Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija” straipsnis „Ar galima bijoti to, ko nėra?”
Čia pat nepriklausomi gamintojai giriasi, neva jų investicijos į biokurą naudojančius įrenginius „tapo kirčiu „Gazpromui", „pažadino ir tuos pačius šilumos tiekėjus investuoti į biokuro katilines", „sutaupė Lietuvos gyventojams 30 mln. eurų" ir t. t. Kur gi ne!
Kol šilumos tiekimo įmonės nebuvo pastačiusios savo biokuro katilinių, tol nepriklausomi gamintojai naudojosi tuo pačiu „Gazpromu" ir ėmė „dujinę" kainą už biokuru pagamintą šilumą. Ir būtų ėmę toliau, jei ne šilumos tiekimo įmonės, kurios pastatė savo biokuro katilines ir sumažino kainų „lubas", virš kurių nepriklausomi gamintojai pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą tvarką negali pakilti, jei nori, kad jų pagaminta šiluma būtų supirkta.
AB "Kauno energija" parengtas straipsnis "Ar galima bijoti to, ko nėra?"
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.