Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Europai didinant atsinaujinančių išteklių vartojimo tikslus aukštesnė pastato energinė klasė – tik atsisakius iškastinio kuro

2022 m. gegužės 23 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. eurų bei padėtų įveikti klimato krizę.
Šį užmojį galima pasiekti taupant energiją, įvairinant jos tiekimą ir sparčiau plečiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą. Kuo daugiau atsinaujinančių išteklių energijos vartosime elektros energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, tuo greičiau tapsime nepriklausomi, pereisime prie žaliosios ekonomikos ir ilgainiui mažiau mokėsime.
Europos Komisija siūlo 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tikslą padidinti nuo 40 iki 45 proc. ir sukurti sistemą, pagal kurią bus įgyvendinamos tokios iniciatyvos kaip „Solar Rooftop“, kuri numato laipsniškai nustatyti pareiga įrengti saulės baterijų plokštes ant naujų viešųjų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų stogų bei kelia tikslą du kartus paspartinti šilumos siurblių įrengimo tempą ir priemonių, geoterminei bei saulės šiluminei energijai integruoti į modernizuotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas diegimą.
Šiuo metu atnaujinama Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyva numato visiškai atsisakyti iškastinio kuro pastatų ūkyje. Siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas visi pastatai iki 2050 m. turės nenaudoti dujų, anglies, dyzelino ir juos pakeisti žaliąja energija – geotermine, saulės, vėjo, oro, vandens ir kt.
Atsižvelgusi į šiuos tikslus, Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Statybos techninio reglamento „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektą, kuris numato kelis svarbius pokyčius, susijusius su direktyvos įgyvendinimu Lietuvoje. Siūlomi pakeitimai susiję su pastatų energinių klasių skaičiavimu, kompiuterinėmis programomis, kurias galima naudoti pastatų energinio naudingumui apskaičiuoti bei pastatų sandarumo matavimais.
Projekte siūloma įteisinti nuostatą, kad visi pastatai, kurie po renovacijos sieks C ir aukštesnės energinės klasės, privalės naudoti tik atsinaujinančius energijos išteklius ir sudaroma galimybė pastatų energinio naudingumo sertifikavimui naudoti ne tik Aplinkos ministerijos aprobuotą, bet ir kitas kompiuterines programas. Sprendžiant problemą, su kuria susiduriama atliekant pastatų sandarumo matavimus numatoma leisti matuojant sandarumą nevertinti dalies šildomų patalpų, bet ne daugiau kaip 20 proc. pastato visų šildomų patalpų tūrio.
Su Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektu galite susipažinti čia
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki gegužės 27 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje arba elektroniniu paštu info@am.lt
Kitos naujienos

Didinamos kompensacijos šilumos punktus surenovuojantiems daugiabučių gyventojams: valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius 4 metus.

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų. Darbus reikės atlikti per ateinančius ketverius metus.
Birželio 30-ąją Lietuvos energetikos agentūros iniciatyva vyko energetikos inovacijų kūrėjų ir už inovacijų finansavimą atsakingų institucijų diskusija, kurios metu apsikeista pastebėjimais bei perspektyvomis gauti finansavimą ateities projektų vystymui.

Birželio 29-ąją ekspertų diskusijoje Lietuvos energetikos agentūra kartu su elektros skirstymo ir perdavimo operatoriais, nepriklausomais tiekėjais, Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba bei verslo atstovais pirmą kartą aptarė gyventojų bei verslo galimybes optimizuoti elektros energijos sąnaudas.