⚠️Naujas kvietimas paramai gauti „mažosios renovacijos” projektams nuo 2024-07-24 💰‼️🆘Daugiau informacijos ČIA

Šilumos punktų modernizavimas

2022 m. vasarą priėmus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus bei energetikos ministerijos poįstatymiinius aktus, numatytas reikalavimas, jog iki 2026 m. liepos 1 d. visų Lietuvos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti privalomuosius reikalavimus, o jų neatitinkančios sistemos privalo būti modernizuotos (skirtas 4 metų laikotarpis modernizavimo procesams įgyvendinti). Tikimasi, kad tai paskatins daugiabučių namų valdytojus ir gyventojus imtis visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų maksimaliai efektyvų naudojimąsi šilumos energija, o taip pat sumažintų vartotojų patiriamus finansinius nuostolius už šildymą.

Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį yra sunku arba net neįmanoma. Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra. Taip pat galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis). Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą sutaupoma iki 10 proc. sunaudojamos šilumos.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodyta Pastato savininkas, pageidaujantis modernizuoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos punktus, šilumos punkto modernizavimo darbus privalo atlikti šių taisyklių 95–102 punktuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atliekant daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimą, pertvarkymą, atjungimą ir (ar) prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų, sprendimai dėl daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimo, pertvarkymo, ir prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų priimami teisės aktų  nustatyta tvarka.

Šildymo sistemos balansavimas

Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas tai komfortiškas ir tolygus šilumos paskirstymas į kiekvieną šildymo prietaisą visame pastate. Tai užtikrina efektyvų ir ekonomišką šildymo sistemos darbą – optimaliai sureguliuoja sistemos vandens srautą, sumažina šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir kiekvienai patalpai valdyti šilumą pagal poreikį ar finansines galimybes, nepažeidžiant nustatytų higienos normų.

Hidraulinis atskirų šildymo sistemos atšakų (stovų) balansavimas – viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavimo metu. Netinkamas šildymo šilumnešio srautų paskirstymas stipriai didina energijos sąnaudas ir kartu mažina šių sistemų teikiamą komfortą.

Ši termografinė nuotrauka iliustruoja pagrindinę daugiabučių pastatų bėdą – netolygų šilumnešio paskirstymą po visą pastato šildymo sistemą. Geltona spalva pažymėtoje namo dalyje gyventojams yra per šilta, o juoda spalva pažymėtoje namo dalyje gyventojai šąla.

Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – šildymo sistemos balansavimas.

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosiuose reikalavimuose nurodoma, kad senose daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemose turi būti įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės.

Sekančioje iliustracijoje matoma kaip atrodo subalansuota ir nesubalansuota šildymo sistema.

Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Taip pat nustatyta prižiūrėtojo prievolė pagal kompetenciją kartą per metus rengti ir teikti pastato savininkui arba valdytojui pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

PARAMA „MAŽAJAI RENOVACIJAI”

⚠️Naujas kvietimas nuo 2024-07-24 💰‼️🆘
Kvietimas galios metus laiko arba kol bus lėšų (20 mln. 💶 ).
Tinkamos finansuoti išlaidos: Šilumos punkto įrengimas, atnaujinimas (įskaitant balansinių ventilių ant stovų įrengimą), šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas, individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos diegimas, karšto vandens sistemos pertvarkymo, susijusių elementų keitimas.
Jei paramos gavėjai patalpų savininkai, subsidijos dydis iki 70 proc. Jei šilumos tiekėjas, valdantis šilumos punkto įrenginius nuosavybės teise – iki 45 prpc. (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione). Nepasiturintiems kompensuojama 100 proc. tinkamų investicijų.
Sąlygos gauti subsidiją (turi atitikti bent vieną iš jų): daugiabučio renovacijos metu nebuvo atnaujinos vidaus sistemos; plotas ne didesnis kaip 1000 kv. m; paveldo objektas; ŠP elevatorinis arba automatiškai nepalaiko temperatūros pagal lauko oro temperatūrą.
Pareiškėjai: pastatų valdytojai, savivaldybės paskirtas adminisratorius, šilumos tiekėjas, kitas gyventojų įgaliotas asmuo. Paraišką užpildyti galima ČIA ✅
Daugiau informacijos ČIA ✅

Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.
Pagal šį kvietimą parama galės būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams  (tuo atveju kai šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei). Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojančius normatyvus.
Paramos intensyvumas:
– Jei paramos gavėjai gyventojai  – 80 proc. (šiuo atveju pareiškėjais kaip ir ankstesniais metais gali būtų ir šilumos tiekėjas (gavus gyventojų daugumos įgaliojimą)).
– Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų)  – intensyvumas 50 proc. (jei daugiabutis Vilniaus apskrityje), 60 proc (kituose miestuose nei Vilniaus apskritis).
Paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko temperatūros pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoje.
Pagal kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

Tinkamos finansuoti išlaidos:
– elevatorinių šilumos punktų keitimas, arba senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų atnaujinimas, įskaitant stovų balansavimą .
– šildymo sistemos pertvarkymo ar keitimo (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą) išlaidos;
– individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimo išlaidos;
–  karšto vandens sistemos pertvarkymas (rankšluosčių džiovintuvai, vamzdynai, izoliavimas).

