu valstybinį reguliavimą;

4. Neapibrėžta, kaip Energetikos ministrui pakeitus šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 45 punktą, bus padengiamos Prižiūrėtojų sąnaudos už šilumos punkte suvartotą elektrą;

5. Projekto 15² punkte pateikiama šilumos punkto būklės atkūrimo (atstatymo) kaupiamųjų mokėjimų apskaičiavimo tvarka neužtikrina visų į šilumos punktų įrengimą atliktų investicijų padengimo, nes neatsižvelgiama į iki Įstatymo įsigaliojimo taikytą kainodarą šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudoms. Absoliučios daugumo Lietuvos šilumos tiekėjų įrengtų šilumos punktų (suderinus su vietos savivaldybėmis ir Komisijai pripažinus investicijų rezultatą reguliuojamu turtu) nusidėvėjimo sąnaudos į šilumos kainą buvo įskaičiuotos tik pastaruoju metu (nuo atitinkamos bazinės ar perskaičiuotosios šilumos kainos taikymo pradžios, t.y. tik kelis metus iki Įstatymo priėmimo, ar dar trumpiau), nors dauguma šilumos punktų buvo įrengti anksčiau. Asociacijos specialistų skaičiavimais, jei kaupiamasis mokestis bus skaičiuojamas taip, kaip siūloma Metodikos projekte (t.y. neatsižvelgiant į tai, ar per valstybės nustatytus reguliuojamus tarifus šilumos tiekėjas / investuotojas padengė visą šilumos punktų vertę), šilumos tiekėjams per kaupiamuosius mokėjimus bus padengta tik nedidelė dalis iš kredito institucijų skolintų investuotų į šilumos punktus lėšų – t.y. tokiu Komisijos sprendimu dėl Metodikos ne tik nebus įgyvendinti Įstatymo 8 str. 3 dalies įpareigojimai, tačiau pažeidžiami teisėtumo, investuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo ir saugumo principai⁷;

6. pagal Projekto 15³ punkto formuluotę yra neaišku, kas yra sąmata ir kas nustato / tvirtina jos dydį;
Asociacija bet kokiu atveju nesutinka, kad bet kokia kaupiamųjų mokėjimų skaičiavimo tvarka (kaip jau minėta -turinti užtikrinti pagal galiojusius teisės aktus, suderinus su vietos savivaldybėmis ir Komisijai pripažinus investicijų rezultatą reguliuojamu turtu, įrengtų šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) pilną sugrąžinimą (įskaitant ir mokamas palūkanas) sudarant sąlygas ir galimybes grąžinti finansuotojams lėšas, kurios buvo skolinamos minėtų investicijų vykdymui) būtų tik rekomendacinio pobūdžio. Nenumačius privalomo 15² ir 15³ punktų vykdymo, netenka prasmės visas Projekto VI skyrius, o tai reiškia, kad Komisija nevykdo Įstatymo 8 str. 3 dalies įpareigojimo, numatančio Komisijos pareigą priimti Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, kaip valstybiniam reguliatoriui užtikrinti į suderinto reguliuojamo turto sukūrimą investuotų lėšų grąžą, laikantis Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, privalomų investicijų apsaugos principų. Kaip matyti, šiuos klausimas pilnai pripažįsta ir Komisija savo 2011-10-14 rašte Nr. R2-2006, tačiau rengdama Projektą – to visiškai nebeįvertina.
Į pateiktas pastabas buvo atsižvelgta tik tuo aspektu, kad komisija šios problemos sprendimą „perleido” LR energetikos ministerijai, o pastaroji jokių sprendimų nepriėmė.

Komentaras: Teisės akte nustatyta, kad: „ Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) sąžiningumo deklaracija, kad ūkio subjektas nėra susijęs su šilumos tiekėju, pateikia tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), išskyrus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis.”; ūkio subjektai, turintys galiojančius Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimui ir vykdantys daugiabučių namų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, privalo iki 2011 m. gruodžio 1 d. pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai deklaraciją, kad ūkio subjektas nėra susijęs su šilumos tiekėju.

Iš to seka:
Vadinasi, jei iki 2011 m. lapkričio 1 dienos VEI neišduotų Bendrovei atestato verstis Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus atitinkančia pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla – tokia veikla² esamo atestato (šilumos įrenginiams prižiūrėti (eksploatuoti)) pagrindu nebegalėtų būti vykdoma. Esamu atestatu reguliuojama veikla yra visų Bendrovės valdomų šilumos įrenginių (šilumos tinklų, turbinų, katilų ir kt. energetinių įrenginių) eksploatavimas, kurio be rangovų pagalbos³ (t.y. neperkant atskirų darbų ar paslaugų iš kitų subjektų) vykdyti neįmanoma. Todėl prašome VEI iki Įstatymo įsigaliojimo išduoti Bendrovei Šilumos ūkio įstatymo 31 str. 1 dalies (redakcija nuo 2011-11-01) reikalavimus atitinkantį atestatą pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) veiklai vykdyti.

Todėl buvo prašoma kompetentingų institucijų išaiškinti:
Taip pat prašytume tiek VEI ir Energetikos ministerijos, kaip energetikos valstybinį valdymą bei energetikos valstybinę kontrolę atliekančių institucijų, tiek ir Komisijos, kaip mūsų bendrovės licencijuojamą veiklą kontroliuojančios institucijos, kuo skubiau išaiškinti, kaip po Įstatymo įsigaliojimo turėtų elgtis Bendrovė, siekdama nepažeisti jokių licencijuojamos veiklos sąlygų, kad užtikrinti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros vykdymo tęstinumą bei tuo pat metu laikytis draudimo tokiems prižiūrėtojams pasitelkti bet kokius rangovus reguliuojamai žymiai platesnei veiklai pagal šilumos įrenginių priežiūros atestatą vykdyti?

Komentaras: Asociacija nepritarė Įstatymo nuostatoms, kadangi sudaromos prielaidos prasidėti stagnacijai šilumos ūkyje.

Asociacija pritarė LEKA pateiktoms išvadoms, kurių esmė tokia: „Bazinių kainų principo pakeitimas į kasmetinį šilumos kainų nustatymą principu „Sąnaudos + pelnas” gali grąžinti Lietuvos šilumos ūkį iš rinkos sąlygų formavimo šiame sektoriuje į dotuojamą socialinę paslaugą ir nugyvenamą ūkį, kas jau buvo paskutiniajame praeito amžiaus dešimtmetyje, o tai neatitinka nei šilumos vartotojų nei valstybės interesų.”
Pastaba: po svarstymo procedūrų LRS – Projektas atmestas.

1.2. KITI ENERGETIKOS SEKTORIAI (ELEKTROS, DUJŲ IR VANDENS)

1.2.1. 2011 metais priimti svarbiausi energetikos sektorių veiklą reglamentuojantys Įstatymai ir įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai

Komentaras: Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija, susipažinusi su Lietuvos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo projektu (toliau – Projektas), nepritaria šiems aprašo pakeitimams:

1. Aprašo 6.3 punkto naujai redakcijai. Siūlomu pakeitimu „įteisinamas” leidimas Lietuvos elektrinei negaminti patvirtintą remtiną elektros energijos apimtį, o dalį, ar net visą šį kiekį, pagaminti kitose, jos pasirinktose elektrinėse. Tuo tarpu tiek pačiame apraše, tiek Energetikos ministro 2009-11-24 įsakyme Nr. 1-214, nustatančiame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje sąrašą, nurodoma, kad elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse (faktiškai – Lietuvos elektrinėje) yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Projekte numatytas įteisinimas dalį remtino gamybos kiekio gaminti kitose elektrinėse parodo, kad arba šis kiekis nėra būtinas sistemos saugumui užtikrinti, arba, kad sistemos saugumą galima užtikrinti atitinkamą kiekį gaminant kitose elektrinėse. Bet kuriuo atveju, toks „gamybos perleidimas” prieštarauja tiek teisės aktuose įtvirtintiems viešųjų interesų principams, tiek ekonominei logikai. Lietuvos elektrinei nustatant mažesnę remtinos elektros energijos gamybos apimtį, o sistemos saugumui būtiną kiekį gaminant efektyvesnėse elektrinėse, sistemos saugumas gali būti užtikrinamas mažesnėmis sąnaudomis ir naudingiau tiek elektros energijos, tiek ir šilumos vartotojams.

2. Aprašo III skyriaus pakeitimams, nes:
a) pakeitimais nustatoma nepateisinamai sudėtinga mokėjimų už viešuosius interesus sistema. Komisija turės nustatyti keletą skirtingų VIAP tarifų, kas prieštarauja to paties aprašo 24 punkto nuostatai, kad komisija nustato VIAP kainą, kurios išskaidymas ar diferencijavimas nėra numatytas jokiame kitame teisės akte. Be to, atskiroms VIAP kainos dalims numatoma skirtinga apmokestinimo bazė (vienu atveju apmokestinamas suvartotas energijos kiekis kitu – pareikštoji arba faktinė maksimali galia);
b) nesuprantama kodėl išimtis mokėjimams už kai kurias VIAP (Aprašo 26.2.3 p.) taikoma ne tik už savo poreikiams suvartotą pačių gamintojų termofikaciniu režimu pasigamintą elektros energiją, bet ir už energiją, suvartotą jų teritorijoje esančių kitų juridinių ar fizinių asmenų poreikiams. Tokiu būdu sukuriamos privilegijos atskiriems vartotojams, siunčiami klaidinantys signalai rinkos dalyviams;
c) aprašo nauju 26.5 punktu suteikiamos išskirtinės privilegijos faktiškai vienam ūkiniam subjektui – Akcinei bendrovei Lietuvos energijai, kurios padalinyje, Lietuvos elektrinėje, gaminama elektros energija būtina sistemos saugumui užtikrinti. Pagal punkto redakciją lengvata nemokėti dalies VIAP kainos suteikiama visam juridinio asmens (t.y. AB Lietuvos energija) suvartotam elektros energijos kiekiui, be to pagal projekto formuluotę suvartota elektros energija pripažįstama „sistemos saugumui užtikrinti pagaminta” energija – t.y. už ją turėtų būti sumokama kaip už elektros energiją patiektą į tinklus. Tokios lengvatos ir išimtys kitiems remtiną elektros energiją gaminantiems asmenims nenumatytos.
Asociacijos nuomone projekte siūlomos Aprašo pataisos nėra pagrįstos. Esant reikalui keisti VIAP teikimo tvarką ar įvesti papildomas lengvatas atskiriems ūkio subjektams, būtina pakeitimus rengti ne skubos tvarka, o konsultuojantis su visais suinteresuotais rinkos dalyviais.

Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija (LEEGA) teikė pastabas, pasiūlymus ir išvadas visam teisės aktų dėl VIAP paketui, kurį ruošė ir tvirtino EM ir VKEKK.

Komentaras: Šilumos tiekimo įmonėms ypač aktualu blogąja prasme yra Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad gamtinių dujų sektoriuje VKEKK, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas, ir lyginant su iki 2011-08-01 galiojusio Įstatymo nuostatomis VKEKK nebereguliuoja gamtinių dujų tiekimo kainos;

Komentaras: Asociacija išnagrinėjusi teisės akto „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės” projektą ir pateikė LR energetikos ministerijai tokias pastabas ir pasiūlymus.

Laikome visiškai nepriimtinu atveju naudoti C12 ir C13 tipo dujinius prietaisus (vandens šildymo katilus) daugiaaukščių gyvenamų pastatų (butų) šildymui, nes kaip rodo patirtis, kaip bekomponuotume degimo produktų šalinimo angas lygaus ir tuo labiau nelygaus fasado darinėjamų langų atžvilgiu, degimo produktai su didele žmonių sveikatai pavojinga azoto oksidų koncentracija (teisės aktais nekontroliuojamą, virš 2-iejų kartų viršijančią nustatytas normas energetiniams katilams) patenka daugiausiai į viršutinių aukštų (kaimynų) butus. Šis neigiamas faktorius labiau bus ryškus esant vyraujančiai vėjų krypčiai į fasadą. Taisyklėse apie tai išvis nekalbama.

Siūlome:
1. C12 ir C13 tipo dujinius prietaisus neleisti naudoti daugiaaukščių, daugiabučių gyvenamosios paskirties pastatų butų šildymui. Tokių pastatų šildymui naudoti tik B tipo dujinius prietaisus su dūmtraukiu ir t.t.
2. C12 ir C13 tipo dujinius prietaisus naudoti tik vieno ar dviejų aukštų pastatų šildymui atitinkamai sukoreguojant Taisyklių 5 ir 6 priedą.
3. Gauti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ne formalias, o atsakingais tyrimais pagrįstas išvadas apie C12 ir C13 tipo dujinių prietaisų naudojimo galimybes, atsižvelgiant į mūsų pastabas ir kitus normatyvinius reikalavimus.

Kadangi EM asociacijos siūlymus atmetė, motyvuodama, kad Projektą suderino kompetetingos institucijos, Asociacija kreipėsi į SAM su prašymu pateikti informaciją dėl to kad:
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtą „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių” projektą (toliau – Projektas), Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-11-11 raštu Nr. S-2472 suderino be pastabų.

Projekte nustatyta, kad „201. C1 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas fasade galima įrengti tik, jei pastato konstrukcijos nenumato galimybės degimo produktų šalinti per stogą. Įrengiant C1 tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato fasade turi būti atsižvelgta į viso šio pastato dujofikavimo poreikius.”, bet nenurodoma, kad turi būti atsižvelgta į galimą (specialistų vertinimu – neišvengiamą) šių degimo produktų infiltraciją į gyvenamąsias patalpas.

Projekto 6 priede nurodyti degimo produktų šalinimo angų atstumai iki daugiabučio namo langų, specialistų vertinimu neužtikrina, kad nevyks degimo produktų infiltracija į gyvenamąsias patalpas.

Teisės aktas (STR 2.08.01:2004, Dujų sistemos pastatuose, 56, 57, 58 ir 68 punktai), kurį keičia Projektas, iki šiol draudė gyvenamosios paskirties pastatuose įrengti C tipo dujinius vandens šildytuvus su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu.

Prašome pateikti informaciją, kokiu teisės aktu ar kokiais naujais tyrimų rezultatais vadovaujantis Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos leido naudoti C1 tipo dujinius prietaisus gyvenamosios paskirties pastatuose, fasade įrengiant degimo produktų šalinimo angas.

Manome, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priimdama tokį sprendimą suklydo arba atstovavo suinteresuotų grupių interesus.

Asociacija kreipėsi į AM su prašymu pateikti informaciją, dėl to, kad:
Susipažinus su LR aplinkos ministerijos atsakymu (2011-12-20 raštas Nr. (13-2)-D8-11342) „DĖL DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PROJEKTO” (toliau – Projektas) lieka neaišku, kokiais aerodinamikos dėsniais, moksliniais tyrimais ar skaičiavimais ministerijos specialistai nustatė, kad Projekte nurodyti „… mažiausi atstumai (pagal pastato fasado formą, degimo produktų šalinimo angų tarpusavio atstumus, iki darinėjamų langų arba fasadinių durų) …” yra pakankami, kad degimo produktai nebus infiltruojami į gyvenamąsias patalpas ir nebus nuodijami žmonės.

Prašome pateikti informaciją apie pirminius informacijos (teisės aktai, eksperimentinių tyrimų rezultatai, studijos, skaičiavimai vadovaujantis aerodinamikos dėsniais ir pan.) šaltinius, kuriais vadovaujantis LR aplinkos ministerija suderino LR energetikos ministerijos parengtą Projektą.

akartotinai, pagal kompetenciją prašome pateikti informaciją, kokiu teisės aktu ar kokiais naujais tyrimų rezultatais vadovaujantis Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos leido naudoti C1 tipo dujinius prietaisus gyvenamosios paskirties pastatuose, fasade įrengiant degimo produktų šalinimo angas.

Teisės aktas priimtas neatsižvelgus į pastabas ir pasiūlymus ir sudaro prielaidas „pigiai” keisti atskiro buto šildymo būdą kitų butų savininkų nuodijimo degimo produktais sąskaita.

1.3. KITI SU ENERGETIKOS VEIKLA SUSIJĘ TEISĖS AKTAI

1.3.1. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo” (Žin., 2010, Nr. 135-6918)

Komentaras: 2011 metais toliau buvo analizuojamos su šio teisės akto įgyvendinimu susijusios problemos. Asociacijos vertinimu Įsakymo nuostata „…tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina, …” tik dalinai atitinka įgyvendinamos Direktyvos 10.5 punkto reikalavimus, nes Įsakyme niekaip neįvertinama kita šio punkto dalis, kad „… Neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių….”. Asociacijos turimais duomenimis, visi šalyje įteisinti šilumos, vandens kiekio matavimo prietaisai, turintys papildomas galimybes rodmenis nuskaityti ir nuotoliniu būdu (taikant įvairias standartinių protokolų nuotolinio perdavimo-priėmimo sistemas ir priemones), turi vartotojų be įrankių pasiekiamus displėjus, ir tik kurie pagal Įstatymą ir Direktyvą yra metrologiškai kontroliuojami objektai, ir tik pagal displėjaus rodmenis nustatoma galutinė vartotojo mokama kaina. Asociacijos vertinimu šilumos, vandens kiekio matavimo prietaisų, turinčių papildomas galimybes rodmenis nuskaityti ir nuotoliniu būdu, bei nuotolinio perdavimo-priėmimo sistemų ir priemonių savininkas ar naudotojas (pvz. šilumos tiekėjas), priimdamas, taikant informacines technologijas, tūkstančių matavimo priemonių rodmenis nuotoliniu būdu ir juos taikydamas išrašant vartotojui mokėjimų pranešimus, turi teisę pasinaudoti Direktyvos 10.4 punkto (beje į ją pateikiama nuoroda Įsakyme) nuostata, kad „, ant visų vartotojui pateiktų kvitų (mūsų šalyje tai sąskaitos ir/ar mokėjimo už šilumą pranešimai), kurie išduodami pagalbiniu įtaisu, neatitinkančiu atitinkamų šios direktyvos reikalavimų, turi būti atitinkama perspėjanti informacija.” Mūsų žiniomis tokią informaciją vartotojas gauna ir visada turi galimybę teisės aktuose nustatyta tvarka pareikalauti ištaisyti mokėjimų už energiją (šilumą, vandenį ir pan.) kiekius, nurodytus sąskaitoje (mokėjimų pranešime), jeigu jie neatitinka kiekių pagal matavimo prietaiso displėjaus rodmenis (paprastai tai aptariama šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse).

Asociacijos vertinimu Įsakymo nuostatos, kad „… nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas …”, „… matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus; …” yra perteklinės, o nuostatos, kad „… matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema …”, „… matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui …” galimai prieštarauja Įstatymui ir Direktyvai arba be teisinio pagrindo išplečia šių teisės aktų taikymą.

Asociacijos vertinimas grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių 10.4 ir 10.5 punktais:
10.4. Tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims. Jei tai svarbu tiesioginiams pardavimams, ant visų vartotojui pateiktų kvitų, kurie išduodami pagalbiniu įtaisu, neatitinkančiu atitinkamų šios direktyvos reikalavimų, turi būti atitinkama perspėjanti informacija.

10.5. Neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių. Šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina.
Problemos nagrinėjimas VMT sukurtoje darbo grupėje, teisminiai ginčai praktiškai patvirtino asociacijos vertinimą, nors problema iki galo lieka neišspręsta.

