Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2026 m. liepos 7 d.

Pasiruošimas naujam šildymo sezonui tęsiasi. Biokuro kaina paskutinę birželio savaitę buvo 24,59 Eur/MWh, arba 9 proc. didesnė nei prieš mėnesį. Sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekė 29,58 Eur/MWh, ji 42 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainų vidurkis liepą siekia 8,03 ct/kWh – 1,13 proc. daugiau nei birželį, kai buvo 7,94 ct/kWh. Per mėnesį miestuose ir regionuose šilumos tiekėjų kainos labiausiai didėjo dėl brangaus kuro, pabrangusios iš nepriklausomų tiekėjų superkamos šilumos ir degalų. Lyginant Baltijos šalis, nuo šių metų pradžios sausio–liepos mėnesiais, šilumos kainos vidurkis Lietuvoje mažiausias. Vidutinės šilumos kainos Latvijoje ir Estijoje šiemet nuo metų pradžios 3,5–4,9 proc. didesnės nei mūsų šalyje.

Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM. 

Lyginant Baltijos šalis, šiemet sausio–liepos mėnesiais Lietuvoje vidutinė šilumos kaina – 8,11 ct/kWh,  Latvijoje – 8,4 ct/kWh, Estijoje – 8,53 ct/kWh.

Liepą, lyginant trijų šalių penkis didžiausius miestus, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, jų kainų vidurkis mažiausias Lietuvoje – 7,2 ct/kWh, Latvijoje – 7,38 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 7,7 ct/kWh. Lyginant sostines, mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Vilniuje – 8,59 ct/kWh. 

Lietuvoje liepos mėnesį 13 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas, 14 įmonių kainų nekeitė, 22 įmonės jas padidino. Visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis dabar – 8,03 ct/kWh– 30,57 proc. didesnis nei prieš metus, kai pernai liepą siekė 6,15 ct/kWh.

Lyginant penkis didžiausius Lietuvos miestus, vidutinė juose centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina liepą – 2,4 proc. didesnė nei buvo birželį (7,03 ct/kWh) ir 27,9 proc. didesnė nei pernai liepą (buvo 5,63 ct/kWh). Šilumos energijos kaina, lyginant su birželiu, sumažėjo tik Vilniuje (3,16 proc.), nepakito Klaipėdoje ir Šiauliuose, padidėjo Kaune (12,48 proc.) ir Panevėžyje (2,16 proc.). 

Liepą mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų miestų yra Klaipėdoje – 5,81 ct/kWh, didžiausia Kaune – 8,65 ct/kWh. Sausio–liepos mėn. mažiausias vidutinės šilumos kainos vidurkis – Šiauliuose (6,16 ct/kWh), kur vieninteliame iš didžiųjų miestų šiuo laikotarpiu vidutinė šilumos kaina mažesnė nei buvo pernai tuo pačiu metu. 

Vilniuje šilumos energija liepos mėnesį kainuoja 8,59 ct/kWh, lyginant su birželiu, ji atpigo 3,16 proc. (siekė 8,87 ct/kWh), pernai liepą buvo 5,32 ct/kWh. Liepą, lyginant su birželiu, sostinėje 3,8 proc. sumažėjo kintamoji kainos dalis – iki 7,01 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina per mėnesį mažėjo 16,7 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, kainavo 60 Eur/MWh. Sostinėje liepą 14 proc. šilumos energijos pagamins AB „Miesto gijos“, 86 proc. bus supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų. 

Kaune šilumos energija liepos mėnesį kainuoja 8,65 ct/kWh, lyginant su birželio mėnesiu, ji pabrango 12,48 proc. (siekė 7,69 ct/kWh). Pernai liepą buvo 5,87 ct/kWh. Per mėnesį 20,6 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis – iki 5,62 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 16,9 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, brango 22,3 proc. – iki 45 Eur/MWh. 

Klaipėdoje šilumos energijos kaina liepą siekia 5,81 ct/kWh, lyginant su birželio mėnesiu, ji nepakito, ir yra 12,82 proc. didesnė nei buvo pernai liepą (5,15 ct/kWh). Per mėnesį 15,3 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis – iki 3,84 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina sumažėjo 1,6 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 25,3 proc. – iki 27,2 Eur/MWh. 

Šiauliuose šilumos energijos kaina liepą – 5,85 ct/kWh, lyginant su birželio mėnesiu, ji nepakito ir yra 27,1 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai liepą šilumos energijos kaina Šiauliuose taip pat buvo 5,85 ct/kWh. 

Panevėžyje šilumos energija liepą kainuoja 7,1 ct/kWh, lyginant su birželio mėnesiu, ji padidėjo 2,16 proc. (siekė 6,95 ct/kWh), pernai liepą buvo 5,96 ct/kWh. Šilumos kainos padidėjimą per mėnesį lėmė 4 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis – iki 3,94 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 5,4 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 3,2 proc. – iki 32,3 Eur/MWh. 

Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina liepos mėnesį yra Klaipėdoje – 5,81 ct/kWh. Didžiausia šilumos energijos kaina Kazlų Rūdoje – 14,22 ct/kWh. 

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (5,81–6,5 ct/kWh ribose), ji apie 23,2 proc. mažesnė nei šalies vidurkis (8,03 ct/kWh), o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (12,14–14,22 ct/kWh ribose), ji 61 proc. didesnė nei šalies vidurkis. 

2026 m. paskutinę birželio savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 24,59 Eur/MWh, arba 9 proc. didesnė nei gegužės paskutinę savaitę (buvo 22,55 Eur/MWh) ir 42,2 proc. didesnė nei 2025 m. birželio paskutinę savaitę (buvo 17,29 Eur/MWh). 

2026 m. birželio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 23,8 Eur/MWh, arba 7,2 proc. didesnis už gegužės kainų vidurkį (buvo 22,2 Eur/MWh) ir 43,4 proc. didesnis nei 2025 m. birželio mėnesio kainos vidurkis (buvo 16,6 Eur/MWh). Birželio antroje pusėje Lietuvoje sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina 29,58 Eur/MWh – tai 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.

Daugiau informacijos skirsnyje Mėnesio šilumos energijos kainų pokyčiai