Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“: NAUJOS AIKŠTELĖS – PIGESNIAM BIOKURUI
AB „Klaipėdos energija“ 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimas
Klaipėdai ir Gargždams centralizuoto šildymo paslaugą užtikrinanti AB „Klaipėdos energija“ Šilutės plento padalinyje įrengė dvi naujas biokuro sandėliavimo aikšteles, kurių bendras plotas 2440 m2. Išplėsta bendrovės infrastruktūra leis sukaupti didesnes kuro atsargas, pagerins pozicijas derantis dėl palankesnės kuro kainos, sudarys sąlygas atsigabenti smulkintą medieną iš užsienio šalių.
Kaip skelbta anksčiau, Šilutės plento katilinėje prieš penkerius metus bendrovė pastatė 2 biokuro katilus, o pernai – dar du. Šiuo metu tai yra pagrindiniai AB „Klaipėdos energija“ naudojami šilumos gamybos šaltiniai. „Degindami biokurą, o ne beveik trigubai brangesnes gamtines dujas, pagaminame pigią šilumą ir mieste sudarome konkurencingą aplinką nepriklausomiems šilumos gamintojams. To pasekmė – mažesni mokesčiai visiems mūsų klientams. Tačiau senasis biokuro sandėlis yra per mažas mūsų dabartiniams poreikiams. Dirbant visu pajėgumu jame telpa kuro atsargos vos 3 dienoms. Naujosios aikštelės leis sukaupti kelis kartus didesnį rezervą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Pasak vadovo, įsigyjant didesnį kuro kiekį atsiranda galimybės jį nupirkti pigiau, arba užpildyti sandėlius ne šildymo sezono metu, kai kainos būna mažiausios. Be to praplėstos ir transportavimo galimybės tiekėjams iš kitų šalių – 520 m2 dydžio biokuro iškrovimo aikštelė įrengta šalia geležinkelio atšakos ir pritaikyta atsigabenti biokurą vagonais. „Aikštelės pastatytos, liko tik jų pridavimo formalumai, tad paskutiniajame aukcione jau pirkome trigubai didesnį nei įprastai biokuro kiekį. Šįkart kurą pavyko įsigyti 15 procentų pigiau, nei anksčiau“, – teigė A. Katinas.
Naujosios aikštelės įrengtos bendrovės teritorijos gilumoje, nei nuo Šilutės plento, nei iš gyvenamųjų kvartalų jos nematomos. Didžioji (1920 m2) aikštelė apjuosta gelžbetonine 3 metrų aukščio tvora. Biokuras iki šiol daugiausia buvo pristatomas dengtomis puspriekabėmis, įvažiuojančiomis per Dubysos gatvę. Atgabenant kurą vagonais bus mažinamas miesto gatvių apkrovimas sunkiuoju transportu.
Aikštelę apžiūrėjęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentavo būtent ekologinę energetikų infrastruktūros patobulinimo naudą: „Dabar kasdien biokurą bendrovei atveža apie 20 sunkvežimių. Nuo šiol bus galima tą skaičių mažinti pasinaudojant geležinkeliu. Mažiau sunkiojo transporto miesto gatvėse, mažiau oro taršos. Labai gerai nuteikia, kad bendrovė stengiasi ne tik dėl mažesnės šilumos kainos, bet planuodama veiklą atsižvelgia į ekologiškai darnaus miesto tikslus“.
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.