1.3.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (AIE) (Žin., 2011, Nr. 62-2936) ir priimti įgyvendinamieji teisės aktai:

Komentaras: Asociacija konstruktyviai bendradarbiavo su ekspertais, Įstatymo projekto rengimo darbo grupe, Seimo aplinkos apsaugos komitetu visose įstatymo projekto rengimo, svarstymo ir priėmimo stadijose.

1.3.2.1. AIE įstatymo įgyvendinamieji ir susiję teisės aktai:

Komentaras: Atsižvelgiant į interneto tinklapyje www.esparama.lt viešai paskelbtą projektų, pretenduojančių gauti paramą pagal programą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai” sąrašą bei pateiktų projektų aprašymus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pateikė savo pastabas ir pasiūlymus programą administruojančiai Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).
Remiantis paskelbtais duomenimis į 75 mln. Lt programai skirtą paramos sumą viso pretenduoja 59 projektai, kurių prašoma paramos suma sudaro beveik 311 mln. Lt. Taigi vertindama paraiškas LVPA turės atlikti didelį darbą atrinkdama geriausius ir socialiai naudingiausius projektus, duosiančius didžiausią naudą Lietuvos ekonominės infrastruktūros plėtrai ir visuomenei, o ne tenkinančius tik siaurų verslo grupių interesus.

1.3.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro tvirtinamo teisės akto „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės” projektas

Komentaras: Asociacijos užsakymu LEI parengė „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių” projektą.

Projektas reglamentuoja energijos gamybos įmonėje gauto biokuro kiekio ir kokybės nustatymo nuostatas, periodinį biokuro inventorizavimą ir biokuro apskaitos operacijų nuoseklų registravimą dokumentuose tose šilumos energijos gamybos įmonėse, kurių energijos gamybos iš biokuro įrenginių bendra įrengtoji šiluminė galia yra didesnė kaip 0,5 MW. Projektas parengtas remiantis biokuro apskaitos geriausia patirtimi Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse, biokuro apskaitos tvarka ir nuostatomis, įteisintomis Suomijoje, Švedijoje, Austrijoje ir kitose ES šalyse, taip pat išsaugant pagrindines ankstesnių šių taisyklių projektų nuostatas.

Siekiant užtikrinti skaidrią ir tikslią biokuro apskaitą bei korektiškus biokuro pirkimo-pardavimo sutartimis apibrėžtus santykius tarp tiekėjo ir pirkėjo, energijos gamybos įmonėse turi būti vykdoma viso gaunamo, suvartojamo gamyboje ir sandėliuojamo (ar išduodamo kitiems įmonės padaliniams) biokuro kiekio bei kokybės rodiklių apskaita. Biokuro apskaitos Lietuvoje ir kitose šalyse praktika patvirtina, kad skaidrumą galima užtikrinti tik tuo atveju, kai pirkėjas sumoka tiekėjui už gautą biokurą pagal jo energetinę vertę. Pakankamai tiksliai biokuro energetinę vertę galima nustatyti gautą kurą sveriant, nes medienos masės vieneto šilumingumas labai mažai priklauso nuo medienos rūšies. Todėl Taisyklėse numatyta, kad įmonėms, kuriose biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių bendra įrengtoji galia yra didesnė kaip 1 MW, biokuro priėmimas turi būti vykdomas tik pagal masę. Jei įmonė neturi įrengtų svarstyklių, biokurą galima pasverti kitoje įmonėje, turinčioje svarstykles.

Įmonėms, kuriose biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių bendra įrengtoji galia yra mažesnė ir kurios neturi galimybių pasverti patiektą biokurą, t.y. neturi įrengtų atestuotų elektroninių svarstyklių savo teritorijoje arba racionaliu atstumu esančioje tokias svarstykles turinčioje kitoje įmonėje, kuro priėmimas ir apskaita gali būti vykdoma pagal tūrį kietmetriais ir/arba erdmetriais. Biokuro tūrį perskaičiuojant masės tonomis, biokuro tankis priklausomai nuo jo drėgnio apskaičiuojamas taikant medienotyros tyrimais pagrįstas formules ir visiškai sausos medienos bei bazinio tankio rodiklius. Tačiau šiuo atveju pakankamai ženklias (iki 15-20 proc.) biokuro energetinės vertės paklaidas gali lemti gauto biokuro struktūros skirtumai.
Jeigu nėra galimybių pasverti visą gautą biokurą, piltinį kuro tankį rekomenduojama nustatyti taikant taip vadinamą dėžės metodą. Nustatyto tūrio dėžė pripildoma gautu biokuru, laikantis standartais nustatytos tvarkos ir pasveriama svarstyklėmis, kurioms atlikta metrologinė patikra. Remiantis gauto biokuro piltinio tankio (masės ir tūrio dalmens) verte, apskaičiuojama viso patiekto biokuro masė.

Projekte numatyta, kad bet kuriuo atveju būtina nustatyti gauto biokuro kokybės rodiklius. Biokuro drėgnis nustatomas energijos gamybos įmonės laboratorijoje naudojant sertifikuotą ir metrologinę patikrą turintį prietaisą. Biokuro gavėjas, standartais nustatyta tvarka suformavęs kiekvienam tiekėjui paros jungtinį ėminį, savo laboratorijoje arba kitoje sertifikuotoje laboratorijoje nustato per parą gauto biokuro sausosios masės peleningumą. Patiekto biokuro sausosios masės šilumingumas turi būti nustatomas kalorimetrine bomba gavėjo laboratorijoje arba kitos įmonės sertifikuotoje laboratorijoje, naudojant kiekvienam tiekėjui suformuotą paros jungtinį ėminį. Įmonėse, kuriose biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra mažesnė (kurios neturi galimybių savo laboratorijoje nustatyti Įmonei patiekto biokuro šilumingumo rodiklių), šilumingumas gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėse pateiktais apibendrintais biokuro šilumingumo rodikliais. Tačiau drėgnio ir peleningumo rodiklius ir šiuo atveju būtina nustatyti gavėjo laboratorijoje ar kitoje sertifikuotoje laboratorijoje.
Energijai gaminti suvartoto biokuro kiekis natūriniais ir sutartiniais vienetais turi būti apskaičiuojamas kiekvieną ataskaitinį mėnesį, įvertinant biokuro likutį mėnesio pradžioje, biokuro gavimą ir jo perdavimą tarp įmonės padalinių per ataskaitinį mėnesį bei biokuro likutį mėnesio pabaigoje. Taisyklės taip pat reglamentuoja operatyvinės apskaitos, techninės apskaitos ir buhalterinės apskaitos principines nuostatas.

Parengtas Taisyklių projektas buvo derinamas ir koreguojamas atsižvelgiant į energijos gamybos įmonių pastabas ir rekomendacijas.
Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių projektas pateiktas Energetikos ministerijai tvirtinti.

1.4. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (DIREKTYVOS IR REGLAMENTAI)

Europos Komisijos parengto naujos energijos vartojimo efektyvumo 2011-06-22 KOM(2011) 370 direktyvos, pakeisiančios 2006 m. balandžio 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Tarybos ir Parlamento direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, projektas.

Komentaras: Iš dabartinių prognozių matyti, kad siekdama iki 2020 m. 20 % sumažinti energijos suvartojimą, ES vėluoja. Todėl dabar siūloma visoje ES įgyvendinti naujas energijos vartojimo efektyvumo priemones, kad jai pavyktų pasiekti savo tikslą iki 2020 m.

Numatomi konkretūs pokyčiai:
– Viešosioms organizacijoms reikėtų pirkti tausiai energiją naudojančius pastatus, produktus bei paslaugas ir kasmet renovuoti 3 % savo pastatų, kad radikaliai sumažintų savo energijos suvartojimą.
– Energetikos komunalinių paslaugų įmonės turėtų skatinti savo klientus energijos vartoti mažiau didinant vartojimo efektyvumą, pavyzdžiui, pakeičiant senus vandens šildytuvus arba izoliuojant namus.
– Pramonė turėtų geriau suvokti energijos taupymo galimybes, o didelių bendrovių būtų reikalaujama kas trejus metus vykdyti energijos vartojimo auditą.
– Vartotojai galėtų geriau valdyti savo energijos suvartojimą, nes ant skaitiklių ir kartu su sąskaitomis būtų pateikiama išsamesnės informacijos.
– Būtų stebimas energijos transformavimo efektyvumas, ir, jei būtina, ES siūlytų jo didinimo priemones, be to, ji skatintų bendrai gaminti šilumą ir elektros energiją.
– Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą spręsdamos, kaip ir kokia kaina energija turėtų būti paskirstoma galutiniams vartotojams. Siekiant užtikrinti aukšto lygio techninę kompetenciją, būtų įdiegtos energetikos paslaugų teikėjams skirtos sertifikavimo sistemos.

Kam šie pasiūlymai būtų naudingi ir kuo?
– Vartotojams, nes būdami geriau informuoti jie galėtų kontroliuoti savo energijos suvartojimą, o jų energijos sąskaitos sumažėtų.
– Aplinkai, nes sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
– Viešosioms organizacijoms, nes naudodamosi tausesniais pastatais, produktais ir paslaugomis jos už suvartojamą energiją galėtų mokėti mažiau.
– ES ekonomikai, nes energijos tiekimas būtų patikimesnis, be to, būtų kuriamos naujos darbo vietos (visų pirma pastatų renovavimo srityje), o ES ekonomika dėl to augtų.

Tolesni veiksmai:
Kai Europos Parlamentas ir Taryba priims pasiūlymą, ES šalys turės per vienus metus perkelti taisykles į nacionalinę teisę. 2014 m. bus įvertinta pažanga, padaryta siekiant ES tikslo iki 2020 m. 20 % sumažinti energijos suvartojimą. Jei ji bus nepakankama, bus pasiūlyti privalomi nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai.

