AB „Panevėžio energija” komentaras

Deja, tuose namuose, kurie pasirinkę II-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nelabai kas rodo iniciatyvą atlikinėti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.
Ir neaišku, koks jų stovis, nors mes naudojame jų rodmenis šilumos paskirstymui pagal paskirstymo metodus – pagal tuos rodmenis suskaičiuojame šilumos kiekius karštam vandeniui.
Kitas variantas yra Pasvalio rajone Narteikiuose, kur taip pat II-as apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Ten dalyje daugiabučių namų butų teikiame karšto vandens skaitiklių priežiūros paslaugą – gyventojai moka skaitiklių priežiūros mokestį, kaip ir daugiabučiuose, kur šilumos tiekėjas yra karšto vandens tiekėju. Bet čia geranoriškai, jei vartotojui tokios paslaugos nereikia, tai ir per prievartą neteikiame.
Klausimas dėl paruošto name karšto vandens ir gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekių skirtumo yra įdomus ir labai aktualus. Jei neklystu, jį bandoma spręsti įvairiose geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektuose.
Bet kol kas šilumą ir karštą vandenį galime skirstyti tik pagal Komisijos (Tarybos) paskirstymo metodus arba pačių gyventojų sugalvotus paskirstymo metodus, tik suderintus su Komisija (Taryba).
Jei Kazlų Rūda pateiktų tokį siūlymą Komisijai (Tarybai), gal ta kokį atsakymą sukurtų? O gal ką nors sugalvotų naujo tuo klausimu, nes šiuo metu minėtas vandens kiekių skirtumas yra karšto vandens (šilumos) tiekėjo nuostoliai.
Kitas pavyzdys dėl skaitiklių metrologinės patikros yra Klaipėdoje, kur buitinių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą atlieka Klaipėdos vandenys. Kaip ten yra iš tikrųjų ir detales tegul pasakoja klaipėdiečiai.