Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Akademikas habil.dr.prof. Jurgis Vilemas paminėjo garbingą 80-ies metų jubiliejų
Nuoširdžiai sveikiname akademiką habil.dr.prof. Jurgį Vilemą 80-ies metų jubiliejaus proga.
Dėkojame Jums už didelį indėlį vystant Lietuvos energetikos mokslą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir tikimės, kad Jūsų ryžtas, didelė darbo patirtis ir nesenkanti energija padės mums kartu sprendžiant iškilusius sudėtingus Lietuvos energetikos uždavinius.
Džiaugiamės, kad Jūsų vardas įrašytas šalia labiausiai nusipelniusių Lietuvai energetikų ir didžiuojamės galėdami būti greta Jūsų.
Linkime Jums Kūrybingų metų ir visokeriopos sėkmės!
Jubiliejaus minėjimo akimirkos |
|
Akademiką sveikina LŠTA prezidentas |
Akademiką sveikina AB "Kauno |
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.