Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvoje vasarį nesiliovė šilumos energijos švaistymas
Rekordinis šilumos suvartojimo skirtumas vasarį buvo užfiksuotas Plungėje. Šiame mieste neekonomiškų namų gyventojai už šilumą buvo priversti mokėti beveik 8 kartus daugiau nei gyvenantieji renovuotuose daugiabučiuose.
Efektyviausiai šilumą Plungėje vartojo renovuotas A. Vaišvilos g. 31 daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv. metrų ploto buto šildymui vasarį vidutiniškai siekė beveik 50 litų. Šis namas vasario mėnesį taip pat tapo mažiausiai šilumos energijos suvartojusiu namu visoje Lietuvoje. Daugiausia už šildymą Plungėje mokėjo neekonomiško S. Neries g. 4 namo gyventojai, kuriems už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai teko pakloti 390 litų.
Nuo Plungės skirtingais šilumos suvartojimo rodikliais nedaug atsiliko ir Klaipėda, čia šilumos suvartojimas vasarį skyrėsi 7,5 karto. Uostamiesčio Dragūnų g. 6 namo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo vos 56 litus, o Klevų g. 1 daugiabučio gyventojams už tokio paties ploto buto šildymą vidutiniškai teko mokėti 425 litus.
Daugiau nei 5 kartus šilumos suvartojimo rodikliai skyrėsi Kaune, Šiauliuose ir Druskininkuose. Kauno Radvilėnų g. 5 namo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo 72 litus. Sąjungos a. 10 daugiabučio gyventojai tuo pačiu laikotarpiu už 60 kv. metrų ploto buto šildymą mokėjo net 380 litų.
Efektyviu šilumos energijos vartojimu negali pasigirti ir Vilnius – čia šilumos suvartojimo rodikliai skyrėsi beveik 4 kartus. Tampa tradicija, jog mažiausia šilumos energijos suvartoja Elnių g. 27 namo gyventojai. Jie už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vasarį vidutiniškai mokėjo 90 litų. Vienas iš daugiausia šilumos sostinėje suvartojusių namų – J. Tiškevičiaus g. 6 daugiabutis. Jo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vasarį vidutiniškai kainavo 350 litų.
Daugiau nei 4 kartus suvartojimo rodikliai taip pat skyrėsi Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Jonavoje. Šilumos suvartojimas virš trijų kartų svyravo Utenoje, Pakruojyje, Biržuose ir Palangoje.
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.