Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai „Šilumininkai prognozuoja mažesnes nei pernai vasario sąskaitas už šilumą”
Lietuvoje šiemet, kaip ir pernai, vasario oro temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę, kuri sudaro -4,6 0C šalčio. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie -0,4 0C, prieš metus buvo apie -0,45 0C. Kaune vasario mėnesio oro temperatūra buvo 00 C, pernai siekė 0,1 0C šilumos.
Prognozuojama, kad vasarį šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, bus panašus kaip prieš metus ir vidutiniškai sieks apie 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.).
LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose to paties ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose – apie 1920 kWh (32 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
Preliminariais duomenimis, šį vasarį apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje gamtines dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 84 eurus (290 litų), biokuru šildomuose miestuose – apie 63 eurus (216 litų).
Prieš metus apšildyti tą patį plotą dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 91 eurą (310 litų), biokuru šildomuose miestuose mokėjimai bus panašūs kaip pernai – apie 63 eurus (216 litų).
Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų vasarį pigiausia šiluma buvo Utenoje – 4,93 euro ct/kWh (17,01 ct/kWh) su PVM. Didžiausias šilumos tarifas Prienuose sudarė 8,96 euro ct/kWh (30,94 ct/kWh) su PVM.
Vasarį šilumos tarifas Vilniuje buvo 6,79 euro ct/kWh (23,47 lito ct/kWh, pernai – 26,39 ct/kWh) su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 7,05 euro ct/kWh (24,35 lito ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 27,66 ct/kWh) su PVM.
Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų – 5,37 euro ct/kWh (18,54 ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 24,95 ct/kWh) su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas vasarį sudarė 6,66 euro ct/kWh (23 ct/kWh, pernai – 27,52 ct/kWh) su PVM. Panevėžio mieste tarifas siekė 6,58 euro ct/kWh (22,75 ct/kWh, pernai – 22,27 ct/kWh) su PVM.
Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina sudaro apie 5,8 euro ct/kWh (20 ct/kWh) su PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 7,8 euro ct/kWh (27 ct/kWh) su PVM.
LŠTA pranešimas spaudai "Šilumininkai prognozuoja mažesnes nei pernai vasario sąskaitas už šilumą"
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nmikalajunas@dalkia.lt
Kitos naujienos
Mieste pradėjo sproginėti vamzdžiai ir radiatoriai. Rusiją ištiko „katilinių epidemija“: trys Tolimųjų Rytų miestai liko be šilumos.
Praėjusių metų pabaigoje biokuro rinkos dalyviams kilus abejonių dėl atliekamų biokuro tyrimų rezultatų tikslumo, „Baltpool“ ne tik kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą dėl laboratorijų patikrinimo, bet ir patys užsakė ir per slaptą pirkėją atliko biokuro ėminių tyrimą 5-iose akredituotose laboratorijose.
Vyriausybė priėmė sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbios energetinės infrastruktūros apsaugą.