Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
VKEKK kovo 14 d. patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodiką
Šią metodiką Komisija rengė siekdama įtvirtinti Šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei įvertinusi Seimo Audito komiteto bei Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadas. Artimiausiu metu viešam svarstymui Komisija teiks Karšto vandens kainų nustatymo metodikos projektą.
Naujoji Šilumos kainų skaičiavimo metodika sugriežtino šilumos tiekėjų sąnaudų vertinimą. Nuo šiol visi šilumos tiekėjai bus suskirstyti į grupes pagal dydį ir jų veiklos sąnaudos bus lyginamos tarpusavyje, keliamos užduotys siekti geriausių rezultatų pagal jau turimus pavyzdžius.
Šilumos metodika numato, kad šilumos tiekėjas kainas galės keisti ne dažniau kaip 2 kartus per metus, jeigu kuro kaina keičiasi 15 proc. Staiga pabrangus kurui, šilumos tiekimo įmonėms nebeužtenka tarifo, t. y. lėšų tam, kad padengtų būtinas išlaidas. Pritrūkusios lėšų, įmonės pinigų skolinasi iš banko. Vadinasi, jeigu šilumos tiekimo įmonė tik kartą per metus perskaičiuos kainą, tai visus metus kaups skolą (nes nuolat skolinasi iš banko kurui ir t. t.) ir atėjus laikui tvirtinti naujas kainas, jos žymiai šoktelės. Leidus dažniau perskaičiuoti kainas, šilumos tiekimo įmonėms nereikės tiek skolintis, išlaidos bus artimesnės pajamoms (atitiks pajamas), gaunamoms surinkus mokėjimus, tad kainų svyravimai nebus tokie drastiški. Reguliuojamų įmonių teikiamų paslaugų kainodara yra grindžiama tuo, kad visos protingos (t. y. būtinos) išlaidos įmonei turi būti padengtos iš tarifo. Žinoma, įmonė turi uždirbti ir pelno.
Komisija Metodikoje numatė didesnę savivaldybės įtaką nustatant šilumos kainas. Be savivaldybės pritarimo šilumos tikėjas negalės teikti Komisijai šilumos kainų skaičiavimų. Prieš tai šilumos tiekėjas privalės suderinti ir investicijų programą su vietos savivalda. Nustatant bazinę šilumos kainą, Komisija patikrins investicijų atsipirkimą ir jų tikslingumą.
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.