Laba diena,
Susipažinome su Jūsų paklausimu, taip pat apklausėme dar ir keletą kitų įmonių, kurių atsakymus pateikiu žemiau.
Situacija dėl vidaus sistemų papildymo skaitiklių nuosavybės formos, atsakomybės už jų įrengimą, priežiūrą, metrologinę patikrą ir t.t. nėra teisiškai aiškiai reglamentuota, todėl atskirų įmonių naudojamo apmokestinimo ar eksploatacijos forma skiriasi.
Tik mano asmenine nuomone, Jūsų aprašytoji situacija pagal esamą teisinį reglamentavimą galėtų būti:
1. Anot Klaipėdos energijos atstovo, karšto vandens skaitikliai skirti termofikacinio vandens papildymui į vidaus šildymo sistemas įeina į įrengtų šilumos punktų komplektaciją. Jei taip, tuomet šių skaitiklių nuosavybė turėtų būti tapati šilumos punkto nuosavybei (gyventojų arba šilumos tiekėjų). Atitinkamai nuosavybės valdytojas šiuos skaitiklius turėtų prižiūrėti, atlikti metrologinę patikrą ir t.t.
2. Atsiskaitymas už sunaudotą šilumnešį vidaus sistemų papildymui, kuris apskaitomas KV skaitikliu, galėtų būti aprašytas šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje tarp šilumos tiekėjo ir vidaus sistemų prižiūrėtoj (ŠŪĮ 20 str. 7 d.). Jei šilumos tiekėjas vienašališkai apmokestintų už sunaudotą šilumnešį namo valdytoją (administratorių ar bendriją), matyčiau analogą su situacija, kuomet šilumos tiekėjas valdytojams išrašė sąskaitas už viršnorminius suvartojimus KV temperatūros palaikymui (gyvatukams viršijus 160 kWh). Tuomet teismas nusprendė, kad ne valdytojas, o gyventojai yra galutiniai paslaugos gavėjai ir jie turi apmokėti.
Jei šilumos tiekėjas išrašytų sąskaitą dėl vidaus sistemų papildymo avarijos metu ir solidariai visi bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai apmokėtų, tai kaip ir klausimų nėra.. bet jei sakykime, gyventojas keičiasi radiatorių dėl estetinių motyvų ir drenuojama visa namo sistema, tuomet klausimas, ar visi gyventojai solidariai turėtų būti apmokestinami… Logiška būtų apmokestinti tik tą vartotoją, kurio iniciatyva sistema buvo drenuota ir iš naujo užpildyta. Tačiau dauguma atvejų gali būti, kad atjungti ir drenuoti tik vieną reikiamą stovą bus neįmanoma (stovas gali būti privačiuose sandėliukuose arba neatsisuka sklendė), tuomet reiks išleisti vandenį iš visos vidaus šildymo sistemos, kurios papildymas vienam gyventojui gali nemažai kainuoti, jei tai didelis daugiabutis.
Tad panašu, kad spendimų gali būti skirtingų ir kol kas įmonės pačios pasirenka joms priimtiniausią tvarką.

Šilumos tiekimo įmonių ATSAKYMAI:

Sveiki,
Vidaus sistemų papildymo skaitiklius įrengia, prižiūri, remontuoja ir atlieka metrologinę patikrą šilumos tiekėjas.
Apmokestinamas pagal suvartotą kiekį m3, į kainą yra įskaičiuotas vandens paruošimas, eksploataciniai įrenginių kaštai, darbo užmokestis ir kitą.
Konkrečiai to teisės aktai nereglamentuoja, bet „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių“ 2 punktas nurodo „Taisyklės nustato apskaitos mazgų prietaisų minimalią komplektavimo apimtį. Papildomai sumontuotų apskaitos prietaisų rodmenys gali būti naudojami tarpusavio atsiskaitymams, jei tai nustatyta šilumnešio kiekio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartyje (toliau – Sutartis). Tokiu atveju šie prietaisai taip pat turi atitikti šių Taisyklių reikalavimus.“
Ir punktas 5.2. „Projektuojant apskaitos mazgus, galima numatyti ir kitas šiose taisyklėse nepateiktas apskaitos prietaisų išdėstymo schemas, jeigu jos užtikrins visą tiekėjo pateiktą arba vartotojo suvartotą šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitą“.

Audronis Beiga
Metrologijos skyriaus vadovas

Sveiki,

Karšto vandens skaitikliai skirti termofikacinio vandens papildymui į vidaus šildymo sistemas įeina į įrengtų šilumos punktų komplektaciją. Šie karšto vandens skaitikliai yra šilumos vartotojų lėšomis įrengtų šilumos mazgų priklausiniai (pvz. ventiliai, manometrai, termometrai ir t.t.). Vadovaujantis „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų“, reikalinga atlikti karšto vandens skaitiklių (termofikacinio vandens papildymui į pastatų vidaus šildymo sistemas) metrologines patikras kas- 6metai. Šių karšto vandens skaitiklių metrologines patikras bei priežiūrą paprastai organizuoja šilumos vartotojas arba jo įgaliotas šilumos ūkio prižiūrėtojas

Šilumos pirkimo -pardavimo sutartyje yra įtrauktas punktas dėl termofikacinio vandens papildymo į vidaus sistemą kasmetinio apmokėjimo.