Skirtingai nei anksčiau subsidija galės būti teikiama ne tik  kompensuojant, patirtas ir apmokėtas išlaidas (jas deklaruojant pareiškėjui) bet ir apmokant rangovų sąskaitas (deklaruojant patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas).
Taip pat tuo atveju jeigu paramos gavėjai yra gyventojai, APVA subsidiją galės pervesti ne tik  į pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytą paramos gavėjų kaupiamųjų lėšų sąskaitą,  bet ir tiesiogiai į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu jis subsidiją pagal pavedimo sutartyje nurodytas sąlygas išmoka paramos gavėjams arba už paramos gavėjus padengiami kreditinius, finansiniai įsipareigojimai.
Projektų įgyvendinimo laikotarpis – 18 mėnesių.
Paraiškos teikiamos Aplinkos projektų valdymo agentūrai iki 2023 m. liepos 27 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 4 mln. eurų suma.
Kvietimą ir susijusius dokumentus rasite čia:  https://www.apva.lt/veiklos-sritys/projektu-finansavimas/aktualus-kvietimai/

Su valstybės parama – galimybė gyventojams atnaujinti šildymo sistemas ir mažinti išlaidas daugiabučiuose
Energetikos ministerijos 2022-07-27 pranešimas enmin.lt
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą paramai gauti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (Mažajai renovacijai). Šiais metais Klimato kaitos programoje Mažosios renovacijos priemonei skirta 4 mln. eurų. Pagal šį kvietimą numatyta nuo 45 iki 80 proc. finansinė parama Klimato kaitos programos lėšomis planuojantiems atsinaujinti senus elevatorinius šilumos punktus ir modernizuoti (atnaujinti) šildymo ir karšto vandens sistemas.
Skaitykite daugiau: ČIA

Iki 2026 m. pasenę daugiabučių namų šilumos punktai privalės būti atnaujinti
Straipsnis publikuotas 2022-07-07 d. enmin.lt
Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo keičiami šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Seni šilumos punktai privalės būti modernizuoti, taip siekiant maksimalaus šilumos energijos efektyvumo bei mažesnių išlaidų.
Skaitykite daugiau : ČIA

Daugiabučio renovacija: kodėl reikia apšiltinti būstą ir modernizuoti šilumos punktą?
Straipsnis publikuotas 2022-06-22 portale pe.lt
Dideli pastato šilumos praradimai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia atnaujinti senus daugiabučius.
Geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, – kompleksiškai atnaujinti pastatą, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas. Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę – sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui – lietui, sniegui ar saulės spinduliams. Daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę – tokiame daugiabutyje nuomotis ar pirkti butą yra žymiai maloniau.
Skaitykite daugiau: ČIA

Kauniečiai suskubo renovuoti šilumos punktus – ruošiasi naujam šildymo sezonui
Straipsnis publikuotas 2022-06-21 portale kaunoenergija.lt
Energijos kainoms ir toliau kopiant į rekordines aukštumas, kauniečiai ėmė ieškoti būdų, kaip užsitikrinti ekonomiškesnį šildymą rudenį. Centralizuotai miesto šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ duomenimis, daugiabučių gyventojai suskubo naudotis mažosios renovacijos teikiamais privalumais – pradėjo aktyviai investuoti į šilumos punktų atnaujinimą. 
Skaitykite daugiau: ČIA

Drastiškai išaugus energijos kainoms: kaip galima sutaupyti šią žiemą
Straipsnis publikuotas 2021-12-10 portale lrytas.lt
Drastiškai išaugus energijos kainoms šis šildymo sezonas – tikras išbandymas daugeliui daugiabučių gyventojų ir paskatinimas iš naujo pagalvoti apie galimybę modernizuoti pastatą. Bet ar tikrai nieko negalima padaryti dar šiemet?
Skaitykite daugiau: ČIA

Ekonomikos mokslų daktaras Labanauskas: kaip sumažinti sąskaitą už šildymą?
Straipsnis publikuotas 2021-10-20 d. portale delfi.lt
Šildymo sezonas prasidėjo. Daugeliui iš mūsų kils klausimas – o gal yra smulkių gudrybių ir paslapčių, kurios leistų taupyti ir sumažinti sąskaitą už šildymą? Žinoma, visi šilumos ekspertai sakys paprastai – tvarkykitės ir renovuokitės. Ar individualiame name, ar daugiabutyje. Bendrai skaičiuojama, kad išlaidos šildymui sudaro apie 80 procentų visų būsto reikalingų energijos išlaidų. Todėl tai ir yra pagrindinė taupymo „vieta“.
Daugiau skaityti ČIA. 

