Iš to, kad parašyta teisės aktuose, galima teigti:
– jei pvz., trys žiemos šiltos ir iš CŠT nieko nevartos, tai ketvirtais metais galios mokesčio nebus. Bet visada toks vartotojas turi teisę maksimaliai naudoti CŠT šilumą kiek jam reikia -CŠT turi užtikrinti viso poreikio padengimą, jei jam sugestų alternatyvus šildymas.
– 1. Vidutinė šilumos vartojimo galia nustatoma pagal faktinius paskutinių metų šilumos vartojimo duomenis.
2. Nesant paskutinių 3 metų faktinių šilumos vartojimo duomenų, vertinamas laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 12 mėnesių iš eilės.(už 24, 12 mėnesių).
3. Tuo atveju, kai namas yra renovuotas, vidutinei šilumos vartojimo galiai nustatyti vertinamas tik po pastato atnaujinimo šilumos vartojimo duomenų laikotarpis, tačiau ne trumpesnis nei 12 mėn. iš eilės.
4. Nesant mažiausiai 12 mėn. iš eilės faktinių šilumos vartojimo duomenų, iki tokie duomenys atsiras, vartotojų vidutinė šilumos vartojimo galia nustatoma pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projekte nurodytą šilumos galią.
5. Nesant pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos projekto ir faktinių šilumos suvartojimo duomenų, vartotojo vidutinė šilumos vartojimo galia nustatoma sumuojant vidutines šilumos vartojimo galias šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir karštam vandeniui paruošti, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka (Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika).
– Jei vartotojai yra pasirinkę antrąjį karšto vandens tiekimo būdą, t.y. be karšto vandens tiekėjo, kai šilumos tiekėjas parduoda vandens pašildymo paslaugą, dvinaris tarifas taikomas visai vartojamai šilumos energijai. Kai vartotojai yra pasirinkę pirmąjį karšto vandens tiekimo būdą ir šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, karštas vanduo parduodamas kaip kompleksinis produktas, kurio kainą tvirtina VERT, todėl dvinarės kainos kintamosios dalies tarifas karštam vandeniui negali būti pritaikytas.