AB „Panevėžio energija“ yra regioninė šilumos tiekimo įmonė, kuri gamina ir tiekia šilumą bei karštą vandenį Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams. Visų regiono savivaldybių vartotojams AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra vienoda, įvertinant visą AB „Panevėžio energija“  katilinėse pagamintą ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamą šilumą.

Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Valstybinės  energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, AB „Panevėžio energija“ privalo perskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas kas mėnesį. Šilumos kainos pasikeitimui kas mėnesį turi įtakos tik pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos, kurios šilumos kainą gali didinti ar mažinti.

AB „Panevėžio energija“ vartotojams parduodamos šilumos kainos skaičiavime įvertinta, kad 78 % šilumos gamina pati AB „Panevėžio energija“, 22 % perkama iš NŠG ir visa šiluma AB „Panevėžio energija“ prižiūrimais perdavimo tinklais tiekiama iki vartotojų pastatų.

Iš visų regiono savivaldybėse esančių miestų ir gyvenviečių  centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų, kurias aptarnauja AB „Panevėžio energija“, tik keturiose sistemose šilumą gamina tiek pati AB „Panevėžio energija“, tiek šiluma superkama iš NŠG: Panevėžio, Kėdainių, Kupiškio ir Pasvalio miestų CŠT. Kadangi BALTPOOL šilumos aukcionai vyksta pagal atskiras CŠT sistemas, kuriose veikia NŠG, tai ir AB „Panevėžio energija“ dalyvauja šilumos aukcionuose ne tik Panevėžio miesto, bet ir Kėdainių, Kupiškio ir Pasvalio miestų CŠT. Visa šiluma, tiek pagaminta, tiek nupirkta yra įvertinama suskaičiuojant vieną, bendrą šilumos kainą visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams visuose bendrovės aptarnaujamuose miestuose ir rajonuose.

Iki 2019 metų šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų buvo superkama už kainą, atitinkančią kintamąsias sąnaudas: kurą, elektros energija ir vanduo, o nuo 2019 metų papildomai įvertinamos ir pastovios sąnaudos: šilumos gamyboje naudojamo turto nusidėvėjimas, eksploatacija, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.

Galutinę šilumos kainą sudaro ne tik NŠG šilumos kaina

BALTPOOL šilumos aukcionuose dalyvauja tiek NŠG, tiek ir šilumos tiekėjai. Aukciono dalyviai atitinkamą mėnesį teikia pasiūlymą parduoti šilumą už kainą, neviršijančią palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų. Todėl atitinkamą mėnesį aukcioną laimi ir šilumą gamina tie aukciono dalyviai, kurie pasiūlo mažiausią kainą.

Vasaros laikotarpiu šilumos aukciono dalyvių siūlomos šilumos gamybos kainos įtakojamos tarpusavio konkurencijos, tačiau vartotojams tiekiamos šilumos kainų svyravimai nėra reikšmingi, nes dėl mažo šilumos suvartojimo atskirų šalies miestų ir rajonų gyventojams sąskaitos skiriasi tik iki euro ar kelių eurų, priklausomai nuo suvartoto karšto vandens kiekio.

Reiktų akcentuoti dar ir tai, kad NŠG neturi jokios tiesioginės atsakomybės prieš šilumos vartotojus, jie gali bet kada sustabdyti šilumos gamybą ir jos netiekti, jei nėra naudos. Dažniausiai tai vyksta vasaros laikotarpiu, kai šilumos poreikis yra labai mažas ir nepadengiami pastovūs šilumos gamybos kaštai. Tuo tarpu AB „Panevėžio energija“ privalo garantuoti nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Ji turi užtikrinti visą vartotojų šilumos poreikį, įskaitant šaltojo metų laikotarpio piko poreikius, išlaikyti rezervinius šilumos gamybos šaltinius, taip pat sukaupti rezervines kuro atsargas. Tam tikslui patiriami papildomi kaštai ir gamtinių dujų transportavimo galiai rezervuoti bei mokama saugumo dedamoji SGDT išlaikymui. Minėti kaštai įskaičiuojami į palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, pagal kurių dydį „Panevėžio energija“ dalyvauja aukcionuose konkuruodama su NŠG. Atrodytų, kad NŠG šilumos gamybos sąnaudos turėtų būti mažesnės, tačiau šilumos parduoti pigiau privatus verslas nesuinteresuotas, o valstybė jo nereguliuoja.

