Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
2019/2020 metų šildymo sezono pradžios apžvalga
LŠTA informacija
Šiemet dėl vėsesnių orų šildymo sezonas daugelyje Lietuvos miestų buvo pradėtas ankščiau nei įprastai: mokyklos, darželiai ir ligoninės, kai kurie daugiabučiai daugumoje miestų pradėti šildyti jau nuo rugsėjo paskutinės savaitės. Didžioji dauguma daugiabučių – pirmosiomis spalio dienomis. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas savaitę vėliau apie spalio 4 d. Tačiau šiemet spalio antroji pusė džiugino šiltesniais nei įprastai orais, todėl pastatų šildymui šilumos buvo suvartota mažiau.
Nors šilumos suvartojimui turi įtakos vėjuotumas, saulėtumas, drėgnumas ar panašiai, tačiau svarbiausias klimato faktorius, darantis didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, yra išorės oro temperatūra, kurios vidutinės mėnesinės reikšmės per lapkritį ir gruodį buvo:
Kaip matyti iš lentelės, 2019 metų tiek lapkritis, tiek ir gruodis buvo neįprastai šilti, lyginant su daugiametėmis lauko oro sąlygomis. Vertinant išorės temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui.
Daugiau informacijos apie išorės temperatūrą Lietuvoje: http://www.meteo.lt/lt/oro-temperatura
Šį lapkritį dėl šiltesnių orų suvartota 11 procentų mažiau šilumos energijos toms pačioms patalpoms šildyti nei prieš metus. 2018 m. gruodį vidutinė išorės oro temperatūra siekė -1,1 laipsnius šalčio. O šių metų gruodžio 1-30 dienomis vidutinė oro temperatūra buvo apie + 2,5 0C šilumos. Ši aplinkybė gali lemti, kad šį gruodį šilumos bus suvartota apie 20 proc. mažiau nei 2018-ųjų gruodžio mėnesį.
Šiemet prasidėjus šildymo sezonui šilumos kainos sumažėjo apie 13 proc.
lyginant su pernai metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Pavyzdžiui, šį
gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra 5,08 euro ct/kWh su PVM, prieš
metus buvo 5,85 euro ct/kWh su PVM. (daugiau informacijos apie kainas gruodžio mėn rasite: https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2019-metai/2019-gruodis/gruodzio-menesio-silumos-kainu-statistika-lietuvoje.aspx)
Šilumos kainas žemyn truktelėjo beveik trečdaliu atpigęs kuras (biokuras ir gamtinės dujos). Todėl galutiniai mokėjimai už šilumą lapkritį buvo apie 24 proc. mažesni. LŠTA preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti iki 33 procentų mažesnės nei 2018-ųjų gruodį. Preliminariais duomenimis, buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleis apie 0,9 EUR/m2 per gruodį (prieš metus šildymas kainavo 1,2 EUR/m2), o kokybiškuose daugiabučiuose – 0,3 EUR/m2 (prieš metus mokėjo 0,56 EUR/m2 per gruodį.). Detalesni duomenys pateikiami toliau lentelėje.
Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki dviejų kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo š. m. lapkričio 21 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (jos bus priimamos iki 2020 m. liepos 1 d.). Gyventojams gali būti skiriama iki 30 proc. valstybės parama iš Klimato kaitos programos lėšų šilumos punkto automatizavimui, šildymo suvienodinimui, šildymo reguliavimo ir apskaitos kiekviename bute įrengimui, vamzdynų pakeitimui ir pan. Raginame gyventojus kreiptis į pastatų valdytojus (bendrijas ar administratorius) ir pasinaudoti Lietuvoje prasidėjusios „mažosios renovacijos“ paramos (skirta 5 mln.eur) galimybėmis. Daugiau informacijos: http://betalt.lt/apie-naujienos/startuoja-mazoji-renovacija-priimamos-paraiskos-silumos-punktu-ir-sildymo-sistemu-modernizavimui:73;
Toliau lentelėje palyginimui pateikiami šalies vidutiniai šildymo sąskaitų dydžiai, kurie gali skirtis kiekviename pastate ar mieste, tačiau iliustruoja pagrindines tendencijas.
Prognozuojamas vidutinis šilumos
suvartojimas ir mokėjimai už šilumą š.m. gruodžio mėn., lyginant su 2018 m.
gruodžiu, lapkričiu ir 2019 m. lapkričiu
Šilumos kainos, taikomos 2019 gruodžio mėnesį Lietuvos miestuose, ir jų struktūra (VERT duomenimis):
Šilumos kainos 2019 m. gruodžio mėn., ct/kWh su PVM
LŠTA pranešimas apie 2019/2020 metų šildymo sezono pradžią
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.