Kitų įmonių nuomonė.
Dėl parduodamo biokuro vienos kainos nustatymo
Šiuo klausimu vyko diskusijos kai buvo kuriama Baltpool birža. Tuo metu birža pateikė argumentuotus paaiškinimus, kodėl tokia tvarka reikalinga.
Kai vienu pavedimu perkamas didesnis biokuro kiekis, natūralu, kad varžymasis dėl kainos prasideda tik kai yra pasiūlomas visas reikalingas (perkamas) biokuro kiekis. Kol nėra pasiūlyto viso kiekio, neteisinga būtų teikti, kad tiekėjas siūlo pigiau, bet birža sugeneruoja aukštesnę kainą. Jeigu būtų kitokios taisyklės, visi tiekėjai siūlytų maksimalią kainą ir rezultatas būtų toks pat.
Stebint tokią situaciją pastebėjau, kad tiekėjai bando kažkokius tai žaidimus su kainomis ir kiekiais, tačiau įsivaizduoju, kad birža tai turėtų matyti ir uždrausti bet kokius nesąžiningus tiekėjų veiksmus.
Tačiau skaidrinant situaciją prekyboje, siūlymas būtų reikalauti biržos, tikslinti tvarką ir nustatyti, kad tas pats tiekėjas negalėtų vienam pirkimo pavedimui teikti pasiūlymus su skirtingomis kainomis.

Baltpool komentaras:
Tokia yra ENERGIJOS IŠTEKLIŲ BIRŽOS REGLAMENTO nuostata

12.8. Sandorių kaina
12.8.1. Pagal konkretų pirkėjo pavedimą sudaromiems biokuro pirkimo–pardavimo sandoriams nustatoma
viena kaina, kuri lygi paskutinio pardavėjo pavedimo, realizuoto su tuo konkrečiu pirkėjo pavedimu,
kainai. Šia kaina pirkėjas atsiskaito su visais pardavėjais, kurių pateikti pavedimai ar jų dalis buvo
realizuoti su šiuo pirkėjo pavedimu.
Analogiškai elektros rinkoje – sistemine kaina nustatoma pagal paskutinio generatoriaus, dalyvaujančio rinkoje kaina.
Esu daug kartų dalyvaęs diskusijose apie tai, pirkėjai sako, kad reikėtų daryti sandorį pagal pardavėjo kainą. Aš nesutikčiau su tuo, kad pirkėjai nusipirktų pigiau. Pakeitus taisykles pardavėjų elgesys pasikeistų.

AB „Panevėžio energija” komentaras

Deja, tuose namuose, kurie pasirinkę II-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nelabai kas rodo iniciatyvą atlikinėti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.
Ir neaišku, koks jų stovis, nors mes naudojame jų rodmenis šilumos paskirstymui pagal paskirstymo metodus – pagal tuos rodmenis suskaičiuojame šilumos kiekius karštam vandeniui.
Kitas variantas yra Pasvalio rajone Narteikiuose, kur taip pat II-as apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Ten dalyje daugiabučių namų butų teikiame karšto vandens skaitiklių priežiūros paslaugą – gyventojai moka skaitiklių priežiūros mokestį, kaip ir daugiabučiuose, kur šilumos tiekėjas yra karšto vandens tiekėju. Bet čia geranoriškai, jei vartotojui tokios paslaugos nereikia, tai ir per prievartą neteikiame.
Klausimas dėl paruošto name karšto vandens ir gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekių skirtumo yra įdomus ir labai aktualus. Jei neklystu, jį bandoma spręsti įvairiose geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektuose.
Bet kol kas šilumą ir karštą vandenį galime skirstyti tik pagal Komisijos (Tarybos) paskirstymo metodus arba pačių gyventojų sugalvotus paskirstymo metodus, tik suderintus su Komisija (Taryba).
Jei Kazlų Rūda pateiktų tokį siūlymą Komisijai (Tarybai), gal ta kokį atsakymą sukurtų? O gal ką nors sugalvotų naujo tuo klausimu, nes šiuo metu minėtas vandens kiekių skirtumas yra karšto vandens (šilumos) tiekėjo nuostoliai.
Kitas pavyzdys dėl skaitiklių metrologinės patikros yra Klaipėdoje, kur buitinių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą atlieka Klaipėdos vandenys. Kaip ten yra iš tikrųjų ir detales tegul pasakoja klaipėdiečiai.