Pagarbiai,
Darius Zakarauskas
Klaipėdos šilumos tinklų rajono viršininkas

Vadovaujantis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis:

200. Vartotojas, pageidaujantis pertvarkyti karšto vandens įrenginius, prijungtus prie pastato šilumos punkto, ar visą karšto vandens tiekimo sistemą, privalo teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Jeigu dėl pertvarkymo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus.

Dokumentai:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259);
4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401);
5. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);
34. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;

205. Pastato ar jo dalies patalpų karšto vandens įrenginių inžinerinių sistemų pertvarkymo projektas (aprašas) privalo būti parengtas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 35 punktas) nustatyta tvarka. Prieš pradedant statybos darbus, atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtoju privalo būti pateikti:
205.1. pastato karšto vandens sistemų inventorizavimo brėžiniai;
205.2. pastato pertvarkytų karšto vandens sistemų hidraulinio ir šiluminio režimų skaičiuotės ir jų rekonstravimo brėžiniai;
205.3. pastato pertvarkytos karšto vandens sistemos šilumos galia reglamentuota teisės akte (Taisyklių 1 priedo 36 punktas).

206. Pastato savininkas inžinerinių sistemų pertvarkymo, montavimo ir jų prijungimo darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 37, 40, 45 punktai) reikalavimus ir projektą (aprašą) savo lėšomis.

207. Pastato savininkas, baigęs pastato karšto vandens įrenginių rekonstravimo darbus, privalo gauti teisės akte (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir jo kopiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir karšto vandens tiekėjui.

207_1. Pastato savininkas, baigęs pastato karšto vandens įrenginių remonto darbus, privalo gauti teisės akte (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir jo kopiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui.

208. Pastato, pastato butų ir kitų patalpų karšto vandens įrenginių pertvarkymas pripažįstamas baigtu nuo Taisyklių 207 ar 207_1 punkte nurodyto statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo ar surašymo.

Dar vienos įmonės nuomonė:

Taip, prekybos sistema yra tokia, kaip aprašyta žemiau atsiųstame LŠTA laiške.

1. Žinoma, kad mums būtų naudingiau, jei kiekvieno sandorio kaina būtų tokia, kokią pasiūlė tiekėjas.
Pvz.: vienas pasiūlė 110 Eur/tne, kitas – 105 Eur/tne, vadinasi sandoriams būtų taikoma kiekvieno tiekėjo kaina, o ne 110 Eur/tne abiem pardavėjams. Skirtumas tarp tiekėjų pardavimo kainų vienoje aikštelėje gali būti 5-20 Eur/tne.

2. Taip pat būtų galima išvengti tokių situacijų, kai vienas tiekėjas ateina į aukcioną su 3 pavedimais vienai aikštelei ir aukciono metu vienu iš pavedimų nustato galutinę pardavimo kainą.
Pvz.: Perkame kurą už 100 Eur/tne. Pardavėjas į vieną prekybos aikštelę teikia 3 pavedimus parduoti kurą po 60; 60 ir 90 tne/sav. Aukciono metu jis su 2-iem pavedimais po 60 tne/sav. konkuruoja su kitais tiekėjais ir nuleidžia kainą iki 80 Eur/tne, užsitikrindamas, kad tikrai parduos kurą. Aukciono pabaigoje tas pats pardavėjas su savo 90 tne/sav. pavedimu nuleidžia kainą tik iki 97 Eur/tne, „palenda“ po nustatyta pirkimo kaina, telpa į perkamą kiekį ir visam savo parduodamam kiekiui (210 tne/sav.) užsitikrina 97 Eur/tne kainą.

Baltpool taisyklės nedraudžia vienam pardavėjui vienai aikštelei teikti daugiau nei 1 pardavimo pavedimą.

Bet reikia įvertinti ir galimą kitokį poveikį, jei būtų pakeista kainų nustatymo tvarka.
Dabar teikiamo pirkimo pavedimo kaina yra siūloma tokia, kad būtų patraukli tiekėjams bendrame visų pirkėjų kontekste. Pardavėjai norėdami parduoti kurą ir žinodami, kad gaus paskutinio pavedimo kainą, būna gana aktyvūs ir nori „palysti“ po kaina ir nustatytu kiekiu. Dėl to galutinė pirkimo kaina dažniausiai būna mažesnė, nei pasiūlyta pradinė pirkimo kaina. Nežinome, kaip pardavėjai reaguotų, žinodami, kad gaus tą kainą kurią pasiūlė – gali atsitikti ir taip, kad tiekėjai nenuleistų tų kelių ar keliolikos eurų nuo pradinės pirkimo kainos ir kurą pirktume savo pasiūlyta kaina.

Kodėl tai būtų blogai? Vilnius šiuo metu kurą perka viena mažiausių kainų Lietuvoje. Tačiau teikdami pavedimą pirkti šiek tiek atsižvelgiame į kitų regionų teikiamas pirkimo kainas ir stengiamės pasiūlyti tokią kainą, kad aukciono metu ir pas mus būtų pakankamai pasiūlymų parduoti ir konkurencijos. Vilnius kurą šiuo metu perka maždaug 10-20 Eur/tne mažesne kaina nei didžioji dalis kitų apskričių.

Apibendrinant – teoriškai mums tikrai būtų naudingiausia, kad kiekvienam pardavėjui būtų taikoma jo siūloma kaina, bet praktiškai rezultatas gali būti kitoks, nei tikimės ir tokia sistema gali nepasiteisinti.