Šilumos tiekimo įmonės ir energetikos ekspertai iš asociacijos nuolat gaudavo informaciją apie Direktyvos derinimo procesą. Direktyvos projektas 2011 m. buvo išsiųstas šilumos tiekimo įmonėms ir energetikos ekspertams derinimui ir pastaboms. Planuojama, kad direktyva bus priimta 2012 m. pabaigoje.

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2011 metais Lietuvoje buvo atlikta:
1. LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas atliko mokslinį-tiriamąjį darbą „Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti” (2009 m.)
2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa” (2009 m.)
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją,
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą
5. 2010 m. liepos mėn. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planas.
6. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2011 m. Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”

2. STUDIJŲ RENGIMAS

2011 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2011-05-20 protokolas Nr. 1/19) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti eilę tiriamųjų darbų.

Studijų rengimo programa įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).

Visos atliktos studijos patalpintos LŠTA svetainėje www.lsta.lt , tiesioginė nuoroda internete: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai/2011

LŠTA užsakymu per 2011 m. buvo atlikti šie 7 tiriamieji darbai/studijos:
1. Šilumos siurblio panaudojimo Alytaus daugiabučiame name analizė.
Ši studija aktuali tuo, kad Daugiabučių namų modernizavimas šiandien Lietuvoje yra labai plačiai paplitusi, populiari tema. Žiūrint iš šalies kyla išvada , kad kol kas tai tik ir lieka kalbomis be konkrečių darbų, tačiau labai puiku, kad nors ir retai, bet atsiranda ir iniciatyvą turinčių daugiabučių namų savininkų, kurie sugeba susitarti tarpusavyje bei pabando savo būste įgyvendinti priemones palengvinančias gyvenimą ateityje.
Šios analizės objektas – daugiabutis namas Alytaus mieste – vienas iš pavyzdžių, kur savininkai susikūrė mišrią šilumos šaltinio sistemą panaudodami dalį atsinaujinančios energijos.

2. Daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo alternatyvų analizė.
Šioje analizėje buvo išnagrinėtas vieno daugiabučio namo Panevėžio mieste atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo tikslingumas. Atliktoje techninėje – ekonominėje analizėje buvo išnagrinėti du atvejai: pirmas -„be projekto” – t.y. nieko nekeičiant – paliekant buvusiąją situaciją, antras – daugiabučio namo šilumos tiekimo decentralizavimas rekonstruojant šildymo sistemą, įrengiant gamtinių dujų deginimo katilinę. Papildomai yra nagrinėjamas saulės kolektorių sistemos integravimas į dujinę katilinę.
Pagal gautus faktinius šilumos tiekimo įmonės duomenis buvo apskaičiuoti 3 šildymo sezonų norminiai šilumos poreikiai nagrinėjamam daugiabučiui. Pagal modernizavimo investicijų dydį, energijos kainas ir prognozuojamą jų dinamiką buvo apskaičiuoti pinigų srautai 20 metų laikotarpiui. Gauta grynoji dabartinė vertė atsijungimo atveju yra ženkliai daugiau neigiama nei variantui „be projekto”.

3. 2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas (studija pradėta 2010 metais, pabaigta – 2011 metais)

Kompleksinė CŠT sektoriaus investicinė programa – tai dokumentas, numatantis racionalią sektoriaus plėtrą 2011-2020 metų laikotarpiu ir įvertinantis investicinių lėšų poreikį. CŠT sektorius plėtrą charakterizuoja centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos technologijų kitimo dinamika 2011-2020 metais (instaliuotos galios, technologijų įvedimo į eksploataciją ar jų išvedimo iš eksploatacijos dinamika, šilumos gamybos apimtys pagal atskiras technologijų grupes, vartojamo kuro apimtys ir t.t.). Šilumos gamybos technologijų kitimo dinamika įvertina prognozuojamus centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus ryšius su kitais sektoriais (elektros gamybos, kuro tiekimo ir kt.), teisinę ir normatyvinę aplinką, kurią apsprendžia studijoje apžvelgtos ES Direktyvos ir nacionaliniai dokumentai ir atitinka šalies energetikos ūkio raidos minimalių kaštų kriterijų.

Tuo būdu kompleksinė investicinė programa atspindi tas CŠT sektoriaus investicijų apimtis, kurias apsprendžia aukščiau aprašyta sektoriaus plėtra. Kompleksinė investicinė programa apima:
a) investicijas CŠT sektoriaus generuojančių galių plėtrai;
b) investicijas CŠT sektoriaus šilumos tiekimo sistemos plėtrai, modernizacijai ir atstatymui;
c) investicijas gamtosauginių priemonių įgyvendinimui.

4. Greitai įdiegiamos priemonės centralizuoto šildymo prieinamumui Lietuvoje gerinti.
Studijos tikslas – nustatyti galimus variantus, leisiančius šilumos vartotojams greitai sumažinti išlaidas šildymui tokiu būdu pagerinant daugiabučių namų gyventojų centralizuoto šildymo prieinamumą. Studijoje pasiūlyta per 5 būdus, kuriuos įgyvendinus būtų pasiektas minėtas tikslas.

5. Dėl ilgalaikės kainodaros ir „bazinių” šilumos kainų taikymo.
Šios analitinės-konsultacinės pažymos tikslas – išnagrinėti centralizuotai tiekiamos šilumos kainodaros metodologinius pagrindus, apžvelgti tarptautinę centralizuoto šilumos tiekimo kainodaros patirtį, išanalizuoti siūlomų pakeitimų ilgalaikes pasekmes Lietuvos CŠT sektoriaus ekonomikai ir pateikti išvadas bei rekomendacijas.

6. Dėl biokurą naudojančių įrenginių konkurencinės plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.
Darbo tikslas: Išnagrinėti planuojamų Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose statyti biokurą ir kitus atsinaujinančius išteklius naudojančių šilumos generavimo įrenginių konkurencijos dabartinį administravimą, įvertinti konkurencijos tarp centralizuotos šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų technines ir galimas ekonomines pasekmes bei parengti siūlymus santykių tarp šilumos gamintojų reglamentavimo tobulinimui.

7. Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės.
Studija skirta kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių parengimui, pateikiant operatyvinės, techninės ir buhalterinės biokuro apskaitos metodus, kurie užtikrintų skaidrią, tikslią ir aiškią kietojo biokuro apskaitą energetikos įmonėse ir kitų juridinių asmenų eksploatuojamuose daugiau kaip 0,5 MW galios šilumos ir/ar elektros energijos gamybos objektuose.

Siekiant užtikrinti skaidrią ir tikslią biokuro apskaitą bei korektiškus biokuro pirkimo-pardavimo sutartimis apibrėžtus santykius tarp tiekėjo ir pirkėjo, energijos gamybos įmonėse turi būti vykdoma viso gaunamo, suvartojamo gamyboje ir sandėliuojamo (ar išduodamo kitiems įmonės padaliniams) biokuro kiekio bei kokybės rodiklių apskaita. Biokuro apskaitos Lietuvoje ir kitose šalyse praktika patvirtina, kad skaidrumą galima užtikrinti tik tuo atveju, kai pirkėjas sumoka tiekėjui už gautą biokurą pagal jo energetinę vertę. Pakankamai tiksliai biokuro energetinę vertę galima nustatyti gautą kurą sveriant, nes medienos masės vieneto šilumingumas labai mažai priklauso nuo medienos rūšies.

Analitinė – konsultacinė pažyma „Centralizuotai tiekiamos šilumos kainų Lietuvos savivaldybėse priežastingumo tyrimas” LŠTA užsakymu buvo pradėta atlikinėti 2011 m., tačiau galutinai pabaigta ir išsiųsta šilumos tiekimo įmonėms susipažinti 2012 m. pradžioje. Šios studijos tikslas: išnagrinėti CŠT bendrovėms nustatytų šilumos kainų lygį ir skirtumus įvertinant valstybės politikos, savivaldybių sprendimų ir šilumos tiekėjų veiklos įtaką bei poveikį galutinėms kainoms ir parengti principinius siūlymus šilumos tiekimo kainoms optimizuoti.

2011 m. LŠTA savo nariams išplatino bei viešai peržiūrai į interneto svetainę www.lsta.lt patalpino užsienio institucijų užsakymu atliktas šias studijas:
1. Regulatory Implications of District Heating: „Capacity Building for Sustainable Energy Regulation in Eastern Europe and Central Asia” (vienas iš autorių dr. V. Lukoševičius);
2. Regulatory Implications of Energy Efficiency Policies: „Capacity Building for Sustainable Energy Regulation in Eastern Europe and Central Asia”;
3. Renewable Energy Regulation: „Capacity Building for Sustainable Energy Regulation in Eastern Europe and Central Asia”;
4. Vulnerable Customers and Possible Support Schemes: „Capacity Building for Sustainable Energy Regulation in Eastern Europe and Central Asia”.

