DAlinamės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” rekomendacijomis:

Anksčiau dirbome su skolų išieškojimo bendrove, buvome pasirinkę pirmą variantą (kai iš skolininko papildomai išieškodavo tam tikrą procentą), mes nieko papildomai nemokėjom.
Vartotojų teisių tikrai nepažeisite, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 dalies 3 p.). CK 6.57 straipsnis numato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi padengti skolininkas.

Atsakymą pateikė: Jelena Jakelienė, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis” Teisės ir personalo skyriaus vadovė

Dalinamės AB „Kauno energija“ rekomendacijomis dėl skolų administravimo įmonės paslaugų pasirinkimo.
Pagrindiniai bendrovėje atliekami ikiteisminiai skolų administaravimo veiksmai:
Tik atsiradus skolai, siunčiame įspėjimus sąskaitoje (apie galimus veiksmus ir galimas pasekmes) ir tą darome tol kol yra skola. Taip pat papildomai, periodiškai siunčiame priminimus / įspėjimus paštu, elektroniu paštu, atliekame skambučius, duomenis talpiname SAIS, atiduodam SIB, raginam eidami į vietą (+ tikslindami informaciją), pasirašom vekselius, Taikos sutartis, apribojam šilumos ar karšto vandens vartojimo galimybę (labai veiksminga priemonė). Dar periodiškai sugalvojam ir netradicinių veiksmų 😊
Nuo š.m. sausio mėn. turime sutartį su skolų išieškojimo bendrove pagal pirmąjį UAB „KAzlų Rūdos šilumos tinklai” pateiktą variantą, kuomet mes jiems (tik tada kada mums visiškai išieško skolą) perleidžiame teisę iš skolininko išsiieškoti Skolų administravimo mokestį. Nemaža dalis Lietuvoje turi tokio tipo sutartis ar panašias, taip pat ir kiti komunalininkai (vandens tiekimo, šiukšlių tvarkymo įmonės). Tokių sutarčių privalumai: visiškai nėra jokių išlaidų, SIB galimai atlieka daugiau veiksmų ir deda daugiau pastangų skolai išieškoti ( nes jiems + dar reikia ir mokestį išsiieškoti), prevencinė priemonė skolininkams greičiau susimokėti, žinant, kad dar reikės mokėti papildomas išlaidas. Tokio tipo sutartys manau yra visiškai teisėtos.
Pagal svarstomą antrą variantą, turėjome sutartį su SIB iki 2016 metų pradžios. Nemanau, kad čia kažką pažeidinėjome 😊 Papraščiausiai turbūt čia yra įmonės apsisprendimas.
Žinant dabartines rinkos tendencijas, pasirašant komunalininkams sutartis su SIB ir mano nuomonė – pirmas variantas tikrai patrauklesnis. Bet jau kaip minėjau, įmonės apsisprendimas.
Atsakymą pateikė: Tomas Janušas, AB „Kauno energija“ Kontrolės skyriaus vadovas

Šią įsisenėjusią problemą LŠTA bando spręsti jau nuo seno. Paskutiniai veiksmai buvo 2015-2016 m. kuomet kreipėmės 3 kartus į Vyriausybę su prašymu sudaryti darbo grupę teisės aktų pakeitimams. Visą susirašinėjimą ir veiksmų seką rasite ČIA: https://lsta.lt/vartotoju-isiskolinimai/ 2016 metų vasarą įvyko ir tarpinstitucinis susitikimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. SADM išvada: jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių administracijos turi pakankamai priemonių užtikrinti piniginę socialinę paramą soc. būstų nuomininkams, turintiems įsiskolinimų už šilumos energiją, šilumos tiekėjams problemą spręst kartu kartu su savivaldybių tarybomis, LŠTA kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Pažymėtina, kad LSA kategoriškai nepritarė ankščiau LŠTA pateiktiems siūlymams, pvz. kad teisės aktais būtų numatyta prievolė savivaldybėms padengti neatsiskaičiusio nuomininko įsiskolinimą.
Esant poreikiui planuotume iš naujo apklaust įmones surenkant informaciją apie dabar esančią situaciją ir įsiskolinimų dydžius ir vėl bandyt kreiptis į LSA, SADM, Vyriausybę. Gal kas turite konkrečių siūlymų?