Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Jau šią savaitę – dar viena beveik 30 mln. eurų injekcija gyventojų saulės elektrinių įrengimui
2022 m. birželio 28 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.

Jau šį ketvirtadienį, birželio 30 d., gyventojai ir vėl sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas dėl valstybės kompensavimo nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 29,9 mln. eurų.
Paraiškas valstybės subsidijai gauti bus galima teikti iki liepos 31 d. per informacinę sistemą APVIS, kur bus skelbiamos ir detalios finansavimo sąlygos.
„Skatindami įsirengti nuosavas saulės elektrines, siekiame padėti gyventojams susimažinti elektros ir šildymo sąskaitas ir didinti jų namų ūkių energetinį savarankiškumą,“ – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis taip pat pabrėžia, jog sparti atsinaujinančios energetikos plėtra taip pat yra vienintelis tvarus kelias siekiant energetinės nepriklausomybės bei puoselėti klimatui neutralią aplinką.
Energijos skirstymo operatorės ESO duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 18,8 tūkst. gaminančių vartotojų (t.y., neskaičiuojant nutolusių gaminančių vartotojų) – vien šiemet jų padaugėjo daugiau nei 4,5 tūkst. Valstybei intensyviai skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, tikimasi, kad jau kitų metų pabaigoje jų skaičius Lietuvoje padvigubės.
Namų ūkio energetinio savarankiškumo didinimui Energetikos ministerija per artimiausius 1,5 metų skirs 118,4 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų, iš viso – 389 mln. iki 2030 m. Gyventojai galės gauti subsidijas saulės ir vėjo elektrinių bei energijos kaupiklių (baterijų) įrengimui, pasenusių šildymo katilų keitimui į efektyvesnius naujos kartos biokuro katilus, šilumos siurblių bei elektromobilių įkrovos stotelių įsirengimui, daugiabučių šilumos punktų renovacijai.
Siekiama, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją pasigamintų pats.
Gyventojai, neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti savo vartojimo objekte, gali rinktis alternatyvą – įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės (saulės parko). Kvietimas valstybės kofinansavimui nutolusioms saulės elektrinėms planuojamas artimiausiu metu – apie jį paskelbsime atskirai.
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.