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2011 metais LŠTA kartu su kitomis organizacijomis surengė 10 seminarų/konferencijų, dalyvavo kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

2011 m. sausio 11 d. šilumos tiekimo įmonių vadovai ir atsakingi darbuotojai dalyvavo UAB „Ekspozona” drauge su Respublikiniais būsto valdymo ir priežiūros rūmais organizuotame seminare, skirtame apžvelgti naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles.
2011 m. sausio 19 d. Mažeikių katilinėje oficialiai atidarytas naujas šiuolaikinis 8MW pajėgumo biokuro katilas, ko pasėkoje UAB „Mažeikių šilumos tinklai” ženkliai prisidės prie valstybės institucijų keliamų uždavinių didinti vietinio kuro panaudojimą.
2011 m. sausio 21 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko metinis asociacijos narių susitikimas, kurio metu buvo aptariami praėjusių metų nuveikti ir 2011 metais planuojami darbai. Susitikime dalyvavo Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai, atstovai iš LR Seimo, LR energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės, mokslo ir mokymo įstaigų, giminingų asociacijų bei kitų institucijų ir organizacijų.
2011 m. sausio 27 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Technikos komiteto pirmininkas – UAB „Vilniaus energija” Technikos direktorius Marijan Burinskij ir asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Taline susitiko su Estijos šilumos tiekimo sektoriaus atstovais, lankėsi Talino biokuru kūrenamoje kogeneracinėje elektrinėje. Susitikimo metu Lietuvos atstovai turėjo galimybę susipažinti su Estijos centralizuotą šilumos tiekimo sektorių reglamentuojančiais techniniais teisės aktais, pasidalinti patirtimi apie šilumos tiekimo sektoriuje kylančių problemų sprendimo būdu.
2011 m. vasario 3-4 dienomis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas skaitė pranešimą Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto kartu su Lietuvos šiluminės technikos inžinierių bei Branduolinės energetikos asociacijomis organizuotoje kasmetinę respublikinę konferenciją „Šilumos energetika ir technologijos-2011”.
2011 m. vasario 9 d. Lietuvos energetikos instituto organizuotas tarptautinis seminaras „Naujos darnaus šildymo ir vėsinimo sistemos” („New Sustainable Heating and Cooling Systems”).
2011 m. vasario 10 d. žurnalas „Valstybė” jau trečius metus organizavo aukščiausio lygio forumą – LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJĄ 2011, kuriame dalyvavo ir šilumos tiekimo įmonių vadovai. Forumo organizatoriai sudarė galimybę verslo ir politikos lyderiams iš „pirmų lūpų” sužinoti apie permainas šalies ūkyje, makroekonominių ir politinių pokyčių scenarijus bei jų įtaką verslui. Konferencijoje pranešimus skaitė ir pasisakė aukščiausio lygio bankų, finansinių ir valstybės institucijų bei stambių verslo įmonių vadovai arba vadovaujantys ekspertai, žinomi žurnalistai, rašantys ekonominėmis temomis.
2011 m. vasario 21 d. Trakams šilumą tiekianti UAB „Prienų energija” oficialiai paskelbė naujai rekonstruotos Trakų centrinės katilinės atidarymą. Trakų miesto centrinės katilinės rekonstrukcija buvo įtraukta į būtinųjų investicijų sąrašą pasirašant Koncesijos sutartį su Trakų rajono savivaldybe, kadangi senoji katilinė jau skaičiavo trisdešimtus metus. Be to, kasmet drastiškai didėjant dujų kainoms tokia neefektyvi ir susidėvėjusi katilinė Trakų, jau įgijusio ir kurorto statusą, miesto centre nebegalėjo būti nei ekonomiškai efektyviai, nei saugiai eksploatuojama.
2011 m. kovo 16 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija kartu su Latvijos ir Estijos šilumos tiekimo asociacijomis organizavo tarptautinę konferenciją Taline, kurioje buvo aptariamos pagrindinės šilumos ūkio sektoriaus problemos. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power, iš Suomijos, Danijos, Latvijos, Estijos bei Lietuvos, kurie pasidalino savo patirtimi, kokie sprendimai būtini, kad šilumos tiekimas taptų dar efektyvesnis. Iš Lietuvos šioje konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Dr. Valdas Lukoševičius ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
2011 m. kovo 23 d. LR Seimo Ekonomikos komitete vyko darbo „2011-2020 METŲ KOMPLEKSINĖS INVESTICINĖS PROGRAMOS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE PARENGIMAS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ SUKŪRIMAS”, kurį atlieka Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacija, pristatymas. Komiteto posėdyje dalyvavo LR Seimo nariai, LR energetikos ministerijos, LR aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos ir kitų institucijų atstovai, taip pat atstovai iš Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos savivaldybių, Lietuvos energetikos konsultantų, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijų, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, LŠTA Tarybos nariai bei kiti su šilumos ūkio veikla susiję asmenys.
2011 m. kovo 25 d. Šiauliuose vyko Šiaulių termofikacinės elektrinės statybos pradžios iškilmingas paminėjimas, kurio metu į elektrinės pamatus buvo įbetonuota simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms.
2011 m. kovo 30-31 dienomis Briuselyje vyko darbo grupės posėdis, kurį organizavo tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power. Posėdyje dalyvavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos viceprezidentas Valdas Lukoševičius.
2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos energetikos institutas surengė baigiamąją projekto „Politikos priemonių, skatinančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos (vėsumos) gamybai, formavimas ES šalyse” konferenciją, kurioje LŠTA prezidentas skaitė V. Stasiūnas.
2011 m. gegužės 2 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos būstinėje vyko Energetikos ekspertų posėdis, kuriame buvo pristatytas Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto baigiamas atlikti darbas „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”. Pasitarime, kuriame dalyvavo ne tik energetikos ekspertai, bet ir įmonių vadovai, atsakingi darbuotojai, taip pat buvo aptarti ir kiti aktualūs šilumos ūkio sektoriui klausimai.
2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos energetikos institutas organizavo seminarą „Veiksmingos ir efektyvios Europos atsinaujinančių energijos išteklių rinkos formavimas”.
2011 m. gegužės 9-10 d. Paryžiuje vyko Euroheat & Power organizuotas Europos šilumininkų 35-asis kongresas, kuriame dalyvavo apie 600 dalyvių, t.y. atstovai iš įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių. Kongrese buvo aptariamos pastarojo laikmečio problemos, aktualios išvystytą centralizuotą šilumos tiekimą turinčioms šalims. Iš Lietuvos kongrese dalyvavo 7 asmenų delegacija: Kęstutis Žilėnas (LR energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas), Vytautas Stasiūnas (LŠTA Prezidentas), Rymantas Juozaitis (PET Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Valdas Lukoševičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas), Martynas Nagevičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius) ir Svajūnas Juodka (UAB „Vilniaus energija” inovacijų direktorius).
2011 m. gegužės 20 d. įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių susirinkimas, kurio metu taip pat buvo pagerbti ir apdovanoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai.
2011 m. birželio 15 d. Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos energetikos institutas ir AB „Kauno energija” organizavo seminarą Kaune „Šilumos ūkio sektoriaus vystymosi aktualijos”, kuriame Lietuvos valdžios institucijų atstovai, Kauno m. savivaldybės politikai, energetikos ekspertai ir šilumos ūkio įmonių atstovai dalijosi valdymo patirtimi pristatė energetikos ir būtent šilumos ūkio artimiausias perspektyvas.
2011 m. birželio 14 d. ir birželio 21 d. LR Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje ir Krikščionių partijos frakcijoje pristatytas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto atliktas darbas „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas”.
2011 m. birželio 30 d. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai organizavo suvažiavimą „Valstybės būsto strategijos įgyvendinimo perspektyvos ir uždaviniai 2011-2012 metais”, kuriame V.Stasiūnas skaitė pranešimą tema „Daugiabučių namų gyventojai – pagrindiniai Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai”.
2011 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos energetikos ekonomikos asociacija ir Lietuvos energetikos institutas surengė konferenciją „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo”, kurios pagrindinis tikslas aptarti šiandienines Lietuvos energetikos aktualijas ir jos plėtros perspektyvas, atsižvelgiant į pastarųjų metų esminius pokyčius energijos generavimo technologijų, pirminės energijos tiekimo ir vartojimo, tarptautinių energijos rinkų raidos srityse.
2011 m. rugsėjo 28 d. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra organizavo apskritojo stalo diskusiją „Daugiabučių atnaujinimas – būtinas ir neišvengiamas”. Renginio metu, kuriame LŠTA prezidentas V.Stasiūnas skaitė pranešimą, patyrę ekspertai pristatė Būsto atnaujinimo programą, atliktų tyrimų rezultatus, pateikė geros kitų šalių praktikos pavyzdžių, aptarė kreditavimo ir statybos klausimus.
2011 m. spalio 5 d. Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo energetikos konferenciją „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje”, kurios metu konferencijos dalyviai priėmė REZOLIUCIJĄ.
2011 m. spalio 27 d. Vokietijos šilumos ir elektros energijos asociacija AGFW paminėjo 40-ies metų jubiliejų. Minėjime dalyvavo UAB „Šilutės šilumos tinklai” direktorius Algis Mykolas Šaulys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistas Mantas Paulauskas.
2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija „LITBIOMA” organizavo seminarą „Biomasės panaudojimas CŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys jos plėtrai”.
2011 m. gruodžio 8 d. Naujosios Akmenės biokuro katilinės atidarymas. Lapkričio mėnesį UAB „Akmenės energija” baigė įgyvendinti projektą „Katilinės Naujojoje Akmenėje, Žalgirio g. 2, pritaikymas biokuro naudojimui” pagal VP3 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „VP3-3.4-ŪM-02-K Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai”.

Per 2011 metus įvyko virš 52 energetikos ekspertų susitikimai, į kuriuos buvo kviečiami ir įmonių vadovai bei jų atstovai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t.

Iš viso asociacijos narių atstovai ir LŠTA darbuotojai per 2011 m. dalyvavo 87 renginiuose (59 konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, 8 užsienyje ir 20 įvairių radijo ir televizijų laidose) iš jų 20 skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

4.1. 2009 m. balandžio mėn. gauta ES parama pagal 2007 – 20013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse”.

Projekto trukmė: 2009 m. balandžio mėn. – 2012 m. balandžio mėn.
Projekto vertė: 2 612 771 Lt
Paramos dydis: 1 700 948 Lt
Nuosavos lėšos: 911 832 Lt

Projekto partneriai yra aštuonios šilumos tiekimo įmonės asociacijos narės – UAB „Vilniaus energija”, AB „Kauno energija”, UAB „Litesko”, AB „Klaipėdos energija”, AB „Panevėžio energija”, AB „Šiaulių energija”, UAB „E energija” ir UAB Mažeikių šilumos tinklai.
Iki 2012 m. vasario mėn. 1 d. buvo apmokyti 809 šilumos tiekimo įmonių darbuotojai. Iš viso pagal projektą buvo planuota apmokyti 712 šilumos tiekimo įmonių darbuotojus – aukščiausio ir vidurinio lygio įmonių vadovus, personalo vadovus, inžinierius, šilumos tiekimo vadybininkus, kitus įmonių darbuotojus.

