Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Biokuro rinkos stebėsenos ataskaita už 2018 m. IV ketv.
Kainų komisija parengė ir 2019-02-19 d. paskelbė „Biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2018 m. IV ketvirtį“.
Svarbiausi 2018 m. IV ketv. rodikliai:
Kainų pokyčiai
- vidutinė energijos išteklių biržoje nupirkto biokuro kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, 2018 m. IV ketv. siekė 216,44, Eur/tne, t.y. buvo 13,5 proc. didesnė nei pirkto pagal dvišales sutartis;
- vidutinė biokuro kaina* 2018 m. IV ketv., įskaitant transportavimo išlaidas, buvo 215,08 Eur/tne ir, palyginus su to paties 2017 m. laikotarpio kaina, didėjo 28,6 proc.;
- didžiausią rinkos dalį užimančio biokuro tiekėjo vidutinė kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, siekė 201,25 Eur/tne, t. y. buvo 6,4 proc. mažesnė nei bendra rinkos kaina;
- reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai biokurą pirko 4,5 proc. mažesne kaina nei centralizuotos šilumos tiekimo įmonės.
Kiekių dinamika
- 2018 m. IV
ketv. energijos išteklių biržoje sudaryta 1424 biokuro pirkimo–pardavimo
sandoriai, kurių bendras kiekis siekė 104159 tne. Palyginti su 2017 m. IV
ketv., sandorių sudaryta 16,7 proc. mažiau, bendras sandorių kiekis (tne)
didėjo 0,8 proc.;
- energijos išteklių biržoje įsigyto biokuro kiekis sudarė 94,7 proc. viso rinkoje pirkėjams pristatyto biokuro;
- šilumai ir elektrai gaminti iš viso nupirkta 126 544,57 tne biokuro už 27 217,07 tūkst. Eur – 1,7 proc. mažiau nei 2017 IV ketv. Didžioji nupirkto biokuro dalis (85,9 proc.) tenka centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms;
- daugiausia perkama medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų), 2018 m. IV ketv. tai sudarė 98,3 proc.
Rinkos dalyviai ir koncentracija
- biokuro
rinkoje pastebimas dalyvių skaičiaus augimas: 2018 m. IV ketv. rinkoje
veikė 59 pirkėjai ir 114 pardavėjų (iš viso 173), 2017 m. IV ketv. – 157;
- neženkliai didėja koncentracija biokuro rinkoje: 2017 m. IV ketv. vienas tiekėjas, užėmęs 15,40 proc. rinkos 2018 m. IV ketv. užėmė 17,31 proc. Keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užima 37,40 proc. rinkos;
- stebima nedidelė koncentracija: centralizuotų šilumos tiekimo įmonių ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų HHI indekso reikmė 551,57.
Komisija kas ketvirtį įvertina informaciją apie svarbiausius įvykius biokuro rinkoje, sudarytus sandorius biržoje, parduoto biokuro kiekius, koncentraciją rinkoje ir teikia apibendrintus duomenis rinkos dalyviams.
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.