Pastaraisiais metais buvo priimta visa eilė labai svarbių Lietuvos energetikos vystymui svarbių dokumentų, kuriuose vienas pagrindinių tikslų yra didinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Šilumos ir elektros energijos gamybai naudoti komunalines atliekas, statant atliekų deginimo įrenginius buvo numatyta dar 2004 metais, kuomet LR Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl Šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo" (V. Ž., 2004, Nr. 44-1446; 2005 Nr. 139-5020). Kryptyse numatyta:
– iki 2010 metų – Vilniuje (numatomas metinis pajėgumas – maždaug 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų);
– po 2010 metų – Alytuje, Kaune ir Klaipėdoje.

2007 m. pradžioje LR Seimas patvirtino „Nacionalinę energetikos strategiją" (V. Ž. 2007, Nr. 11-430), kurioje numatytos pagrindinės valstybės energetikos vystymo nuostatos ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2025 m., energijos gamybos efektyvumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais, visapusiškai derinant su didėjančiais valstybės energetiniais poreikiais ir tarptautiniais reikalavimais.

• Nacionalinės energetikos strategijos 8 skyriuje „Nacionalinė energetikos strateginiai tikslai" numatoma:

– plėtoti pirminių energijos šaltinių įvairovę atkuriant branduolinę energetiką ir sparčiais tempais didinti atsinaujinančių ir vietinių šaltinių lyginamąjį svorį, užtikrinti, kad iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojama energijos gamybai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30%;
– atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%;
– elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m. padidinti iki 35%;

• 15 skyriuje „Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus plėtra" numatoma:

– skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat degiųjų atliekų. Tai mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą. Galimybės naudoti jas kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju.
– savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Tuo atveju iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų šių atliekų. 2010-2025 m. laikotarpiu panašius įrenginius pastatyti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje;

• 19 skyriuje "Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus plėtra" nurodoma viena iš priemonių, siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos išteklius ir taip sumažinti kuro importą bei dujų naudojimą elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti naujų darbo vietų ir sumažinti CO2 išmetimą:

– organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje iki 2010 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, pakeičiant apie 120 tūkst. tne organinio kuro (investicijos apie 1 mlrd. litų);

2007 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą (V.Ž. 2008, Nr. 4-131). Šiame plane numatyti svarbiausi darbai energetikos srityje, kurie turėtų būti atlikti minėtu laikotarpiu. Planas apima pagrindines Lietuvos energijos gamybos įmones, numatant svarbiausias investicijas, padidinančias energijos gamybos efektyvumą, įrengiant modernias energijos generavimo priemones bei naujus energijos šaltinius.

• Plano I priemonių grupėje „Naujų energetikos pajėgumų plėtra, energijos gamybos efektyvumo didinimas" numatyta:

– Pastatyti 25 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, biokurą ir organinį kurą (2009-2011 m; investicijų poreikis 552 mln.Lt)
– Pastatyti 20 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. (2008-2011 m; investicijų poreikis 547 mln.Lt)
– Pastatyti 15 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas (2009-2011 m; investicijų poreikis 492 mln.Lt)

• Plano V priemonių grupėje „Aplinkosauga" numatyta:

– Įdiegti dūmų valymo įrenginius statomose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėse elektrinėse, naudojančiose netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas (2009-2012 m; investicijų poreikis 220 mln.Lt)

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (V. Ž. 2007, Nr. 122-5003) VII skyriuje „Atliekų tvarkymo sistema" skirsnyje "Komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti" nurodoma:
– Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.
– Planuojant naudoti šio Plano 108 punkte nurodytas atliekas energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis.

Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. patvirtintoje 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II priede yra pateikiami 2007-2013 m. aplinkos apsaugos srityje planuojami įgyvendinti didelės vartės (virš 25 mln. Eur) projektai, tarp kurių minimi ir šie:
– Deginimo stoties Vilniuje statyba (preliminari projekto vertė 191 mln. EUR)
– Deginimo stoties Kaune statyba (preliminari projekto vertė 172 mln. EUR)

Apibendrinant aukščiau minėtuose valstybinės svarbos dokumentuose išdėstytas nuostatas, galima teigti:
– atliekų deginimas yra skatintinas, kaip atitinkantis strateginius valstybės interesus energetikos srityje;
– atliekų naudojimas kogeneraciniu principu yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga;
– numatytiems 2008 -2012 metais atliekų deginimo stočių statybos projektams keletoje Lietuvos miestų yra būtina valstybės parama.

Lietuvos šilumos tiekimo įmonės, vykdydamos LR Vyriausybės iškeltus uždavinius bei siekdamos užtikrinti visuomeninį interesą – nepertraukiamą ir garantuotą energijos tiekimą, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo kuro importo, plečiant vietinių energetinių išteklių panaudojimą, ėmėsi parengiamųjų veiksmų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo pakoreguoti miestų aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma specialieji planai. Atsižvelgiant į būtinybę panaudoti komunalines atliekas šių miestų aprūpinimui šiluma, buvo atliktos atliekų panaudojimo energijos gamybai galimybių studijos.

Komunalinių atliekų šilumingumas beveik toks pat kaip medienos atliekų, kurių ištekliai Lietuvoje tampa nepakankami biokuro panaudojimo plėtrai. Komunalinių atliekų potencialas Lietuvoje yra gana didelis (apie 1,3 mln. t/metus) ir kasmet didėja. Dėl to, kad Lietuvoje nėra atliekų deginimo įmonių, nepanaudojamas didžiulis pramoninių atliekų (bendras kiekis apie 4,4 mln. t/metus) energetinis potencialas.

LR Aplinkos ministerijos pozicijos pasikeitimas (2007-12-17 d. raštas Nr. (15-1)-D8-10641) – plėtoti mechaninį-biologinį komunalinių atliekų apdorojimą vietoje atliekų deginimo yra didelė klaida, kuri skaudžiai palies Lietuvos mokesčių mokėtojus, kadangi šiuo būdu nebus įgyvendintos strateginės atliekų tvarkymo nuostatos – sumažinti sąvartynuose deponuojamų biodegraduojančių atliekų srautus ir lėšos bus panaudotos neefektyviai.

Remiantis Europos šalių patirtimi, bei konsultuojantis su užsienio ekspertais (Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Skandinavijos šalių ir kt.), o taip pat padėties analizė komunalinių atliekų nukenksminimo srityje rodo, kad ES šalyse masiškai plečiama komunalinių atliekų deginimo įmonių statyba, atsisakant mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įmonių statybos kaip neefektyvios, neleidžiančios reikalingu efektyvumu sumažinti sąvartynuose deponuojamų atliekų kiekio.

Nesant valstybės paramos komunalinių atliekų deginimo įmonių statybai, tektų gerokai padidinti atliekų tvarkymo kaštus. Pritraukiant privačias užsienio kapitalo investicijas atliekų deginimo įmonių statybai, būtų sudaryta nereikalinga konkurencija regioninių atliekų tvarkymo centrų veiklai ir valstybės investicijos į naujai įrengiamus sąvartynus bei į mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius neatsipirks. Nebus įgyvendinti strateginiai Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo planai ir nemažės šalies priklausomybė nuo kuro importo iš vienintelio šaltinio.

Remiantis atlikta padėties analize, suprasdami didelę valstybinių programų svarbą šalies ekonomikos vystymui ir gyventojų pragyvenimo lygio augimui, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto 2008-03-05 d. rašte  siūloma Aplinkos ministerijai diskutuoti šiais klausimais ir šalies ekonominį vystymąsi lemiančius esminius, strateginius sprendimus nepriimti vienašališkai. 

Šiuo klausimu į Aplinkos ministerija ankščiau kreipėsi Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LITBIOMA) taip pat Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

•  2008-03-05 d. PET Lietuvos komiteto kreipimasis į LR Seimo ekonomikos komiteto pirmininkę, LR Aplinkos ministrą ir LR Ūkio ministrą (atsisiųsti rašto kopiją) (484.33 KB)