Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Vilnius ketina uždrausti šildymąsi kietuoju kuru gyvenamuosiuose būstuose
Straipsnis publikuotas 2021-09-13 portale delfi.lt. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vilnius-ketina-uzdrausti-sildymasi-kietuoju-kuru-gyvenamuosiuose-bustuose.d?id=88170953
Vilniuje turėtų būti uždraustas kietojo kuro naudojimas gyvenamuosiuose būstuose, sako vicemeras Valdas Benkunskas.
„Spalio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje planuojamas svarstyti Vilniaus miesto švaros ir tvarkos taisyklių pakeitimas, kuriame numatoma drausti gyvenamuosiuose būstuose naudoti kietąjį kurą“, – „Delfi“ sakė jis.
Pasak vicemero, tam yra kelios priežastys.
„Visų pirma, tai CO2 išmetimo ribojimas ir mažinimas. Su tuo susijusi ir ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kurioje numatyta iki 2050 metų didžiąją dalį pastatų paversti į neišmetančius CO2. Taip pat – gyventojų sveikata, nes degančio kietojo kuro dalelės bei kancerogenai patenka į patalpas ir ilguoju laikotarpiu kelia pavojų vilniečių sveikatai.
Atsižvelgiant į tai siūloma keisti aukščiau minėtas taisykles, įvedant draudimą Vilniaus miesto teritorijoje kūrenti akmens anglį bei durpių briketus“, – dėstė jis.
V. Benkunskas dar nurodė, kad savivaldybei priklausančiuose socialiniuose būstuose, kur naudojamos kietojo kuro krosnys, ketinama keisti jas į atsinaujinančius išteklius vartojančias sistemas, o Vilniaus šilumos tinklai įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti Senamiestyje esančius „krosninius“ pastatus.
„Šiam siūlymui iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerija, o Aplinkos ministerija patikino, jog nuo 2012 metų vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau, taigi vilniečiams užtikrinama kompensacija pereinant prie ekologiško šildymo. Savivaldybė bei Viešosios tvarkos pareigūnai visų pirma informuos gyventojus apie šias galimybes, o administracinės nuobaudos bus taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidžiantiems bei kategoriškai atsisakantiems imtis veiksmų keisti šildymo sistemą“, – sakė vicemeras
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.