Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Sutarta dėl ambicingesnių atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų, siekiant atsisakyti ES priklausomybės nuo energijos importo iš Rusijos
2022 m. birželio 28 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.
Birželio 27 d. energetikos viceministras Albinas Zananavičius dalyvavo Liuksemburge vykusioje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje, kurioje ES valstybių narių atstovai aptarė šiuo metu aktualiausius ES energetikos politikos klausimus.
Taryboje siekta sutarti dėl bendrojo požiūrio dėl atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo direktyvų pasiūlymų, kurie yra „Fit for 55“ paketo dalis, taip pat patvirtinti dujų saugyklų reglamentą, aptarti derybų pažangą dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo reglamento ir pastatų energinio naudingumo direktyvos bei aptarti energetikos situaciją karo Ukrainoje kontekste.
Po intensyvių derybų, siekiant visoms ES valstybėms narėms priimtino kompromiso, pasiektas bendrasis ES valstybių narių požiūris dėl dviejų ES teisėkūros iniciatyvų, kuriomis keliami ambicingesni energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos tikslai. Siekdamos iki 2030 metų 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir įgyvendinti ES tikslą iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu kontinentu, ES valstybės narės įsipareigojo kartu sutaupyti 9 proc. energijos, palyginti su 2020 m., ir iki 2030 m. padidinti ES galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančios energijos dalį iki 40 proc. (nuo dabar užsibrėžtų 32 proc.), taip pat sustiprinti sektoriaus nuostatas siekiant šio naujo tikslo ir sumažinti energetikos sektoriaus išmetamų emisijų kiekį.
ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija taip pat pakvietė ES valstybių narių atstovus apsikeisti nuomonėmis dėl energetikos padėties karo Ukrainoje kontekste. Kreipdamasis į EK ir ES valstybių narių atstovus energetikos viceministras A. Zananavičius paragino ES valstybes nares toliau išlikti solidarias ir imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant pasirengti artėjančiam žiemos sezonui: „Negalime kartoti tų pačių klaidų, todėl privalome kuo skubiau pildyti gamtinių dujų saugyklas tam, kad ateinančią žiemą galėtume jaustis saugūs ir užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą savo šalių energijos vartotojams.“
Viceministras A. Zananavičius kvietė ES valstybes nares nepamiršti kito svarbaus klausimo, susijusio su branduoline sauga ES kaimynystėje: „Susiduriame su didelio masto neprovokuota Rusijos agresija, nukreipta prieš Ukrainą ir visą Europą, kai pasitelkiamos visos įmanomos karinės, energetinės, dezinformacinės priemonės, siekiant padaryti didžiausią įmanomą žalą mūsų visuomenėms ir ekonomikoms. Todėl negalime ignoruoti destruktyvių Rusijos veiksmų, keliančių riziką branduolinių energetikos objektų saugiam darbui ES kaimynystėje, kalbant tiek apie saugumo standartų neatitinkančią Rusijos finansuojamą Astravo branduolinę elektrinę Baltarusijoje, tiek apie karinius veiksmus, nukreiptus prieš branduolines elektrines Ukrainoje. Tai visos Europos saugumo klausimai, reikalaujantys ES valstybių narių solidarumo ir konkrečių veiksmų“, – kalbėjo viceministras.
Energetikos tarybos metu buvo taip pat pristatytos ES valstybių narių derybų dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo reglamento ir pastatų energinio naudingumo direktyvos pažangos ataskaitos. Derybas dėl šių klausimų toliau ves Čekija, kuri nuo liepos 1 d. iš Prancūzijos perima pirmininkavimą ES Tarybai. Tarybos metu taip pat patvirtintas ES teisėkūros pasiūlymas dėl įpareigojimų ES valstybėms narėms pasiekti pakankamą gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygį. Tai svarbus sutarimas dėl bendrų ES valstybių narių veiksmų, padėsiantis geriau pasirengti ateinančiam žiemos sezonui.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.