Projekto tikslinės grupės:
• aukščiausiojo ir viduriniojo lygio įmonių vadovai
• personalo vadovai
• inžinieriai
• šilumos tiekimo organizatoriai (vadybininkai)
• meistrai

VISŲ MOKYMO PROGRAMŲ SĄRAŠAS:

1. Energetikos mokymai

2. Vadybos mokymų temų sąrašas:

Planuojama, kad projekto mokymai prisidės prie efektyvesnio šilumos tiekimo įmonių valdymo, kai apmokyti dalyviai diegs naujas ir efektyviau naudos esamas technologijas šilumos tiekimo įmonėse. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2012 m. birželio mėn.

4.2. 2009 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino Lietuvos energetikos instituto pateiktą paraišką Euroheat & Power inicijuotam projektui „Ecoheat4Cities” pagal ES paramos programą „Pažangi energetika Europai”. Šiame projekte asociacija taip pat vykdys subrangovo funkcija tik pačios Euroheat & Power užsakomiesiems darbams atlikti.

Projektas truks 30 mėnesių. Ecoheat4Cities projekto tikslas – gerinti CŠVT priimtinumą vartotojams sukuriant laisvanorišką ekologinio ženklinimo schemą, kurioje parodomas energinis efektyvumas, CO₂ emisijos ir atsinaujinančių išteklių naudojimas. Pateikiant šią informaciją vietos politikams, piliečiams ir potencialiems investuotojams šis projektas padės pasirinkti energetiškai efektyvius ir atsinaujinančiais energijos ištekliais pagrįstus apsirūpinimo šiluma sprendimus.

Ženklinimo schema kuriama skatinant šilumos ir vėsumos tiekimo bendroves populiarinti savo paslaugas žiūrint iš pirminių energijos išteklių perspektyvos. Europos vartotojai, įskaitant privatų ir viešą sektorius tokiu būdu galės lengvai nustatyti centralizuoto šilumos tiekimo ir centralizuoto vėsinimo aplinkosauginį naudingumą.

Ženklinimo kriterijai bus nustatyti taip, kad CŠVT būtų galima lengvai palyginti su kitais šildymo ir vėsinimo metodais, kaip ir šiuo metu taikomose ir būsimose energinio efektyvumo ir „žaliojo” žymėjimo schemose.

Viso projekte dalyvauja 6 Europos šalių atstovai (Lietuvos, Belgijos, Danijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Olandijos)

Projektu siekiama šių tikslų:
1. Remti AEI (Atsinaujinančių Energijos Šaltinių) Direktyvos įgyvendinimą CŠVT kontekste pasiekiant geresnį CŠVT sistemų priimtinumą visuomenėje ir miestuose.
2. Gerinti darnaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo suvokimą tarp ES piliečių ir jų vietos bei valdžios atstovų.
3. Pagerinti esančias ir įsteigti daugiau centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, stebėti ir skatinti AEI naudojimą bei energinio efektyvumo (EE) didinimą CŠVT sektoriuje.
4. Inicijuoti integruotus vietiniu lygiu ir augančio kaštų efektyvumo sprendinius pastatams, energinio efektyvumo priemonėms, atsinaujinantiems ištekliams ir infrastruktūroms, palengvinant harmoningos miestų plėtros planavimą ir „eko-regionus” (skirtingai nuo individualių „eco – pastatų”) parengiant konsultacinius dokumentus, rengiant mokymus ir seminarus.

Projekto ilgalaikiai tikslai:
• CŠVT plėtra didėjančio harmoningumo ir ateities perspektyvoje pateisinamų sistemų linkme, tinkamai konsultuojant dėl efektyviausių sprendimų pasirenkant, integruojant AEI ir energinį efektyvumą.
• Pasiekti „Ecoheatcool” (http://www.ecoheatcool.org) studijoje nustatytą CŠVT potencialą šiais aspektais:
o CŠVT indėlį į ES tikslus 2020 metams, įskaitant 25% AEI dalį CŠT (lyginant su 14% šiuo metu) ir investicijas į naujas AEI naudojančias CŠVT sistemas.
o Sektoriaus indėlį mažinant ES šalių priklausomybę nuo energijos išteklių importo.
o Visišką CO2 emisijų neutralumą CŠVT sektoriuje vėliausiai iki 2050 metų.
• Įgyvendinus ženklinimo schemą ir jai funkcionuojant, pramonė gali pasiekti laisvanorišką susitarimą kuriuo visas sektorius pagerina energinį ir aplinkosauginį efektyvumą, pavyzdžiui, padidinant vidutinį sektoriaus efektyvumo lygį (t.y. ženklinimą nuo A iki G) kai vidurkis pakyla nuo D iki C pagal pradinius veiklos rodiklius.

4.3. 2009 m. Asociacija gavo pakvietimą dalyvauti tarptautiniame projekte „Bio-heat” pagal ES programą „Pažangi energetika Europai”.

Projekto trukmė: 2010 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d.
BIO-HEAT – „Greitai augančių energetinių augalų panaudojimas šilumos gamybai Rytų Europos šalių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose” (IEE/09/890/SI2.558326) – yra projektas, kuris įeina į Intelligent Energy – Europe (IEE) programos apimtį ir kuris yra bendrai finansuojamas iš Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios agentūros (EACI) lėšų.

Šio projekto tikslas yra skatinti greitai augančių energetinių augalų (GAEA) panaudojimą kaip energijos šaltinį tikslinių Rytų Europos šalių (Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos) centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, nustatant naujus regioninius GAEA išteklius CŠT sistemoms. Šiam tikslui pasiekti BIO-HEAT konsorciumas atliks įvairias užduotis, susijusias su mokymais ir informacijos platinimu bei orientuotas į kiekvieną iš tikslinių šalių.

Nuo Lietuvos šiame projekte dalyvauja ir kita gimininga šilumos tiekėjų asociacijai – Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA). Viso projekte dalyvauja 8 ES šalys (Vokietija, Ispanija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Lietuva).

BIO-HEAT strateginiai tikslai:
– padidinti AEI energijos dalį, pagamintą iš GAEA biomasės, tai padėtų pasiekti ES tikslus dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ateinančiais metais;
– padidinti ūkininkų, auginančių GAEA įvairios paskirties energijos gamybai, skaičių;
– sujungti vietinius rinkos dalyvius per internetinę platformą ir asmeninius kontaktus į darbo seminarus;
– gerinti energijos tvarumą;
– tobulinti ir leisti plėsti paramos schemas ir teisinę infrastruktūrą, kurios turi įtakos biomasės auginimui ir derliaus nuėmimo sektoriui, taip pat sudaro sąlygas naudoti AEI;
– stabilizuoti rinką, pasiūlant atitinkamoms valdžios institucijoms naujas paramos schemas ir veiklos kryptis, specialiai skirtas biokuro sektoriui;
– padidinti ir paįvairinti ūkininkų pajamų šaltinius;
– kurti biokuro energijos sambūrius visoje ES;
– Europoje skleisti sėkmės istorijas tarp mokslininkų ir technologijų tiekėjų bei galutinių vartotojų ir politikos formuotojų.

Dabartinis BIO-HEAT veiklos statusas
Vienas iš svarbiausių pirmųjų šio projekto darbų buvo sukurti internetinę svetainę www.bio-heat.eu. Ši svetainė veikia nuo 2010 m. gruodžio 8 d. Ir yra vienas pirmųjų komunikacijos tarp projekto ir rinkos partnerių etapų. Joje yra platinimo medžiaga ir naudinga informacija apie AEI ir jų panaudojimą energijai CŠT sistemose gauti, taip pat viešas diskusijų forumas, visos Rytų Europos šalių grandinės rinkų dalyvių sąrašai bei galimybė parodyti įgyvendintas ar dabar vykdomas AEI iniciatyvas, siekiant jas aptarti.

Pav. 1. Greitai augančių energetinių augalų panaudojimo rinkos grandinė
Visos šios grandinės organizacijos gali pasinaudoti BIO-HEAT projekto teikiamais privalumais. Rytų Europos šalių rinkų dalyviai gali užregistruoti svetainės žemėlapyje savo įmones ir pateikti jų veiklos aprašymus.
Bet kurio šios grandinės sektoriaus organizacija gali būti nemokamai užregistruota www.bio-heat.eusvetainėje.

BIO-HEAT konsorciumas netrukus baigs svarstyti ir kitus klausimus. Svarbiausias iš jų yra dabartinės centralizuoto šildymo tiekimo įrenginių būklės ir biokuro bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijos gamybai analizė ir sėkmės istorijų bei geriausių praktikų surinkimas, apžvalga ir socialinis-ekonominis įvertinimas GAEA, kaip biokuro šaltinio, panaudojimo kogeneracinėse Rytų Europos jėgainėse požiūriu.

Siekiant apie projektą informuoti greitai augančių energetinių augalų panaudojimo rinkos grandinės atstovus (CŠT įmones, ūkininkus, žemės savininkus, mokslininkus, jėgainių projektuotojus, jėgainių statybos investuotojus, politikos formuotojus ir kt.), Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kartu su Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma” suorganizavo seminarus:

Taip pat buvo suorganizuoti ir du praktiniai seminarai siauresnei specialistų grupei siekiant aptarti esamas problemas naudojant biokurą centralizuotos šilumos gamybai, t.y. 2012 m. sausio 9 d. LŠTA patalpose bei 2012 m. balandžio 20 d. Kaune.

