Š.m. birželio 28 d. vyko BSAM projekto webinaras „Smart Asset Management – DH Distribution Networks“ (Išmanusis infrastruktūros valdymas – CŠT vamzdynai), kurio tema – šilumos perdavimo tinklų patikimumas, taikomi metodai ir technologijos (patirtimi dalinsis Vokietijos, Švedijos, Lietuvos ekspertai).

Renginio programa: ČIA

Renginio apžvalga: ČIA

Projektas bendrai finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pagal 2014–2020 metų Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos apie projektą Linėjaus universiteto tinklapyje: https://lnu.se/en/bsam

PRANEŠIMŲ MEDŽIAGA:

Challenges to modernize DH networks /Dr. Valdas Lukosevicius, Lithuania DH Association, Co-organizer/moderator/

Activities in Germany and IEA in the field of DH networks /Stefan Hay, AGFW, German DH Association and IEA/

Asset Management in Vattenfall Heat /Andreas Büchau, Vattenfall Germany/

IT Support for asset management /Ingo Kropp, 3S Consulting/

Seminarą atidarė LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius, pristatydamas iššūkius su kuriais susiduria Lietuvos šilumos tiekėjai modernizuojant perdavimo vamzdynus bei pagrindinius faktorius, lemiančius skirtingų tipų šilumos tinklų vamzdynų ilgaamžiškumą. Iki šiol vamzdynų ketimui Lietuva gavo paramą iš ES Struktūrinių fondų. Didžiosiose įmonėse įrengtų bekanalių vamzdynų dalis sudaro  nuo 35 iki 60%, mažosiose CŠT įmonės – nuo 50 iki 100%. Tačiau naujame 2021-2027 m. paramos laikotarpyje subsidijų tipiniams vamzdynų keitimams nebebus teikiama, todėl Lietuvai svarbu perimti vakarų šalių patirtį ir taikyti technologines inovacijas, patikimumui ir efektyvumui užtikrinti, kaip pavyzdžiui:
-drėgmės indikaciniai laidai kanaliniuose vamzdynuose;
– žemiausiose tinklo vietose įrengiami drėgmės lygio, temperatūros, susidariusių dujų bei kitų parametrų jutikliai;
– termovizinės nuotraukos iš lėktuvų ir dronų;
-akustinė įranga plyšimų paieškai;
– vamzdžių sienelės plonėjimo stebėsena
– nuolatinis (realaus laiko) korozijos matavimas

Vokietijos šilumos ir elektros asociacijos AGFW atstovas Stefan Hey pristatė kokiomis kryptimis ir kokie mokslinių tyrimų projektai šiuo metu įgyvendinami Vokietijoje, susiję su požeminių iš anksto izoliuotų CŠT vamzdynų eksploatavimo trukmės prognozėmis. Tokio tipo vamzdžiai Vokietijoje sudaro apie 50%.  AGFW asociacija daug dėmesio skiria kokybės užtikrinimui: vamzdžių gamybos stadijoje – leidžiami standartai, medžiagų sertifikatai, vamzdynų montavimo stadijoje – bandymai, specialistų mokymai, vamzdynų eksploatavimo stadijoje – renkami išsamūs duomenys apie darbo rėžimų parametrus (slėgis, temperatūros), vietinės aplinkos sąlygas (montavimo schemos, gruntas, kt.), imami pavyzdžiai tyrimams laboratorijose.

Statistinių duomenų surinkimas ypač svarbus vėlesniam modeliavimui, rezultatų vertinimui, apskaičiuojant likusį vamzdyno tarnavimo laikotarpį. Su tarptautine mokslininkų bendruomene yra inicijuotas projektas pagal Tarptautinės energetikos agentūros – CŠT programą (IEA -DHC Annex Task Shared 6), kurios tikslas keistis patirtimi ir žiniomis apie CŠT vamzdžių būklės vertinimą, senėjimą, eksploatavimo laiką ir turto valdymą, remiantis naujausiais įvairių šalių tyrimų, taikomų metodų rezultatais, ir parengti pasiūlymus dėl galiojančių Europos standartų, teisės aktų peržiūros. Prie šios iniciatyvos kviečiamos jungtis viso suinteresuotos įmonės, specialistai

