Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Miškų ūkio konsultacinė taryba siūlo skatinti naudotis medienos kuro ištekliais
Š. m. birželio 8 d., Miškų ūkio konsultacinė taryba aptarė medienos kuro panaudojimo klausimus. Posėdžio metu Mokslų akademijos, Žemės ūkio universiteto, Miškų instituto ir kitų mokslo institucijų taip pat Lietuvos miškininkų sąjungos, miško savininkų asociacijų, Lietuvos gamtos fondo ir Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų atstovai svarstė, kaip galima paskatinti naudoti potencialius medienos kuro išteklius. Jie siūlo sudaryti kuo palankesnes teisines sąlygas.
Nacionalinė energetikos strategija numato, kad 2010 m. Lietuvoje atsinaujinantieji energijos ištekliai turėtų sudaryti 12 proc. visų energijos sąnaudų. Medienos kuras – vienas svarbiausių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. 2004 metais jis sudarė 7,6 proc. bendro pirminės energijos balanso, o energijai gaminti buvo sunaudota 3523,3 tūkst. kubinių metrų malkų ir medienos atliekų. Tarptautinėje rinkoje brangstant naftai, medienos kuro poreikis ir toliau didės.
Kaip pagrindinius potencialius išteklius medienos kurui gaminti Miškų ūkio konsultacinė taryba įvardijo po plynų pagrindinių kirtimų susidarančias kirtimo atliekas ir privačiuose miškuose esančiuose brandžiuose baltalksnynuose sukauptą medieną. Buvo pritarta siūlymui supaprastinti leidimų kirsti neplynai baltalksnynus bei drebulynus išdavimo tvarką, taip pat rekomendavo privačių miškų savininkams suteikti teisę palikti iškirstus baltalksnynus, kad jie savaime atželtų, ir toliau naudoti medyną kurui gaminti. Tarybos nariai diskutavo ir apie miško kirtimo atliekų išvežimą iš kirtaviečių. Dauguma jų pripažino, kad reikėtų atsisakyti draudimo išvežant kirtimo atliekas nuvažiuoti nuo valksmos tais atvejais, kai gruntas įšalęs ir nėra perspektyvaus pomiškio.
Taryba taip pat aptarė, kaip turėtų būti panaudojami pelenai, kurie lieka sudeginus medieną. Dideli jų kiekiai susikaupia medieną naudojančiose katilinėse. Daugelio Tarybos narių nuomone, reikia įteisinti ir išsamiai reglamentuoti kompensuojamąjį tręšimą pelenais. Tai padėtų išspręsti jų utilizavimo problemą ir kompensuoti prarastas maisto medžiagas, išvežus kirtimo atliekas iš kirtaviečių.
Taip pat svarbus šaltinis energijai gauti, pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, yra medienos kuras, gaminamas iš energetinėse plantacijose užauginamos žaliavos. Todėl Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos sieks, kad būtų įteisintos ES teisės aktų numatytas tiesiogines išmokas už energetinių augalų auginimą.
Per kitą posėdį Miškų ūkio konsultacinės taryba numato aptarti galimybes, kaip geriau pasinaudoti 2007-2013 m. ES parama šalies miškų ūkiui.
Kitos naujienos
Britų dienraščio „The Guardian“ tyrimas parodė, kad kone visi europiečiai susiduria su pavojinga tarša, viršijančia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas normas. Dėl laiku nepasiektų oro taršos tikslų Lietuva sulaukė Europos Komisijos (EK) pranešimo.
Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Minėtose savivaldybėse yra pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Paprastai kiekvienuose namuose po įsigytos įrangos lieka putplasčio gabalėlių. Neskubėkite jų išmesti. Nors putplastis bjauriai girgžda ir gali atrodyti negražiai, jo atsikratyti nereikėtų, ypač prieš žiemą.
Šilumos tiekėjams paskelbus nuo spalio 1 d. įsigaliosiančias centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kainas, paaiškėjo, kad mažiausiai Lietuvoje už suvartotos šilumos kilovatvalandę mokės „Kauno energijos“ klientai. Bendrovė mažiausią šilumos kainą šalyje užtikrino jau septintą mėnesį iš eilės.