4.4. 2011 m. liepos 1 d. LŠTA buvo pakviesta dalyvauti tarptautiniame projekte „INNO heat”. „INNO heat” – naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ” (angl. „INNO Heat – Innovation in district heating”), kuris dalinai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Projekto pradžia: 2011 m. liepos 1 d.
Projekto pabaiga: 2014 m. birželio 30 d.
Projekto pagrindiniai partneriai: AGFW (Vokietija); LŠTA (Lietuva); Opec Gdynia (Lenkija); Kolobrzeg (Lenkija); Region Skåne (Švedija); Sustainable Business Hub (Švedija) ir kiti.

Nuo Lietuvos kaip asocijuoti partneriai dalyvauja bei savo veiklos techninius duomenis analizei, kurią atliks Švedai, pateiks UAB „Mažeikių šilumos tinklai” ir UAB „Šilutės šilumos tinklai”. Techninių veiklos duomenų rinkimas numatomas nuo 2012 m. liepos mėn.

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis 2011 m. buvo sėkmingai tęsiamas taip kaip ir anksčiau. 2011 m. įvyko 52 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt .

Toliau buvo tęsiami bendradarbiavimai pagal pasirašytas bendradarbiavimo sutartis:
– bendradarbiavimas su Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) ir Lietuvos miško savininkų asociacija pagal 2005 m. spalio 13 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį;
– bendradarbiavimas tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos biodujų asociacijos pagal 2010 m. kovo 8 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą;

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas su kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis. 2011 m. kovo 16 d. LŠTA kartu su šių šalių asociacijomis organizavo tarptautinę konferenciją Taline, „Energetikos raida Baltijos šalyse 2011 metais” (Energy Developments in Baltic States in 2011). Konferencijoje dalyvavo atstovai iš tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power iš Suomijos, Danijos, Latvijos, Estijos bei Lietuvos, kurie pasidalino savo patirtimi, kokie sprendimai būtini, kad šilumos tiekimas taptų dar efektyvesnis. Iš Lietuvos šioje konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Dr. Valdas Lukoševičius ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Konstruktyvus bendravimas toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power. 2011 m. kovo 30-31 dienomis Briuselyje vyko darbo grupės posėdis, kurį organizavo tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power. Posėdžio metu, kuriame dalyvavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos viceprezidentas Valdas Lukoševičius, buvo aptariami aktualūs centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai tiekiamo vėsinimo klausimai. Atstovai iš įvairių šalių pristatė savo šalių pasiekimus bei esamas kliūtis plėtojant centralizuotą šilumos tiekimą/centralizuotą vėsinimą.

2011 m. gegužės 9-10 dienomis Euroheat & Power organizavo Europos šilumininkų 35-ąjį kongresą Paryžiuje. Šiame kongrese, dalyvavo apie 600 dalyvių, t.y. atstovai iš įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių, kur buvo aptariamos pastarojo laikmečio problemos, aktualios išvystytą centralizuotą šilumos tiekimą turinčioms šalims. Kongreso metu vyko tarptautinė paroda, specialistų seminarai, susitikimai, diskusijos, gamybos įmonių pristatymai. Nuo Lietuvos kongrese dalyvavo 7 asmenų delegacija: Kęstutis Žilėnas (LR energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas), Vytautas Stasiūnas (LŠTA Prezidentas), Rymantas Juozaitis (PET Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Valdas Lukoševičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas), Martynas Nagevičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius) ir Svajūnas Juodka (UAB „Vilniaus energija” inovacijų direktorius).

Sėkmingai buvo tęsiamas bendravimas ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services). Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti Euroheat & Power (www.euroheat.org) direktorių tarybos susitikimuose, generalinėse asamblėjose. Taip pat aktyviai dalyvaujama EFIEES (www.efiees.com) generalinėse asamblėjose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (www.iea.org), WEC (Pasaulio energetikos taryba) (www.worldenergy.org).

Pažymėtina, kad asociacija 2011 m. ir toliau glaudžiai bendradarbiavo ir su Lenkijos šilumininkų valstybiniais rūmais, Danijos šilumos tiekėjų asociacija, Danijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba, Čekijos šilumos tiekėjų asociacija, Suomijos energetikos įmonių asociacija, Švedijos šilumos tiekėjų asociacija, Nekomercinės paskirties bendrija „Rusijos šilumos tiekimas”, Vokietijos šilumos ir elektros asociacija.

Per ataskaitinius metus asociacijoje svečiavosi: delegacijos iš Suomijos, Rusijos ir Italijos įmonių. Vizitų metu svečiai domėjosi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo, projektų vykdymo, teisės aktų kūrimo bei jų įgyvendinimo klausimais.

6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, dalyvaudama televizijos ir radijo laidose, rengdama spaudos pranešimus ir konferencijas. Per ataskaitinius metus LŠTA išplatino 17 pranešimus spaudai:
• 2011-01-12 „Gruodį šilumos energijos suvartojimą augino šalčiai”
• 2011-02-17 „Atšalus orams, LŠTA ragina gyventojus taupyti šilumą”
• 2011-03-03 „Šilumininkai reikalauja ištirti priešrinkiminius kaltinimus įmonėms”
• 2011-03-07 „LŠTA: brangstant dujoms, Lietuvos laukia brangiausias šildymo sezonas”
• 2011-03-15 „LŠTA: šilumos tiekėjai patiria politinį spaudimą dėl kainų”
• 2011-06-21 „Lietuvai toliau brangsta gamtinės dujos”
• 2011-07-07 „VKEKK pasiūlymas mažintų politinį spaudimą šilumininkams”
• 2011-07-11 „Vėl brangsta rusiškos dujos Lietuvai””
• 2011-08-16 „Liepą – dar vienas gamtinių dujų kainos šuolis”
• 2011-09-08 „Rugpjūtį gamtinių dujų kaina vėl šovė į viršų”
• 2011-09-12 „LŠTA siūlo steigti valstybinę įmonę dujoms importuoti”
• 2011-09-26 „Šilumininkai palaiko Prezidentės siūlomas įstatymo pataisas”
• 2011-10-05 „Energetikai: biokuro plėtrą būtina skelbti nacionaliniu prioritetu”
• 2011-10-10 Gamtinių dujų kainos augimas ir toliau – nesustabdomas
• 2011-11-07 „Saulėtas spalis sumažino sąskaitas už šildymą”
• 2011-11-10 „Spalį atpigusios dujos mažins sąskaitas už šilumą”
• 2011-12-12 „Žaliuose miestuose – trečdaliu mažesnės sąskaitos”

LŠTA glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino per 25 straipsnius susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami dienraščiuose („Lietuvos rytas”, „Respublika”, „Lietuvos žinios”), žurnaluose („Valstybė”, „Mokslas ir technika”, „APS. Architektūra. Projektavimas. Statyba”, „Veiklos kryptys”, „Apžvalga”, „Veidas”, „Ozonas”, „Europos ritmu”) bei internetiniuose informaciniuose portaluose („Delfi”, „ATN”, „LRT” ir „ALFA”):
• 2011-01-31 „Lietuvos žinios” „Laikas nustoti švaistyti šilumą ir pinigus į orą”;
• 2011-02-07 „Lietuvos rytas” „Skandinaviškos sąskaitos už šilumą – šilumininkų siekis”;
• 2011-02-10 „Valstybė” „Kova dėl miestų – kova dėl energetikos”.
• 2011-02-12 „DELFI” „Kova dėl miestų – kova dėl energetikos”;
• 2011-02-25 „Respublika” „Šilumos tiekimo monopolizavimas”;
• 2011 Nr. 2 „Mokslas ir technika” „Šilumos vartotojo vadovas” – teisingiausias ginčų arbitras”;
• 2011-03-14 „Alfa” „Daugiabučių įkaitai: pigesnė šiluma (ne)įmanoma?”;
• 2011 Nr. 3 „Mokslas ir technika” „Šilumos kaina ir jos kelias iki vartotojo”;
• 2011-04-05 „DELFI” „Kiek kainuotų nepriklausomybė nuo gamtinių dujų?”;
• 2011-04-21 „ELTA” „LŠTA prezidentas: reikia daryti viską, kad dujos Lietuvai atpigtų”;
• 2011-04-26 „Veidas” „Ką kūrensime: šiaudus, gluosnius, kirtimų atliekas ar mišką”;
• 2011-04-26 „Veidas” „Priešnuodis šilumos kainų didėjimui – biokuras”;
• 2011 Nr. 7 „Statyba ir architektūra” „Nerti stačia galva – rizikinga”;
• 2011-08-16 „Veidas” „Brangstant dujoms, raginama gręžtis į biokurą”;
• 2011 Nr. 9 „Statyba ir architektūra” „Be valstybės paramos – nuostolis”;
• 2011-09-19 „Veidas” „Tik Europa privers lietuvius pigiau mokėti už šilumą”;
• 2011-10-05 „Alfa” „Energetikai: biokuro plėtrą būtina skelbti nacionaliniu prioritetu”;
• 2011 Nr. 10 „Mokslas ir technika” „Ar sulauksime pigesnės šilumos?”;
• 2011 Nr. 10 „Statyba ir architektūra” „Neišnaudojamos galimybės”;
• 2011 Nr. 11 „Statyba ir architektūra” „Šilumos skirstymo peripetijos”;
• 2011-11-10 „OBZOR” „Почему «не греют» цены за отопление”;
• 2011 Nr. 12 „Statyba ir architektūra”, „DELFI” „Tūkstančiai litų – orui šildyti”;
• 2011 Nr. 7 (39) „Ozonas” „Šią žiemą – ir šiltai, ir ekologiškai!”;
• 2011 Nr. 7 (39) „Ozonas” „Renovacijos pradžiamokslis”;
• 2011 Nr. 7 (39) „Ozonas” „Kogeneracinės jėgainės: vienu šūviu – ne mažiau kaip du zuikiai”;
• 2011 Nr. 2 (11) „Europos ritmu” „Energetikai: biokuro plėtrą būtina skelbti nacionaliniu prioritetu”;

Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti prieduose (žr. priedas Nr. 6.1).

