Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA: gruodį Lietuvos daugiabučiai toliau šildė orą
„Gyventojų mokestis už šildymą priklauso nuo suvartotos šilumos energijos kiekio. Daugiausia tenka mokėti neekonomiškų, pasenusių daugiabučių gyventojams. Drastiškai brangstant gamtinėms dujoms, net kelis kartus sumažinti išlaidas šildymui padeda namų renovacija. Tuo praktiškai įsitikina gyventojai, jau suskubę apšiltinti savo daugiabučius", – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Telšiuose renovuoto namo gyventojams šiluma gruodį kainavo beveik penkis kartus pigiau nei gyvenantiems sename daugiabutyje. Apšiltinto Dariaus ir Girėno g. 15 namo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo 126 litus per mėnesį. Neekonomiško Birutės g. 44 gyventojai už tokio paties ploto buto šildymą mokėjo net 562 litus.
Renovuotų namų gyventojai Vilniuje gruodį už šildymą mokėjo beveik keturis kartus mažiau už pasenusių namų gyventojus. Atnaujintame Žirmūnų g. 3 name 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo 81 litą. Pasenusio J. Tiškevičiaus 6 namo gyventojų išlaidos tokio pat ploto buto šildymui siekė apie 311 litų.
Keturis kartus skyrėsi ir skirtingų Šiaulių daugiabučių namų gyventojų namų sąskaitos. Ekonomiško P. Cvirkos g. 56b namo gyventojai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą gruodį vidutiniškai mokėjo 81 litą. Neekonomiško Draugystės g. 3a gyventojai už tokio paties ploto buto šildymą pasenusiame name mokėjo 324 litus.
„Daugelyje kitų šalies miestų pasenusių namų gyventojai gruodžio mėnesį už šilumą mokėjo vidutiniškai iki trijų kartų brangiau nei gyvenantys naujuose ar jau renovuotuose daugiabučiuose", – sakė V. Stasiūnas.
Pavyzdžiui, Varėnoje, Marcinkonių g. 16 daugiabučio gyventojams 60 kv. metrų buto šildymas vidutiniškai kainavo 110 litų. Vasario 16 g. 6 namo gyventojai už tokio pat ploto buto šildymą vidutiniškai mokėjo 364 litus.
„Dabar – pats laikas susirūpinti daugiabučių namų atnaujinimu. Šoktelėjus gamtinių dujų kainoms, neišvengiamai brangs ir šilumos energija. Šis pokytis skaudžiausiai atsilieps daugiausia šilumos energijos iššvaistančių namų gyventojams", – teigė V. Stasiūnas.
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.