2021 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės pranešimas.

Vyriausybė pritarė atnaujintam integruotam „Naujos kartos Lietuva“ planui, kuriame numatytos reformos ir investicijos Lietuvos, kaip aukštą pridėtinę vertę generuojančios šalies, kūrimui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog šis sprendimas leis imtis būtinų reformų, apie kurias jau bene dešimtmetį kalba Europos Taryba.

„Šiandien Vyriausybei pritarus atnaujintam integruotam „Naujos kartos Lietuva“ planui, padedami pagrindai reikalingiems pokyčiams aukštos pridėtinės vertės spartesniam kūrimui, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimui. Esame numatę ambicingus tikslus, kuriuos įtvirtinome Vyriausybės programoje ir priemonių plane, o „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos prisidės prie šių tikslų įgyvendinimo, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Pritarus Vyriausybei, šiandien, kaip esame preliminariai sutarę su Europos Komisijos viceprezidente M. Vestager, planą oficialiai pateiksime ir Komisijai“.

Atsižvelgus į viešųjų konsultacijų metu sulauktus socialinių ir ekonominių partnerių bei visuomenės pasiūlymus, planas atnaujintas į jį įtraukus investicijas kultūros, švietimo sektoriams ir papildomų lėšų savivaldos poreikiams: 30 mln. eurų skirta kultūros išteklių skaitmeninimui ir prieinamumo didinimui, prioritetu renkantis atminties institucijose saugomus kultūros paveldo objektus, 20 mln. eurų numatyta skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimui, siekiančiam įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis ir dar 30 mln. eurų bus skiriama savivaldybių viešųjų paslaugas ir jų infrastruktūros gerinimui. Papildomai 6,3 mln. eurų bus skiriami Lietuvos populiacijos reprezentatyvios imties viso žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimams. Tuo pačiu pažymima, jog didelė dalis iš 300 konsultacijų metu gautų socialinių partnerių ir visuomenės atstovų pasiūlymų jau yra finansuojami iš kitų finansavimo šaltinų, priemonės jau yra numatytos reformose arba kitose priemonėse įgyvendinant Vyriausybės programą bei Lietuvos strateginius dokumentus.

Ekspertų atlikti makromodeliavimo rezultatai, naudojant gyvenimo kokybės augimo modelį, rodo aukštą plano priemonių poveikį šalies Bendrajam vidaus produktui – 2022-2026 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus BVP augimas – vidutiniškai po 1,7 proc. arba 825 mln. Eur per metus, o per visą plano įgyvendinimo laikotarpį (2021-2026 m.) į šalies ekonomiką nukreipus „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšas, bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. Eur BVP. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 1,9 Eur realaus BVP grąžos. Suplanuotos reformos ir investicijos taip pat prisidės prie su klimato kaita susijusių rodiklių gerinimo, o vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje – turės teigimą poveikį darbo rinkai ir skurdo mažinimu.

Skaičiuojama, jog 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2,0 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) sumažės net 2,3 proc. p. palyginus su baziniu scenarijumi. Pagrindinė geresnių rodiklių priežastis yra aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių reformos. Šios reformos turės ilgalaikį poveikį žmonių gebėjimui įgyti darbą ir jame išbūti, todėl darbo rodikliai bus geresni visu prognozuojamu laikotarpiu (iki 2040 m.)

Taip pat prognozuojama, jog 2025 m. skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p.

2025 m. sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija 22,6 t/mln. BVP ir ilgainiui toliau mažės.

Tuo pačiu finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, jog nors nacionaliniam „Naujos kartos Lietuva“ planui numatomos 2,225 mlrd. eurų investicijos yra reikšmingos pokyčiams šalyje, jos nėra vienintelės. Šio šaltinio lėšos sudaro tik apie septintadalį iš visų pažangai per ateinančius laikotarpius numatytų 16 milijardų. Ši finansavimo priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis, jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas EURI. Tuo tarpu, prie svarbių pokyčių prisidedančios papildomos iniciatyvos, anot ministrės, galės būti realizuojamos ateityje, pasinaudojant kitomis pažangos priemonėmis.

Europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė numato Lietuvai 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus panaudojamos septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. fondo lėšų. Suprantant šių prioritetų svarbą, atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane, žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama netgi daugiau lėšų – atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.

Išsamiau su atnaujintu integruotu „Naujos kartos Lietuva“ planu susipažinti galite ČIA.