 „Panevėžio energija“ atsako ir už šilumos tinklų būklę, kuriais tų pačių NŠG pagaminta šiluma pasiekia vartotojų namus, ir naujų šilumos vartotojų prijungimą, ir skolų išieškojimą iš nemokių vartotojų, ir šilumos apskaitą, naujų energijos vartojimo efektyvumo direktyvų įgyvendinimą ir kitų Vyriausybės bei savivaldybių svarbos uždavinių įgyvendinimą.

Galutinę šilumos kainą vartotojui sudaro ne tik jos gamyba, bet ir perdavimo bei pardavimo kaštai. Vartotojams tiekiamos šilumos kaina nustatoma pagal VERT patvirtintą metodiką. Šilumos kainodara yra griežtai kontroliuojama VERT. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas. Jei šilumos tiekimo įmonės uždirbtas metinis pelnas viršija nustatytą ribą, jis grąžinamas vartotojams, sumažinant šilumos kainą sekantį laikotarpį. Tuo tarpu didžiosios daugumos NŠG veikla nereguliuojama ir orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, kurio niekas neriboja ir jis atitenka į privačias rankas, o ne vartotojų  naudai.

Kaip veikia konkurencija šilumos gamybos srityje aiškiausiai parodo šildymo sezono laikotarpis, nes šilumos suvartojama ženkliai daugiau, tai ir šilumos kainos įtaka į sąskaitose nurodytą sumą yra didesnė. AB „Panevėžio energija“ šių metų lapkričio mėn. tiekiamos šilumos kaina yra 4,67 ct/kWh ir yra viena  iš mažiausių šalyje. Lyginant su 2019 metų gegužės mėnesiu, kai šildymo sezonas jau buvo pasibaigęs, šilumos kaina sumažėjo 12,5 %.

Viešumoje dažnai lyginamos centralizuoto šilumos tiekimo kainos didžiuosiuose šalies miestuose. AB „Panevėžio energija“ yra regioninė šilumos tiekimo  įmonė ir jos veikla skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų šilumos tiekimo įmonių veiklos, todėl lyginti šilumos kainas su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais neobjektyvu. Istoriškai susiklosčiusios situacijos visuose miestuose yra skirtingos.

Šilumos kaina atskiruose miestuose priklauso ne tik nuo konkurencijos, bet ir nuo konkrečiame mieste susiklosčiusios infrastruktūros – šilumos gamybos įrenginių tipų, jų būklės, galios, mieste nutiestų vamzdynų struktūros, skersmenų, nuo miesto gyventojų skaičiaus, šilumai gaminti naudojamo kuro ir t. t. Veiksnių yra gerokai daugiau nei vien tik konkurencija.

Šilumos kainą mažina biokuras

AB „Panevėžio energija“ yra pasirengusi konkurencijai ir vykdomos investicijos rodo, kad bendrovės veikla nukreipta į šilumos kainos mažinimą ir šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimą. Visos investicijos yra ekonomiškai pagrįstos, suderintos su savivaldybių tarybomis ir VERT. AB „Panevėžio energija“ nuolat plečia biokuro naudojimą ir šiais metais Panevėžio mieste pradėjo eksploatuoti Pušaloto g. katilinėje naujai įrengtą biokuro 8 MW galios vandens šildymo katilą su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bei baigia montuoti tokios pat galios įrenginius Senamiesčio g. katilinėje. Šiemet baigiama modernizuoti ir Pasvalyje esanti katilinė. Rekonstruojamose katilinėse naujai statomi biokuro katilai pakeičia iškastinio kuro katilų šilumos gamybą, sumontuota technologinė įranga šilumos gamybai užtikrina aukštą efektyvumą, atitinka ekologinius reikalavimus. Katilinėse biokuro katilus aptarnauja ilgametę patirtį sukaupę aukštos kvalifikacijos darbuotojai. AB  „Panevėžio energija“ užtikrindama  nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams, kasmet  atnaujina šilumos tinklus. Visų investicinių projektų įgyvendinimui yra skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Trumpai apie pelną

2017 metais AB „Panevėžio energija“ pelnas sudarė 1,9 mln. eurų. 2018 metais uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno. Lyginant su 2017 metais, pelno išaugimą nulėmė ne pagrindinė veikla – šilumos gamyba ir tiekimas, o kita veikla – apyvartinių taršos leidimų (ATL) pardavimai, kurie padidino 2018 metų pelną 2,8 mln. eurų.

Akcininkų sprendimu ATL pelnas naudojamas investicijų finansavimui su tikslu sumažinti šilumos kainas visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams.

2019 metais AB „Panevėžio energija“ planuoja pelningą veiklą, ir, nevertinant galimų išorės faktorių kuro kainų rinkoje, perkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainų bei kitos veiklos galimų pokyčių, ketina uždirbti apie 700 tūkst. eurų.