Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas

Rugsėjo 8-10 dienomis įvyko Švedijos šilumos tiekėjų organizuotas renginys, kurio metu į Lund miestą buvo pakviesti Lenkijos, Baltijos šalių, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos šilumininkai aptarti centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) perspektyvas, pasikeisti įžvalgomis ir susipažinti su naujausiais Švedijos pasiekimais šioje srityje.  Šalia gausių pranešimų, diskusijų ir technologijų parodos buvo aplankyti keli objektai, kurie laikomi kaip prototipai ateities CŠT sistemoms.

Lund miestą garsina žymus universitetas, kurio parengti inžinieriai kuria inovatyvias technologijas ir energetines sistemas.  Mieste gausu mokslo centrų, laboratorijų, biurų ir gana retai sutinkamų statinių, kurių energetiniam aprūpinimui pasitelkiami originalūs ir ateities tendencijas formuojantys sprendiniai. Vienas tokių – mokslo ir inovacijų miestelis Medicon Village, kuriame įrengta 5 kartos centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistema. Į bendrą vamzdynų sistemą sujungta keliolika komercinių ir gyvenamųjų pastatų, centralizuotai aprūpinamų šiluma, vėsuma ir karštu vandeniu. Pastatų poreikis – apie 15 GWh/m šilumos ir 5 GWh/m vėsumos. Sistemos inovatyvumas – pastatų energetiniai poreikiai daugiausiai (apie 78 %) tenkinami tarpusavyje keičiantis energijai. Trūkstama šiluma pagaminama šilumos siurbliais iš aplinkos oro. Tam prielaidas sudaro laboratorijose išsiskirianti šiluma, kuri neišmetama, bet kaupiama ir paskirstoma kitiems pastatams pagal jų poreikius. 

Šis energijos keitimosi tinklas tituluojamas kaip ECTOGRID, sudarytas iš dviejų žemai temperatūrai skirtų vamzdžių, iš kurių reikiamą šilumos kiekį pasiima kiekvienas pastatas, pakeldamas vandens temperatūrą iki reikiamos, šilumos siurbliais, įrengtais  kiekviename pastate. Jeigu pastatą reikia aušinti, tai šilumos siurbliai iš pastato „išsiurbtą“ šilumą ne meta į orą, kaip įprasta, bet „išleidžia“ į vamzdyną, kur ji panaudojama kitur karštam vandeniui ruošti ar kaupiama šilumos talpykloje ir pan.         

Suprantama, kad šilumos išsiskyrimai laike nesutampa su jos poreikiais pastatuose, todėl srautų subalansavimui įrengta šilumos talpykla, kuri ne tik, kad negadina miesto vaizdo, bet ir jį papuošia, nes jos spalvotas apšvietimas keičiasi, iliustruodamas, kiek cilindrinėje talpykloje yra karšto vandens, o kiek jau atvėsusio.   

Medicon village kompleksinė integruota energetinė sistema laikoma pavyzdžiu, kaip susidarantys energetiniai srautai gali būti panaudojami apytakiniu ciklu, bet ne išmetami į aplinką. Tam puikias galimybes suteikia pastaraisiais metais ištobulėję šilumos siurbliai ir skaitmeninio valdymo sistemos, kurios padeda taupiai naudoti energiją, mažinant pirminio kuro sunaudojimą.

Kitas panašus objektas Lunde – centralizuoto šildymo-vėsinimo sistema, kuri aušina elementarių dalelių greitintuvą, pastatytą šiame universitetiniame mieste.

Greitintuvo aušinimui reikalingą vėsų vandenį ruošia šilumos siurblių stotis, kurioje „išsiurbta“ šiluma panaudojama CŠT tinklų vandens pašildymui. Taip šiluma ir karštu vandeniu aprūpinami aplinkiniame rajone esantys pastatai. Įdomu, kad greitintuvo aušinimui tiekiamas ataušinto vandens srautas turi būti labai stabilus, be vibracijų, nes kitaip gali pakenkti elementarių dalelių tyrinėjimo procesams. Dėl šios priežasties, cirkuliaciniai siurbliai sumontuoti ant spyruokliuojančio gelžbetoninio „pado“, o prie vamzdynų prijungti lanksčiomis žarnomis.

Šie ir kiti aplankyti objektai tik patvirtino, kad Švedija yra labai pažangi centralizuoto šildymo ir vėsinimo šalis, kuri kaip ir Lietuva centralizuotai patenkina daugiau kaip 50 % šalies šildymo poreikių ir tam daugiausiai naudoja biokurą. Tik skirtingai, negu Lietuvoje, vartotojų skaičius čia nuolat auga, prie CŠT sistemų jungiasi ne tik daugiaaukščiai, bet ir individualūs namai.

CŠT sistemų kūrimas ir plėtra Švedijoje grindžiami ne valstybės reguliavimu, bet investuotojų motyvacija ir bendradarbiavimu. Šilumos kainas nustato pačios CŠT įmonės, o su nepriklausomais šilumos gamintojais ne „kariauja“ bet „kooperuojasi“, siekdami savo paslaugą padaryti patrauklią vartotojams, o šilumos kainas palaikyti konkurencingas. Tam tikslui atskirų savivaldybių CŠT sistemos Pietų Švedijoje tarpusavyje sujungtos keliasdešimt kilometrų ilgio trasomis, kad būtų galima maksimaliai panaudoti šilumos gamybai pigiausius šilumos šaltinius. Prioritetas – liekamoji šiluma iš kogeneracinių jėgainių, iš atliekų deginimo stočių, pramonės įmonių ir pan. Išplėtoti CŠT tinklai sudaro galimybes prijungti kuo daugiau naujų vartotojų ir taip sumažinti šilumos tiekimo kainas. Didelėse CŠT sistemose „konkuruojantys“ šilumos gamintojai griežtai laikosi kasdien sudėtingu modeliu suskaičiuoto gamybos plano. Jeigu reikia, sumažina šilumos gamybą ar net ją sustabdo, kad gauti didesnį skirtumą tarp nustatytų pajamų ir faktinių sąnaudų, tačiau mėnesio gale šilumos gamintojams padalinamas uždirbtas pelnas.