Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
DZŪKIJA – DAUGIABUČIŲ RENOVACIJOS LIETUVOJE LYDERĖ
2020.09.14 BETA Šaltinis: tv3.lt
Dzūkija, apimanti pietrytines Lietuvos teritorijas, dažniausiai asocijuojasi su srauniomis upėmis ir dideliais miško masyvais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Visgi, Lietuvos renovacijos žemėlapis leidžia matyti, kad Dzūkijos regionas pasižymi ir kitu aspektu – sparčiausiais senų daugiabučių renovacijos tempais visoje šalyje.
Šis etnografinis regionas apima daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių, o tarp jų ir du didžiuosius šalies miestus – Vilnių ir Alytų, kuriuose šiuo metu atnaujinamų daugiabučių skaičius siekia apie 170 namų.
Lietuvos renovacijos žemėlapyje, pasitelkus renovuotų namų dalies filtrą, Dzūkijos krašte koncentruojasi dvi renovacijos lyderės šalyje – Birštono sav., kurioje renovuotų namų dalis siekia 45,3 proc., ir Druskininkų sav. su 36 proc. atnaujintų daugiabučių namų.
Taip pat neatsilieka ir vis augančius modernizacijos tempus demonstruoja Varėnos r. sav. (14,3 proc.), Lazdijų r. sav. (12,7 proc.), Alytaus m. sav. (12,8 proc.), Trakų r. sav. (8,2 proc.), Alytaus r. sav. (7,5 proc.) bei Vilniaus m. sav. (5,3 proc.).
Svarbu atkreipti dėmesį, jog rodiklis žymi visų renovuotinų namų, esančių atitinkamoje savivaldybėje, dalį. Dėl šios priežasties, kalbant apie savivaldybių pažangą, reikia atsižvelgti į jų dydį arba renovuotų namų skaičių, kurį galima rasti žemėlapyje. Pavyzdžiui, 5,3 proc. renovuotų namų dalis Vilniaus m. sav. atspindi 283 modernizuotus daugiabučius, kai tuo tarpu 14,3 proc. Varėnos r. sav. – 43 daugiabučius namus.
Kol kas žemesnius renovuotų daugiabučių skaičius galima matyti Šalčininkų r. sav., kurioje šiandien atnaujinta 4,7 proc. visų renovuotinų daugiabučių, Švenčionių r. sav. 3,8 proc. ir Vilniaus r. sav. 1,6 proc. Tačiau ir šiose savivaldybėse daugiabučių modernizacijos darbai nesustojo: šiandien bendras įgyvendinamų renovacijos projektų skaičius siekia 84 namus.
Įgyvendinama ir kvartalinė renovacija
2016 m. buvo padėti pirmieji žingsniai Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimui, o šiandien Birštono savivaldybė-lyderė renovacijos srityje buvo viena pirmųjų, dalyvavusių pilotiniame kvartalinės renovacijos projekte.
Iki pilotinio projekto Birštono sav. nebuvo rengiami kompleksiniai kvartalų sutvarkymo projektai, kuriais būtų siekiama ne tik atnaujinti daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir kurti darnų miestą. Programa padėjo įvertinti tuometinę renovuotinų daugiabučių padėtį ir parengti ateities viziją.
Vadovaujantis architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialiojo plano sprendiniais, parengtais pastatų energinio naudingumo sertifikatais, investiciniais planais ir techniniais projektais, projekto metu buvo suformuotas Birštono miesto centrinės dalies kvartalas. Taip pat buvo atsižvelgiama į kvartale vyraujantį kurortinio tipo daugiabučių namų architektūrinį identitetą ir daugiabučių gyvenamųjų namų šiluminės energijos suvartojimo kiekį. Šiandien ir toliau yra vadovaujamasi šiais ar konkrečiai miesto daliai aktualiais kriterijais, o Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, kai yra atnaujinami ištisi daugiabučių kvartalai ir juos supanti aplinka, ženkliai prisideda prie renovacijos progreso Lietuvoje.
Pasitelkus žemėlapio įrankius, galima matyti, kad šiuo metu daugiausia daugiabučių kvartalų yra suformuota sostinėje. Beveik kiekviename Vilniaus mikrorajone yra suformuotas bent vienas daugiabučių namų kvartalas: Antakalnyje (Antakalnis–2, Antakalnis–7 ir kt.), Naujamiestyje (Naujamiestis–18, Naujamiestis–10 ir kt.), Naujininkuose (Naujininkai–2, Naujininkai–8 ir kt.), Žirmūnuose (Tuskulėnai–1, Tuskulėnai–3 ir kt.).
Taip pat daugiabučių namų kvartalus galima rasti Lazdynų, Vilkpėdės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių ir kituose Vilniaus mikrorajonuose.
Kalbant apie kitas Dzūkijos regionui priskiriamas savivaldybes, sutartiniais žemėlapio ženklais pažymėti ir kiti daugiabučių kvartalai: Žilvičių–Žemutinės ir Taikos kvartalai (2018-2030 m.) Švenčionių r. sav., Trakų miesto kvartalas, apribotas Vytauto, Birutės, Mindaugo ir Vienuolyno gatvių sankirtos (2018-2021 m.) Trakų r. sav., Viečiūnų ir Neravų kvartalai, esantys Druskininkų r. sav. ir kiti.
Pavyzdys kitoms savivaldybėms
Didžioji dauguma Dzūkijos savivaldybių gali būti motyvuojantis pavyzdys kitoms šalies savivaldybėms tiek pavienių daugiabučių, tiek kvartalinės renovacijos srityje. Visgi, svarbu pabrėžti kvartalinės renovacijos naudą: grupėmis atnaujinami daugiabučiai spartina bendrą renovacijos procesą Lietuvoje ir tuo pačiu padeda lengviau kurti vieningesnius tiek vizualiai, tiek socialiai daugiabučių namų kvartalus.
Taip pat šiame regione esančios savivaldybės išsiskiria gana greitu renovacijos projektų įgyvendinimo tempu. Pavyzdžiui, Varėnos r. sav. šis rodiklis siekia 23 mėnesius, Birštono ir Alytaus savivaldybėse 27 mėnesius, Lazdijų r. sav. 28 mėnesius, Druskininkų ir Alytaus r. savivaldybėse 30 mėnesių, kai tuo tarpu Lietuvoje fiksuojamas projektų įgyvendinimo trukmės vidurkis – 31 mėnesis.
Remiantis aplikacijos duomenimis, likusiuose Dzūkijos regionui priskiriamose savivaldybėse, trukmė sutampa su šalies vidurkiu arba yra šiek tiek ilgesnė.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse. .
Visą straipsnį galite rasti https://balsas.tv3.lt/naujiena/verslas/1058808/dzukija-daugiabuciu-renovacijos-lietuvoje-lydere
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.