Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija” iškilmingai atidarė dvi naujas biokuro katilines
2015-02-26
Trumpa informacija apie projektus
Rekonstruota „Inkaro“ katilinė:
2 po 8 MW galios biokuro vandens šildymo katilai
4 MW kondensacinis ekonomaizeris.
Bendra įrenginių galia sudaro 20 MW.
Projekto pradžia: 2014 m. kovo 31 d. (pasirašyta rangos sutartis)
Projekto pabaiga: 2015 m. vasario 25 d.
Projekto suma: 4,08 mln. Eur.
Skirta ES parama:1,74 mln. Eur.
Inkaro katilinė gali pagaminti iki 10 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Iki šiol, nuo 2000–ųjų metų „Inkaro“ katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino.
Petrašiūnų elektrinės biokuro katilinė:
2 po 12 MW galios biokuro vandens šildymo katilai
6 MW kondensacinis ekonomaizeris
Bendra įrenginių galia sudaro 30 MW.
Projekto pradžia: 2014 m. kovo 31 d. (pasirašyta rangos sutartis)
Projekto pabaiga: 2015 m. vasario 25 d.
Projekto suma: 4,08 mln. Eur
Skirta ES parama:1,74 mln. Eur
Naujieji Petrašiūnų biokuro įrenginiai gali pagaminti iki 12 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio.
Be šių dviejų katilinių AB „Kauno energija“ dar įrengė ir naują 8 MW galios biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bendrovės „Šilko“ katilinėje. I katilinės rekonstrukcijos etape, kuris buvo vykdytas 2013 metais, buvo rekonstruotas vienas iš „Šilko“ katilinėje esančių vandens šildymo katilų. Rekonstrukcijos metu šis 9,4 MW galios vandens šildymo katilas pritaikytas dirbti biokuru. Katilinės rekonstrukcijos II etape vietoje buvusio 9 MW vandens šildymo katilo įrengtas antras 8 MW biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas su 4 MW kondensaciniu ekonomaizeriu.
Projektams skirtas finansavimas pagal ES SF 2007-2013 m. priemonę VP3-3.4-ŪM-02-K „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
Kauno integruotame tinkle šiuo metu veikiantys biokuro šilumos gamybos šaltiniai:
Bendra naujai pradedamų eksploatuoti įrenginių galia sudaro 62 MW. Iš viso su naujaisiais įrenginiais bendrovė Kauno integruotame tinkle nuo šiol turės 72 MW biokuro galių. Jų visiškai pakanka nešildymo sezono šilumos poreikiams patenkinti, o šildymo sezono metu jos sudarys apie 25 proc. viso šilumos galios poreikio.
Modernizuodama bendrovei priklausančius gamybos šaltinius bei šilumos tiekimo tinklus, per pastaruosius 3 metus, AB „Kauno energija“ savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 35,6 proc. Dėl bendrovės įvykdytų investicijų į šilumos kainų mažinimą kauniečiai per 2013 – 2014 metus sutaupė beveik 31,3 milijonus eurų.
Vidutinis Kauno miesto integruoto tinklo galios poreikis šildymo sezono metu siekia apie 280 MW. Taigi, žiemos metu iš biokuro nuo šiol pagaminama apie 70-80 proc. šilumos.
Šiuo metu CŠT sektoriuje veikia apie 1329 MW šiluminės galios biokuro katilų su ekonomaizeriais: šilumos tiekimo įmonėse 867 MW ir nepriklausomų šilumos gamintojų katilinėse 462 MW. Vidutinis Lietuvos CŠT sistemų galios poreikis šildymo sezono metu siekia apie 1700 MW.
Daugiau informacijos apie AB „Kauno energija“ projektus rasite čia: http://www.kaunoenergija.lt/Prad%C5%BEia/tabid/36/EntryID/1463/Default.aspx
Inkaro katilinės atidarymo akimirkos:
|
|
 |
 |
 |
Petrašiūnų elektrinės biokuro katilinės atidarymo akimirkos:
 |
 |
|
 |
Kitos naujienos
2023
Rugsėjo
22
Šaltinis: www.lrt.lt, 2023 m. rugsėjo 21 d. Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių […]
2023
Rugsėjo
22
Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių.