Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvoje nuo sekmadienio nebelieka rusiškos naftos, dujų ir elektros importo

2022 m. gegužės 20 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.
Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ priėmė sprendimą stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“.
Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje nebelieka nei rusiškos naftos, nei elektros, nei gamtinių dujų importo.
„Tai be galo svarbus riboženklis ne tik Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę. Tai mūsų solidarumo su kariaujančia Ukraina išraiška, nes negalime leisti, jog mūsų pinigais būtų finansuojama Rusijos karo mašina“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras taip pat pabrėžia, jog visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins sinchronizaciją, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe.
Lietuvos dujų poreikis užtikrinamas per Klaipėdos SGD terminalą kroviniais iš JAV, elektros – vietine elektros energijos generacija bei importu Europos Sąjungos šalių per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija, vienintelė naftos importuotoja Lietuvoje „Orlen Lietuva“ rusiškos naftos importo atsisakė daugiau nei prieš mėnesį.
Kitos naujienos

Didinamos kompensacijos šilumos punktus surenovuojantiems daugiabučių gyventojams: valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius 4 metus.

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų. Darbus reikės atlikti per ateinančius ketverius metus.
Birželio 30-ąją Lietuvos energetikos agentūros iniciatyva vyko energetikos inovacijų kūrėjų ir už inovacijų finansavimą atsakingų institucijų diskusija, kurios metu apsikeista pastebėjimais bei perspektyvomis gauti finansavimą ateities projektų vystymui.

Birželio 29-ąją ekspertų diskusijoje Lietuvos energetikos agentūra kartu su elektros skirstymo ir perdavimo operatoriais, nepriklausomais tiekėjais, Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba bei verslo atstovais pirmą kartą aptarė gyventojų bei verslo galimybes optimizuoti elektros energijos sąnaudas.