Sveiki, Audriau.

2005-2010 metais labai kilo dujų kainos, kai kurios pramonės įmonės Lietuvoje į dūmavamzdį katilą, vietoje dujinio degiklio statė granulinius degiklius ir taip šildėsi. Esu matęs (Junda?) 1-2 MW katilą perdarytą tokiu būdu. Tai primityvus sprendimas „iš bėdos”, nes pelenus šalino periodiškai rankiniu būdu, katilai neturi paviršių valymo įrangos ir t.t.
Manau, kad toks sprendimas gal pasiteisintų tik trumpalaikiam (pikiniam) darbui, kai didelių šalčių metu trūksta kelių MW, dujų nėra ar jos neužsakytos ir pan.
8-10 MW dujų-mazuto katilo (pavyzdžiui KVGM 10 ar pan, jeigu jis dar geros būklės) pritaikymas, tikriausiai, galimas tik gaminant biodulkes ir jas deginant specialiame degiklyje, kuris montuojamas vietoje dujinio/mazutinio. Toks sprendimas, greičiausiai, būtų tinkamas tik pikiniams (trumpalaikiams) poreikiams tenkinti. Kadangi katilo paviršių valymas sunkiai išsprendžiamas, o ir granulės rinkoje brangios. Tai daro lenkai keisdami anglis granulėmis. Kietojo kuro katiluose tai įgyvendinti lengviau. Lietuvoje, turbūt, pavyzdžių nėra.

Skandinavų kai kurios įmonės pačios vasarą gaminasi granules ar džiovina skiedrą ir kaupia šaltajam laikotarpiui (akumuliuoja sezoniškai šilumą, kurios vasarą yra daug ir pigios). Pikiniams poreikiams tenkinti galima gaminti biodulkes iš medienos, kurios sausumo laipsnis ne daugiau kaip 20 %. jeigu biokuras drėgnensis, malant gaunasi košė…

Sovietmečiu baldų gamybos įmonės Lietuvoje taip smulkindavo savo sausas atliekas ir pirminio oro pagalba įpūsdavo į DKVR tipo katilus ir juose sudegindavo…

Žinoma, išradingumui ir kūrybai ribų nėra.

Pagarbiai,
Valdas Lukoševičius

Sveiki, Dainiau.

Jūsų klausimą persiuntėme KTU Šilumos katedros vedėjui. Atsakymas nedžiuginantis:

Deja, fakultete neliko ištęstinių (neakivaizdinių) studijų.
Dabar situacija tampa tokia, kad praktiškai nelieka net dieninių šilumos energetikos studijų programų nei kolegijose, nei universitetuose – mes, ko gero, galėsime pretenduoti tik į specializaciją…
Priežasčių daug, bet faktas, kad jaunimui šilumos energetika nėra patraukli.

Realiausias kelias atgaivinti specialistų šilumininkų ruošimą – tai sukomplektuoti nors vieną grupę studentų – apie 10 žmonių. Mokyklų lankymai ir agitacija, net stipendijų siūlymai, kol kas nepadėjo. Esant tokiai padėčiai, reikėtų individualių sutarčių su įmonėmis ir tikslinio ruošimo.

Pabandysime tai aptarti su KTU artimiausiu metu.

Valdas Lukoševičius

Ačiū, Gintare, už pranešimą,

Kadangi keliama problema labai aktuali visiems ir su renovacijos tempais gali gilėti, būtina stipriai reaguoti. Pabandysime :

1. Aptarti su BETA šį klausimą.
2. Kokia situacija su spec. ŠŪ planais Ukmergėje? Ar galioja? Ar yra nustatytos CŠT zonos?
3. Kaip (ne)palaiko savivaldybė atsijungimus?
4. Parengsime palyginamuosius skaičiavimus CŠT ir dujinio šildymo įskaičiuojant kapitalo kaštus.
5. Reikėtų parengti skaičiavimus, kaip atsijungimas paveiks likusius šilumos vartotojus Ukmergėje. Kiek pakils kaina?
6. Nusiųsime raštą į BETA, kad nefinansuotų AEI keitimo į iškastinį kurą. Reikia detalesnių duomenų apie namą..
7. Bandysime organizuoti viešumo kampaniją šiuo klausimu.

Prašome susisiekti su LŠTA ir atsiųsti daugiau informacijos apie šį projektą.

Valdas Lukoševičius
8 699 32069