Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Tęsia išmaniųjų karšto vandens skaitiklių įrengimą
Centralizuotos šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ skelbia birželio mėnesio šilumos ir karšto vandens kainas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams. Vasarą bendrovė pasitinka išlaikydama stabilias kainas. Jos išlieka tokios pat, kaip ir gegužę. Be to, bendrovės tiekiamos šilumos ir karšto vandens paslaugos išlieka pigiausios tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.
Šilumos kaina išlaiko stabilų lygį
Pasibaigus šildymo sezonui, šiluma į gyventojų būstus nebetiekiama, tačiau ji ir toliau naudojama karštam vandeniui ruošti.
Birželį šilumos ir karšto vandens kainos nesikeičia ir išlieka tokios pačios kaip gegužę. Šilumos kaina siekia 5,81 ct/kWh be PVM (7,03 ct/kWh su 21 proc. PVM), o karšto vandens – 5,77 Eur/m³ be PVM (6,98 Eur/m³ su PVM).
Šilumos kainą sudaro kelios dalys: pastovioji, kintamoji, papildoma dedamoji ir PVM. Didžiausią dalį sudaro kintamoji dedamoji – tai biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens ir kitos su gamyba susijusios sąnaudos bei šiluma, perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Pastovioji dalis apima išlaidas, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir patiekto šilumos kiekio.
Karšto vandens apskaitą keičia išmanūs sprendimai
Šiuo metu bendrovė tęsią karšto vandens apskaitos modernizavimo projektą. AB „Klaipėdos energija“ kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ daugiabučiuose diegia išmaniuosius karšto vandens skaitiklius.


Iki šiol dauguma vartotojų už geriamąjį vandenį atsiskaito AB „Klaipėdos vanduo“, o už vandens pašildymą – AB „Klaipėdos energija“. Įdiegus išmaniąją apskaitą, „Klaipėdos energija“ tampa ne tik šilumos, bet ir karšto vandens tiekėja Klaipėdos bei Gargždų miestuose.
Nuotolinė apskaita daro paprastesnį ir tikslesnį gyventojų atsiskaitymą už karštą vandenį. Ji leidžia išvengti žmogiškų klaidų, kurios neretai pasitaikydavo gyventojams rankiniu būdu deklaruojant rodmenis.
Atsiskaitymas už karštą vandenį tampa paprastesnis – nebereikia kiekvieną mėnesį skirtingoms įmonėms teikti duomenų. Be to, gyventojai gali realiuoju laiku stebėti savo suvartojimą elektroninėje ataskaitoje, analizuoti vartojimo įpročius ir efektyviau valdyti išlaidas.
Svarbu pabrėžti, kad diegiant nuotolinės apskaitos skaitiklius, vandens kaina gyventojams nesikeičia.
Patogesnė apskaita pasiekia vis daugiau namų
Nuotolinė karšto vandens apskaita uostamiestyje ir Gargžduose diegiama vis plačiau.


Šiuo metu daugiau kaip 300 daugiabučių jau įdiegta per 12 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, kurie aptarnauja beveik 12 tūkst. butų.
Darbai vykdomi etapais, atsižvelgiant į esamų skaitiklių metrologinės patikros terminą ir nuotolinio rodmenų nuskaitymo tinklo plėtrą. Planuojama, kad iki 2030 metų visi uostamiesčio ir Gargždų daugiabučių gyventojai naudosis skaitmenizuota vandens apskaitos sistema.
Kitos naujienos

Aplinkos ministras patvirtino Kietojo biokuro pelenų ir šlako panaudojimo reikalavimų aprašo pataisas, leisiančias šias medžiagas plačiau panaudoti kaip naudingas žaliavas. Šis teisės aktas įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir bus taikomas biokurą deginančiose katilinėse susidarantiems pelenams ir šlakui. Jis negalios namų ūkiuose susidarantiems pelenams ar šlakui.
Aplinkos ministerija patvirtino Kietojo biokuro pelenų ir šlako panaudojimo reikalavimų aprašo pataisas, reglamentuojančias pokyčius pelenų panaudojimo reikalavimams.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. daugiabučių kaupiamųjų lėšų tarifams bus taikomi koeficientai pagal pastato techninę būklę. Namams, neturintiems patvirtinto ilgalaikio remonto plano arba kurių būklė įvertinta kaip vidutinė, bloga ar labai bloga, minimalus tarifas gali didėti nuo 2 iki 4 kartų.