Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
VŠT mažina augančių dujų kainų įtaką šildymo kainoms
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė vieną reikšmingiausių investicinių šilumos gamybos įrenginių modernizavimo projektų.
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė vieną reikšmingiausių investicinių šilumos gamybos įrenginių modernizavimo projektų.
Termofikacinėje elektrinėje bendrovė įrengė 13 MW galios kondensacinį dūmų ekonomaizerį (KDE), kuris leis padidinti šilumos gamybos efektyvumą, sumažinti šilumos kainą vartotojams ir poveikį aplinkai.
Vykdydama šį projektą įmonė rekonstravo ir prieš 55 metus pastatytą 100 metrų aukščio gelžbetoninį kaminą, kurį pritaikė šaltų dūmų naudojimui. KDE įrengimas ir kamino rekonstrukcija VŠT kainavo apie 2,5 mln. eurų.
VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko teigimu, didžiąją šilumos gamybai naudojamo kuro dalį įmonėje sudaro gamtinės dujos, kurias įmonė perka rinkoje. Stebėdama gamtinių dujų kainų augimo tendencijas, VŠT ieško techninių galimybių, kurios leistų padidinti kuro panaudojimo efektyvumą ir amortizuotų kuro kainų įtaką galutinei šilumos kainai, kurią moka vartotojai.
Vienas iš tokių sprendimų – atliekinės šilumos panaudojimas. 2017 metų pabaigoje VŠT priėmė sprendimą įgyvendinti investicinį projektą, kuris leistų efektyviau panaudoti iš gamtinių dujų gaminamą šilumos energiją. Pernai pasirašius projekto įgyvendinimo sutartį su rangovais, beveik per 8 mėnesius VŠT termofikacinėje elektrinėje (Elektrinės g. 2) buvo įrengtas 13 MW galios kondensacinis dūmų ekonomaizeris, pritaikytas dviem dujas deginantiems katilams.
„Gamtinėmis dujomis kūrenamų katilų efektyvumas yra pakankamai aukštas, jis siekia 90–94 proc., tačiau tai nėra riba“, – teigia VŠT vadovas. Pasak jo, tokių katilų efektyvumą galima padidinti įrengus kondensacinį dūmų ekonomaizerį. „Ekonomaizerio, kurį šįmet pradėjome eksploatuoti, efektyvumas svyruoja nuo 8 iki 12 proc. ir tai yra viena iš realių priemonių, leidžiančių sumažinti gamtinių dujų kainų augimo įtaką galutinei šilumos kainai, kurią moka vilniečiai“, – sako M. Burokas.
Jo teigimu, gaunamą efektą eksploatuojant 13 MW galios KDE būtų galima palyginti su panašios galios biokuro katiline, kurioje naudojamas kuras yra sąlyginai pigesnis už gamtines dujas. Tačiau VŠT atveju KDE pranašumas yra tas, jog įmonei nereikėjo skirti didelių investicijų naujos biokuro katilinės statybai. Įrengus KDE prie dujomis kūrenamų katilų iš įprastai naudojamo kuro bendrovė gali gauti iki 12 proc. daugiau šilumos energijos. Numatoma, kad per metus gamtinių dujų suvartojimas VŠT šilumos gamyboje mažės 2975 tūkst. Nm3 arba 960 tūkst. eurų, skaičiuojant pagal dabartines gamtinių dujų kainas. Šis sutaupymas ilgainiui turės įtakos ir šilumos vartotojams.
Naujo VŠT KDE maksimali galia siekia 13 MW (projektinė galia – 10,3 MW). Eksploatuojant šį įrenginį vandens garų turintys dūmai yra ataušinami, o kondensacijos metu išsiskyrusi šiluma panaudojama pašildyti grįžtamąjį šilumos tinklų vandenį. Naujas KDE mažina poveikį aplinkai, nes į aplinką išleidžiami labiau atvėsinti dūmai. Anksčiau išleidžiamų dūmų temperatūra siekdavo 140–200°C, įrengus KDE temperatūra sumažinta iki 40–50°C.
Kondensacinius dūmų ekonomaizerius VŠT eksploatuoja ir mažose katilinėse Salininkuose bei Trakų Vokėje.
Daugiau informacijos ČIA
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.