Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Paskelbti nauji kvietimai oro taršai mažinti: įmonėms ir šilumos gamintojams skiriama po 900 tūkst. Eurų
Aplinkos projektų valdymo agentūros pranešimas, 2026 m. liepos 7 d.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien, liepos 7 d., skelbia du naujus finansavimo kvietimus, skirtus aplinkos oro kokybei gerinti ir taršai mažinti. Šiomis priemonėmis siekiama paskatinti šalies įmones bei šilumos gamintojus investuoti į pažangias technologijas, kurios efektyviai riboja teršalų patekimą į aplinką. Kiekvienam iš šių kvietimų šiemet numatyta paskirstyti po 900 tūkst. eurų lėšų.
Finansavimas ūkinės veiklos metu į orą išmetamos taršos mažinimui
Pirmasis šiandien startuojantis kvietimas orientuotas į įmones, siekiančias sumažinti gamybinių ir kitų ūkinių procesų metu susidarančią taršą. Pretenduoti į paramą gali ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys stacionarius oro taršos šaltinius.
Finansavimas skiriamas projektams, kuriais diegiami technologiniai sprendimai, efektyviai valantys ar sugaudantys teršalus iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių. Tai leidžia ne tik modernizuoti savo veiklą bei didinti jos efektyvumą, bet ir užtikrinti, kad vykdomi procesai kuo mažiau kenktų aplinkinių vietovių ekosistemai bei gyventojų sveikatai.
Finansuojamas į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių (KD2,5), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekį mažinančių technologinių įrenginių diegimas ar modernizavimas. Finansuotina veikla apima technologinio įrenginio keitimą mažiau taršiu, stacionaraus taršos šaltinio techninį modernizavimą: išmetamųjų dujų valymo įrangos (elektrostatinio filtro, rankovinio filtro), kurą deginančio įrenginio, jo degiklio ar ekonomaizerio, šilumogrąžos įrenginio, NMLOJ surinkimo ir regeneravimo (kondensavimo, absorbcijos), terminės ar katalizinės oksidacijos įrenginio įrengimą arba įrenginių, skirtų stacionarių neorganizuotų (išsklaidytos) NMLOJ taršos šaltinių likvidavimui (modernizuojant į kontroliuojamus organizuotus taršos šaltinius), įrengimą.
Projektų įgyvendinimo planai paramai gauti teikiami nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 20 d. APVIS svetainėje.
Parama šilumos gamintojų oro taršos mažinimo technologijoms
Antrasis kvietimas tikslingai nukreiptas į energetikos sektorių – šalies šilumos gamintojus. Kreiptis dėl paramos kviečiami ūkinę veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – šilumos energijos gamyba, eksploatuojantys vidutinius kurą deginančius įrenginius.
Šio kvietimo lėšomis finansuojamas išmetamųjų dujų valymo įrenginių ar kitų oro teršalų mažinimo technologinių įrenginių įsigijimas ir jų montavimas. Pareiškėjai gali investuoti į tokius sprendimus kaip kondensaciniai ekonomaizeriai, elektrostatiniai ar rankoviniai filtrai, ciklonai, selektyvios nekatalitinės redukcijos sistemos bei degiklių keitimas.
Svarbi sąlyga – finansavimu gali pasinaudoti tie ūkinę veiklą vykdantys asmenys, kurių eksploatuojamų įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia yra mažesnė kaip 1 MW. Parama teikiama tuomet, kai šių įrenginių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitais kurą deginančiais įrenginiais, o visų jų bendra nominali šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir tokia įrenginių grupė yra laikoma vienu esamu vidutiniu kurą deginančiu įrenginiu.
Paraiškos teikiamos ir administruojamos elektroniniu būdu per APVIS savitarnos sistemą nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 20 d.
Kitos naujienos
Pasiruošimas naujam šildymo sezonui tęsiasi. Biokuro kaina paskutinę birželio savaitę buvo 24,59 Eur/MWh, arba 9 proc. didesnė nei prieš mėnesį.
Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektros biržoje vis dažniau susidaro laikotarpiai, kai elektros kaina būna artima nuliui arba net neigiama.
Pradedamos pasirašyti pirmosios sutartys šilumos ūkiams modernizuoti savivaldybių mažose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Projektai įgyvendinami pagal Energetikos ministerijos inicijuotą priemonę, kuria siekiama atnaujinti nusidėvėjusius šilumos gamybos įrenginius.

„Klaipėdos energijos“ centrinėje katilinėje svečiavosi Interreg Pietų Baltijos programos projekto „Centralizuoto šildymo sistemų dekarbonizavimas“ termoinžinerijos ir šilumos tiekimo atstovai iš Vokietijos, Danijos, Lenkijos ir Švedijos, taip pat Lietuvos energetikos instituto bei UAB „Kretingos šilumos tinklai” atst