AB „Klaipėdos energija” pranešimas, 2026 m. birželio 3 d.

2025-2026 metų šildymo sezonas AB „Klaipėdos energija“ pasižymėjo, kaip vienas sudėtingiausių per pastaruosius kelerius metus. Šaltesni nei įprastai orai didino gyventojų šilumos vartojimo poreikį, augino šilumos gamybos apimtis ir lėmė didesnius energetinių išteklių kainų svyravimus rinkoje. Net ir esant šiems sezoniniams iššūkiams, bendrovei pavyko išlaikyti antrą mažiausią šilumos kainą tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų bei apie 12 proc. mažesnę šilumos kainą nei šalies vidurkis.

Šilumos kainas didino išaugęs šilumos poreikis

Šį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Klaipėdoje ir Gargžduose siekė 7,04 ct/kWh be PVM. Palyginti su 2024-2025 metų šildymo sezonu, šilumos kaina gyventojams augo apie 3 proc. Tuomet vidutinė kaina buvo 6,82 ct/kWh be PVM. Šilumos kainos pokyčiams įtakos turėjo sausio ir vasario mėnesiais ženkliai nukritusi oro temperatūra, todėl išaugo šilumos poreikis. Dėl šios priežasties bendrovei teko daugiau šilumos gaminti, naudojant gamtines dujas.

Nors šio kuro kaina, palyginti su ankstesniu sezonu, sumažėjo beveik 9 proc., šilumos gamyba iš gamtinių dujų išaugo beveik 20 proc. Tuo metu biokuro kainos krito beveik 7 proc., o iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) perkamos šilumos kaina padidėjo beveik 2 proc. „Klaipėdos energijai“ konkurencingą šilumos kainą pavyko išlaikyti beveik viso šildymo sezono metu. 2025 metų lapkritį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams tiekiama šiluma buvo pigiausia tarp penkių didžiųjų šalies miestų, o spalį – penkta pigiausia tarp visų šalies šilumos tiekėjų.

Šildymo sezono metu šilumos kaina vartotojams siekė tarp 6,05 ct/kWh ir 8,07 ct/kWh (be PVM), kai tuo metu visoje šalyje kaina svyravo nuo 5,08 ct/kWh iki 13,98 ct/kWh be PVM.

Sprendimai, padėję išlaikyti stabilesnes šilumos kainas

Šildymo laikotarpiu apie 70 proc. visos šilumos kainos sudarė kintamoji dalis, kuri apima biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš NŠG sąnaudas.

Iš šių dedamųjų dalių didžiausią įtaką šilumos kainos pokyčiams turėjo kuro kainos. Šį šildymo sezoną 25 proc. visos šilumos buvo pagaminta naudojant biokurą, apie 53 proc. sudarė iš NŠG perkama šiluma, o likusi dalis buvo pagaminta iš iškastinio kuro.

„Klaipėdos energija“ šildymo sezonui buvo pasirengusi iš anksto. Bendrovė buvo sudariusi ilgalaikes kuro tiekimo sutartis. Strateginis sprendimas šį šildymo sezoną didžiąją dalį šilumos gamybai reikalingo kuro įsigyti ilgalaikiais sandoriais pasiteisino. Užfiksuota kuro kaina buvo reikšmingai mažesnė nei trumpalaikių sandorių energetinių išteklių biržoje, o sukauptų išteklių pakako visam šildymo sezonui. Tai padėjo išlaikyti panašų šilumos kainų lygį gyventojams visą šildymo sezoną.

Būsto šildymo išlaidas didino šaltesnis sezonas

Standartinio, 50 m², dviejų kambarių buto šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams vidutiniškai kainavo 56 Eur (be PVM). Tai yra 22 proc. daugiau nei 2024-2025 metų šildymo sezonu, kai būsto šildymo sąskaitos siekė apie 46 Eur (be PVM).

Didžiausią įtaką buto šildymo sąskaitų augimui turėjo šaltesni orai ir didesnis šilumos suvartojimas. Šio šildymo sezono vidutinė oro temperatūra buvo beveik +2 °C, kai ankstesnį sezoną siekė beveik +5 °C. Dėl to šilumos suvartojimas būstuose išaugo beveik 20 proc.

Papildomai sąskaitas už patalpų šildymą padidino ir nuo šių metų sausio Seimo sprendimu pradėtas taikyti 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai. Iki tol gyventojams galiojo lengvatinis 9 proc. tarifas.

Šalčiausią sezono mėnesį – sausį – kai mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė beveik –7 °C, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 80 Eur be PVM.

Šilumos tinklai jau ruošiami kitam šildymo sezonui

Pasibaigus šildymo sezonui „Klaipėdos energija“ ir toliau tiekia šilumą karštam vandeniui ruošti Klaipėdos ir Gargždų vartotojams.

Kad šilumos tiekimas kitą šildymo sezoną būtų patikimas, šiltuoju metų laiku atliekami šilumos tinklų hidrauliniai bandymai. Jų metu tikrinami vamzdynai, nustatomi ir šalinami defektai bei įtrūkimai.

Klaipėdos mieste vamzdynų patikra vykdoma 6 etapais, o Gargžduose – 2 etapais. Vartotojai apie laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimą informuojami iš anksto SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ir pranešimais skelbimų lentose daugiabučių laiptinėse.