Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios lapkričio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 14 proc. mažesnės nei 2019-ųjų lapkritį.

Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +5,3 ⁰C šilumos, 2019 metų lapkričio mėnesį – apie +4,9 ⁰C šilumos. Dėl šiek tiek aukštesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį lapkritį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 3 proc. mažiau šilumos nei 2019-ųjų lapkričio mėnesį. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė ir 11 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl atpigusio kuro.

Šilumos energijos suvartojimas pastatuose yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp vidaus patalpų ir lauko oro temperatūrų. Esant vidutinei patalpos temperatūrai apie +18 ⁰C lauko oro įtaką, lyginant 2019 ir 2020 metų lapkričio mėnesiais, galima teigti, kad pastatas 2020 metų lapkritį sunaudos 3 proc. mažiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti nei 2019 m. lapkritį, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija) . Žinoma, įtakos dar turi ir kitos klimato sąlygos: vėjo greitis, drėgnumas ir kt.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų lapkričio mėnesį vidutiniškai išleis 38 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 876 kWh (14,6 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 44 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų lapkritį vidutiniškai suvartota apie 312 kWh (5,2 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 13 eurų.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui lapkritį reikėjo vidutiniškai apie 1152 kWh šilumos (19,2 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 50 eurų.

Šį lapkritį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,3 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 4,9 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė mažesni gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje.

Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki dviejų kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.