Tarptautinės įmonės Vattenfall atstovas Andreas Buchau papasakojo kaip jų įmonė supranta ir taiko protingo turto vadymo (Smart Asset Management) principus. CŠT veiklos segmentas yra vienas pagrindinių Vattenfall veiklos sričių, skirtingų šalių didmiesčiuose (kaip Berlynas, Amsterdamas ir Upsala) galutinių CŠT vartotojų skaičius siekia 1,8 mln. Vattenfall taip pat nesenai pradėjo veiklą Jungtinėje Karalystėje, iki 2023 metų Londone nuties naujos kartos CŠT tinklą prie kurio bus prijungta 10 tūkst namų ūkių. Įmonė veikia kompleksiškoje aplinkoje (skirtingi interesai: turto valdytojas – turto savininkas – paslaugų tiekėjas), kas dažniausiai apsunkina „teisingo“ sprendimo paiešką, todėl norint saugiai, ekonomiškai ir tvariai valdyti turtą, būtinas struktūrizuotas, rizika pagrįstas ir dokumentais paremtas verslo valdymas. Įmonė šiuo klausimu dirba jau senai, šiuo metu siekia gauti ISO55001: Asset Management Sertification.

Švedijos šilumos tiekimo įmones Öresundskraft atstovas Magnus Ohlssonpristatė įmonėje taikomą Išmanią šilumos tinklų eksploatavimo strategiją. Įmonė šilumą tiekia Helsingborgo ir Angelholme miestams. Nuspėjamasis tinklų eksploatacinis valdymas pradėtas taikyti nuo 2005 metų, kuomt Helsingborgo trasoje įvyko didžiausia avarija per visą istoriją – vartotojai be šilumos ir karšto vandens buvo palikti apie 12 val. Tuomet įmonė priėmė strateginius žingsnius išmanaus tinklo valdymo politikoje ir vadovaujasi tuo iki šiol:
1. Nustatyti pagrindinį tikslą, visuomet vadovautis principu- pakeisti reikiamą vamzdyno atkarpą reikiamu laiku
2. Nustatyti antraeilius tikslus
3. Laiko grafikas tikslams pasiekti
4. Nuoseklus darbų planavimas
5. Atliktų darbų vertinimas
6. Atkaklus darbas siekiant užsistatytų tikslų
7. Visų procesų dokumentavimas, duomenų surinkimas.

Vadovaujantis šiais žingsniais įmonė pasiekė puikių rezultatų. Šiuo metu metinės sąnaudos sprendimams, technologijoms, mažinant plyšimų riziką, siekiant ilgesnio trasų darbo laikotarpio (drėgmės juostos, vizualinės apžiūros, termografinė įranga, georadaras kitos paslaugos) siekia apie 1,3 mln. Eur. Skaičiavimai rodo, jogpakeisti susidėvėjusius tinklus kainuoja apie 3,5 mln. Eur, tuo tarpu seno, nors dar geros būklės tinklo remontas tik apie 0,5 mln eur.

Vokietijos IT kompanijos 3S Consulting inžinierius Ingo Kropp pristatė kuriamą ir taikomą programinę įrangą efektyviam turto valdymui. Įmonė šioje srityje specializuojasi nuo 1990 metų pradžioje tai buvo dojotiekio ir vandentiekio sistemos, nuo 2004 m. Pradėjo dirbti su CŠT tinklais. Pristatytas 2 programų funkcionalumas: SIR 3S® → Hidraulika, valdymas, optimizavimas, slėgio perkryčiai; KANEW 3S® → Rizikos vertinimas, turto modeliavimas, atnaujinimo planavimas
Vokietijos patirtis:
– Skirtingas tarnavimo laikas priklauso nuo įrengimo kokybės ir CŠT operatoriaus lūkesčių;
– Senų vamzdynų medžiagų kilmė ir savybės dažniausiai nežinomos;
– Prasta senų vamzdynų projektavimo ir įrengimo etapo dokumentacija
– Skirtingų medžiagų naudojimas vamzdynuose lemia skirtingus senėjimo procesus.

Diskusijų metu pranešėjai akcentavo, jog įrankių (programos ir kt.) yra sukurta pakankamai, tačiau svarbiausia vaidmenį prognozavimui, lemia korektiški iri informatyvūs duomenys. Pagrindiniai CŠT technologijos trūkumai – didelis kapitalo poreikis, šilumos nuostoliai ir maža kapitalo grąža.Norint išspręsti šiuos iššūkius, padidinti CŠT efektyvumą ir sumažinti kapitalo poreikį, vienas iš reikalingiausių procesų bus protingas turto valdymas (Smart Asset Management). Protingai valdant ir prižiūrint turtą jis tarnaus ilgiau ir efektyviau bei suteiks dar labiau prieinamą šilumą galutiniams vartotojams.

Renginyje buvo pateikta įvarių praktinių sprendimų, technologijų, kurios tikėtina greitu laiku bus pradėtos taikyti ir Lietuvos CŠT sektoriaus įmonėse.

Seminaro vaizdo įrašą rasite ČIA (peržiūrėti gali tik LŠTA nariai prisijungę prie uždaros narių zonos)