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra” ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2011 metus Lietuvoje buvo publikuota per 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.

Per 2011 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika” numeriai (tiražas: 600 egz.), viso buvo publikuota 45 straipsniai.

2011 metais toliau buvo platinamas 2010 metų pabaigoje išleistas Švietėjiškas – mokomasis leidinys apie centralizuotą šilumos tiekimą „Šilumos vartotojo vadovas”.

Leidinys skirtas daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, pastatų savininkams, daugiabučių namų valdytojams (administratoriams), pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su šilumos tiekimo organizavimu.

Leidinio tikslas – objektyviai nušviesti visuomenę ir šilumos vartotojams suteikti reikiamą (objektyvią) informaciją apie vieną iš svarbiausių Lietuvos energetikos sektorių – CŠT. Leidinyje be tekstinės dalies gausu iliustracijų ir pavyzdžių, leisiančių lengviau suvokti pateiktą informaciją, patiems skaitytojams padaryti išvadas.

Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir rengiamos LŠTA narių metinės ūkinės veiklos statistinės ataskaitos (tiražas: 200 egz.).

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės – birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8o C iki + 52o C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui”). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje.

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybos nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms bei žiniasklaidai (viso per 2000 adresatų).

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2011 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai buvo apdovanoti:

Lietuvos Energetikų Garbės ženklo apdovanojimu:
1. Rimantas Bakas – AB „Kauno energija” generalinis direktorius
2. Juozas Bartaškevičius – UAB „Litesko” filialo „Marijampolės šiluma” direktorius.
3. Jonas Jurkonis – UAB „Mažeikių šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas
4. Vilius Buinevičius – AB „Klaipėdos energija” technikos direktorius
5. Petras Grevys – UAB „Tauragės šilumos tinklai” technikos direktorius
6. Rimantas Kazimieras Marmokas – UAB „Radviliškio šiluma” vyr. inžinierius

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Padėkos raštais:
1. Rimas Perevičius – AB „Kauno energija” pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius
2. Virginijus Zutkis – AB „Klaipėdos energija” klientų aptarnavimo centro vadovas
3. Kęstutis Jonkus – AB „Klaipėdos energija” finansų direktorius
4. Virgilijus Pavlavičius – AB „Šiaulių energija” technikos direktorius
5. Rolandas Kiškūnas – AB „Šiaulių energija” pietinės katilinės viršininkas
6. Rimantas Jurkevičius – AB „Jonavos šilumos tinklai” eksploatacinės tarnybos viršininkas
7. Gintautas Baranauskas – UAB „Utenos šilumos tinklai” Elektros ir automatikos tarnybos viršininkas
8. Ona Kuznecova – UAB „Ignalinos šilumos tinklai” vyr. buhalterė.
9. Ričardas Muraška – UAB „Lazdijų šiluma” direktoriaus pavaduotojas
10. Algirdas Senovaitis – UAB „Tauragės šilumos tinklai” katilinių eksploatavimo tarnybos vadovas
11. Zigmas Armonas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Beržės rajoninės katilinės viršininkas
12. Petras Piekus – UAB „Plungės šilumos tinklai” generalinis direktorius
13. Jonas Anužis – UAB „Birštono šiluma” direktoriaus pavaduotojas gamybai
14. Alvydas Petroševičius – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Raseinių katilinės meistras
15. Simanas Valaitis – UAB „Šakių šilumos tinklai” technikos direktorius

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos Padėkos raštais:
1. Arūnas Mikšys – AB „Panevėžio energija” Panevėžio elektrinės pamainos viršininkas
2. Vaidas Chomentauskas – AB „Panevėžio energija” Panevėžio rajoninės katilinės Nr. 1 pamainos meistras
3. Regimantas Urbutis – AB „Panevėžio energija” paslaugų tarnybos viršininkas
4. Romas Mažukna – AB „Panevėžio energija” dispečerinės tarnybos dispečeris
5. Laimutė Antanavičienė – UAB „Plungės šilumos tinklai” vyr. ekonomistė
6. Vitalijus Skačkovas – AB „Šiaulių energija” gamybos ir technikos skyriaus techninės priežiūros inžinierius
7. Vidmantas Valiukas – AB „Šiaulių energija” elektros ūkio tarnybos viršininkas
8. Dalia Pliūrienė – AB „Šiaulių energija” realizavimo skyriaus viršininkė
9. Steponas Vaičiulis – UAB „Radviliškio šiluma” traktorininkas – šaltkalvis
10. Viktoras Mockevičius – UAB „Tauragės šilumos tinklai” elektrošaltkalvis
11. Povilas Sirvydas – UAB „Tauragės šilumos tinklai” Eičių gyvenvietės katilinės šaltkalvis brigadininkas
12. Algis Medėkša – UAB „Raseinių šilumos tinklai” Ariogalos katilinės šaltkalvis – suvirintojas
13. Laimutė Užemeckienė – UAB „Raseinių šilumos tinklai” cheminio vandens paruošimo laborantė valytoja
14. Petras Mockus – UAB „Raseinių šilumos tinklai” šaltkalvis – remontininkas
15. Stanislovas Karčiauskas – AB „Kauno energija” vykdantysis direktorius
16. Arvydas Juška – AB „Kauno energija” investicijų ir turto departamento direktorius
17. Mindaugas Skripkauskas – UAB „Lazdijų šiluma” Lazdijų katilinės Nr. 1 viršininkas
18. Marius Prelgauskis – AB „Klaipėdos energija” elektrotechnikos tarnybos viršininkas
19. Egidijus Preibys – AB „Klaipėdos energija” šilumos tiekimo tarnybos Gargždų šilumos tinklų rajono viršininkas
20. Vidmantas Vaicekauskas – AB „Klaipėdos energija” klientų aptarnavimo centro šilumos apskaitos grupės vadovas

Kiti apdovanojimai:
– 2011 m. sausio 19 d. UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS” generalinis direktorius Dmitrij Podčernin už nuoširdų ir gerą darbą įrengiant 8MW pajėgumo vandens šildymo katilą su pakura ir pagalbiniais įrenginiais įmonėje UAB „Mažeikių šilumos tinklai”.
– 2011 m. sausio 19 d. AS „KOMFORTS” valdybos pirmininkas Laimonis Lapinš už nuoširdų ir gerą darbą įrengiant 8MW pajėgumo vandens šildymo katilą su pakura ir pagalbiniais įrenginiais įmonėje UAB „Mažeikių šilumos tinklai”.
– 2011 m. sausio 19 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” vyriausias inžinierius (technikos direktorius) už nuoširdų ir gerą darbą įrengiant 8MW pajėgumo vandens šildymo katilą su pakura ir pagalbiniais įrenginiais įmonėje UAB „Mažeikių šilumos tinklai”.
– 2011 m. sausio 24 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” finansų direktorė Stanislava Jasinskaitė 60-ies metų jubiliejaus proga už ilgametį, nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje.
– 2011 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba” valdybos pirmininkas Jevgenij Ignatjev už nuoširdų ir gerą darbą sėkmingai įgyvendinant projektą „Mažeikių miesto CŠT sistemos modernizavimas”.
– 2011 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba” darbų vadovas Eugenijus Pilibaitis už nuoširdų ir gerą darbą sėkmingai įgyvendinant projektą „Mažeikių miesto CŠT sistemos modernizavimas”.
– 2011 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai” gamybinio-techninio skyriaus vadovo pavaduotojas Justinas Reika už nuoširdų ir gerą darbą sėkmingai įgyvendinant projektą „Mažeikių miesto CŠT sistemos modernizavimas”.
– 2011 m. rugsėjo 7 d. UAB „Gluosnėja” direktorius Stanislovas Jonušas už sėkmingą dalyvavimą projekto „Mažeikių miesto CŠT sistemos modernizavimas” įgyvendinime bei miesto avarinių vamzdynų kapitalinio remonto vykdymą.
_______________________________________________________________________________________________

¹ Asociacijos narių raštai Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos inspekcijai, Komisijai (2011-10-14 Nr. 1.61-516, 013-01-18637 ir kt.)
² Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d.: techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti
³ Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d.: techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti
⁴ už įsipareigojimus prižiūrėtojas atsako sutartine tvarka, o ne sankcionuojamas trečiųjų asmenų (valstybės priežiūros institucijų).
⁵ pvz., dėl objektyvių, nuo šilumos tiekėjų neprikausančių priežasčių (pvz. dėl pažeidžiant sinchroniškumo principą priimtų atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimų, nevienalaikiai su Komisijos sprendimais diferencijavusių šilumos punktų priežiūros tarifus pagal jų priklausomybę, privalomai atsiskaitant su šilumos punktų priežiūros rangovais pagal vietos savivaldybių tarybų sprendimais nustatytą tolygų apmokėjimo principą (ct/m2 įkainiais), tuo tarpu sąnaudų padengimą gaunant kalendorinių metų eigoje netolygiai (susietai su šilumos pardavimais, ct/kWh), ir kt.)
⁶ Asociacija pažymi, jog pagal Įstatymo 8 str. 3 ir d. įpareigojimą priimant naująją Metodikos redakciją (pagal paskelbta svarstymui Projektą), Komisijos pareiga yra Metodikoje aiškiai aptarti ne tik pereinamojo laikotarpio teisinio reguliavimo, tačiau ir jau susidariusios, viešajam interesui bei pagrindiniams valstybės reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos principams (pagrįstų sąnaudų padengimo, vartotojų nediskriminavimo, šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo ir kt.) prieštaraujančios padėties, jos pasekmių sprendinius.
⁷ sutinkamai su LR Konstitucijos 23 str., Investicijų įstatymo 5 str. 3 d., Energetikos įstatymo 15 str. 2 d. ir kitais teisės aktais.

 LŠTA VEIKLOS PROGRAMA 2012 METAMS (247.00 KB)