Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Panevėžio energija” pranešimas „ŠILUMOS PASKIRSTYMAS ŠILDYMO SEZONO METU”
Prasidėjus šildymo sezonui pasikeičia daugiabučiame name sunaudotos šilumos kiekio paskirstymo tvarka. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis visas pastate sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) vieną iš nustatytų šilumos paskirstymo metodų.
AB „Panevėžio energija“ gyventojams teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio. Kiekviename daugiabučiame name sunaudotą šilumą išmatuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, kuriuo suskaičiuotas šilumos kiekis paskirstomas patalpų šildymui, karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai palaikyti ir nepaskirstyto karšto vandens šilumai.
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant sunaudotą šilumos kiekį, taikomas Komisijos nustatytas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma pagal butų plotą.
Name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam kubui vandens pašildyti.
Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai priskiriamas šilumos kiekis įvertinamas suskaičiuojant ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir atsižvelgiant į konkretaus mėnesio trukmę šildymo sezono metu. Šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį, kiekvieno daugiabučio namo šilumos kiekis cirkuliacijai bus skirtingas. Jei namo butuose „gyvatukai“ vienodi, tai šilumos kiekis cirkuliacijai bus toks pat visų butų.
Suskaičiavus viso namo šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir įvertinus namo gyventojų deklaruotą ar (ir) pagal vandens vartojimo normas priskaičiuotą karšto vandens kiekį, gaunamas skirtumas (teigiamas arba neigiamas), kuris Komisijos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Butams ir kitoms patalpoms nepaskirstyto karšto vandens šiluma paskirstoma proporcingai buto (patalpų) plotą. Šis šilumos kiekis buvo išskiriamas ir ne šildymo sezono metu.
Už karštą vandenį gyventojai moka pagal jų pačių deklaruotus butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, jei rodmenys nedeklaruojami – karšto vandens kiekiai skaičiuojami pagal vandens vartojimo normas.
Šildymo sezono metu Panevėžio daugiabučiuose namuose esant atvirai šilumos tiekimo sistemai šiluma butams ir kitoms patalpoms paskirstoma pagal Komisijos sudarytą šilumos paskirstymo metodą Nr.10. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai, likusi šiluma priskiriama patalpų šildymui, kuri proporcingai paskirstoma pagal butų plotą. Atviros sistemos atveju viso namo šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai šildymo sezono metu suskaičiuojamas taip pat, kaip ir ruošiant karštą vandenį uždara sistema (namo šilumos punkte) – įvertinant ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir atsižvelgiant į konkretaus mėnesio trukmę šildymo sezono metu.
Šildymo sezono metu, kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių boilerinių (Kupiškio, Pasvalio, Zarasų šilumos tinklų rajonuose), šilumos paskirstymo tvarka nesikeičia.
Daugiau informacijos čia
AB „Panevėžio energija” pranešimas „Šilumos paskirstymas šildymo sezono metu”
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.