Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Energijos išteklių birža BALTPOOL paskelbė 2018 METŲ BIOKURO BIRŽOS APŽVALGĄ
2019 m. sausio 16 d. Baltpool paskelbtoje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai 2018 m. biržos veiklos rodikliai:
• Rudens pradžioje 30 proc. šoktelėjusios ir rinkos dalyvius sukrėtusios biokuro kainos metų gale vėl drastiškai mažėjo;
• prekybos apyvarta per metus augo 37 proc. iki 82,11 mln. Eur;
• buvo nupirkta daugiau nei 431 tūkst. tne biokuro kiekio, kas sudaro daugiau nei 70 tūkst. skiedravežių (daugiau nei 350 mašinų per dieną šildymo sezono metu);
• buvo sudaryta daugiau nei 5,7 tūkst. sandorių;
• nuo vasaros vidurio į prekybą aktyviai įsijungė biokuro pirkėjai iš Latvijos;
• 2018 m. Latvijos biokuro tiekėjai sudarė apie 3,3 proc. biokuro rinkos, spalio – gruodžio mėnesiais – 5 proc.
• sandorius vykdė 71 pirkėjas ir 117 pardavėjų iš Lietuvos ir Latvijos;
• vidutinė svertinė sudarytų sandorių kaina sudarė: medienos skiedros – 199,73 Eur/tne, medienos granulių – 373,22 Eur/tne, kuro durpių – 136,71 Eur/tne.
Bendra BALTPOOL biržos apyvarta per 2018 m. padidėjo 37 proc. (iki 82,11 mln. eurų). 2018 m. biržoje sudaryti 5 784 sandoriai (14 proc. daugiau nei 2017 m.) ir įsigyta 4 proc. daugiau kuro – 431 tūkst. tne vidutiniškai už 199,73 Eur/tne. Lyginant su 2017 m. biokuro kaina pakilo 31,5 proc.
Populiariausia perkama kuro rūšis buvo SM2 kokybės medienos skiedra, kurios pardavimai sudarė 62 proc. viso per biržą nupirkto biokuro kiekio. Antroje vietoje – SM3 medienos skiedra, kurios pardavimai sudarė 30 proc. Likusį kiekį sudarė prekyba kitomis kuro rūšimis.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.