TAUPYKIME ŠILUMĄ SAVO NAMUOSE
Prasidėjus šaltajam metų sezonui, kviečiame dar kartą prisiminti energijos taupymo patarimus. Jie leis ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie gamtos saugojimo, kviečia UAB „Jonavos šilumos tinklai“.
Daugiau apie tai skaitykite čia

Direktyvos:
 2012/27/ES Direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (1.29 MB) LT
 Directive 2012/27/Eu Of The European Parliament And Of The Council on Energy Efficiency, Amending Directives 2009/125/EC and 2010/30/EU and Repealing Directives 2004/8/EC and 2006/32/EC (1.13 MB) Eng

Įstatymai:

• 2016 m. lapkričio 3 d. LR energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas Nr. XII-2702
• 2003 m. gegužės 20 d. LR šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565

  Direktyvos perkėlimas į LT teisės aktus žr. sąrašą

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos neefektyvaus vartojimo daugiabučiuose pastatuose ir vėlavimo įgyvendinant Direktyvos 2012/27/ES nuostatas

1. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos raštai ČIA
2. LR energetikos ministerijos raštas dėl darbo grupės ČIA;
3. UAB „Cowi Lietuva” 2013 m. studija Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas ;
4. dr. R. Savickas 2014 m. studija  Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje ;
5. dr. R. Savickas2015 m. studija  Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas;
6. dr. R. Savicko pranešimas studijos „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir <…> parengimas” pristatymui;
7. Lietuvos energetikos instituto analizė dėl šilumos apskaitos: Šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių įrengimo centralizuotai šiluma ir (ar) vėsuma aprūpinamų gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir (ar) vėsinimo sistemose techninių ir ekonominių galimybių vertinimas;
8. LSTA pastabos LEI studijai dėl šilumos apskaitos ;
9. Šilumos punktų apžvalga ir statistika ČIA
   
10. Interaktyvus Vilniaus miesto šilumos suvartojimo daugiabučiuose žemėlapis
11. Šilumos suvartojimo analizė;
    
12. Savaitraštis „Savaitė” Senų daugiabučių šildymo sistemos: pertvarkyti ar atjungti?(2017-01-12)
13. Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo galimybių SUVESTINĖ (20.62 KB)
14. Šilumos tiekimo įmonių veikla šviečiant vartotojus 2017 metais: Įmonių veiksmų suvestinė (28.15 KB, Švietimo medžiaga (29.52 MB)
15. 2019-03-07 d. Aplinkos ministras patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą, tarp priemonių numatyta parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos (skirta 5 mln. eurų, skiriant kompensacinę išmoka , kurios dydis bus nustatytas sąmatą detalizuojančiame plane)
16. 2019-03-14 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar modernizuoti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą.
17. 2019-06-10 Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus D. Biekšos pranešimas ” Švietimo ir konsultavimo priemonių įgyvendinimo 2018 metais pavyzdžiai„
18. LEA 2019-08-14 pranešimas. Parengta pažyma apie atliktą galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų priemonių įgyvendinimo 2018 metais dokumentų tikrinimą.
19. Šilumos tiekimo įmonių vartotojų švietimo – konsultavimo praktika: Straipsnis Utenis 2018.12.29 , Utenos diena, 2018.03.24,  Utenos diena, 2018.03.28, Utenos diena, 2019 03 16, SE Mūsų šiluma, SE palyginamoji analize, SE termovizija, AB KE 2019-02-14 pranešimas, AB PE Efektyvus šilumos taupymas, PE rekonstravimas.
20. Danfoss renovacijų sėkmės istorijos.
21. Šilumos vartotojo vadovas ČIA. Vadovo priedas.

RENGINIAI

• 2016-04-13 LR Seimo Energetikos komisija nagrinėjo klausimą Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos neefektyvaus vartojimo daugiabučiuose pastatuose ir vėlavimo įgyvendinant Direktyvos 2012/27/ES nuostatas. Daugiau informacijos ČIA;
• 2016-12-01 Tarptautinė energetikos konferencija „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje“;
  
• 2017-02-28 Lietuvos energetikos instituto organizuota komferencija „Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje (proceso koordinavimas, stebėsena, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimas)„;
• 2017-09-05 LR Seimo energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys organizavo diskusiją tema „Centralizuotai tiekiamos šilumos neefektyvus vartojimas daugiabučiuose pastatuose ir vėlavimas įgyvendinti Direktyvos 2012/27/ES nuostatas„;
• 2017-12-04 LR Seime Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, Danijos ambasada, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija surengė Tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis„;
• 2019-04-16 LEI ir LIŠTIA seminaras: „Seminaras „Centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumo didinimas ir poveikio klimato kaitai mažinimas diegiant pažangius sprendinius“.