Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
VILNIAUS KOGENERACINĖ JĖGAINĖ ŠILUMĄ PRADĖS GAMINTI LAPKRITĮ
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2020/09/200924_vilniaus-kogeneracine-jegaine-85161187.jpg)
BNS, 2020 m. rugsėjo 24 d. www.delfi.lt
350 mln. eurų vertės valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ šiemet vasarą baigta statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė lapkritį pradės tiekti šilumą sostinės gyventojams.
Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi jėgainė laimėjo lapkričiui skelbtą šilumos tiekimo aukcioną, pranešė projektą įgyvendinanti
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą – 2,18 cento už kilovatvalandę (kWh). Planuojama, jog lapkritį ji pagamins ir patieks apie 23 gigavatvalandes (GWh) šilumos.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą“, – pranešime teigia VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.
Jėgainei pradėjus komercinę veiklą, bendra jos elektrinė galia bus apie 100 megavatų (MW), o šiluminė galia – apie 240 MW. Jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos centralizuotai tiekiamo šilumos, jos užteks patenkinti apie 230 tūkst. namų ūkių poreikio. šilumos.
Vilniaus jėgainėje biokuro deginimo įrenginių bendra šiluminė galia yra 175 MW, atliekų deginimo – 65 MW, joje bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Jėgainės elektros gamybos galia siekia 100 MW, iš kurių atliekų dalis sudaro iki 20 MW.
„Ignitis grupės“ projektas finansuotas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.
„Ignitis grupė“ kartu su Suomijos energetikos koncernu „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) valdo ir 160 mln. eurų vertės kogeneracinę jėgainę. Joje nuo šių metų vidurio deginamos ir komunalinės, ir nepavojingos pramoninės atliekos.
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/Picture1-1.jpg)
Sausio 30 dieną Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir specialistai, atsakingi už technologinę pažangą savo įmonėse, rinkosi Prienuose, kur buvo organizuoti ES LIFE programos lėšomis finanasuojamo projekto SupportDHC mokymai, skirti pasikeisti informacija apie naujausius šilumos tiekimo įmonių projektus ir perspektyvinius planus.
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.